Svarbu
Registracija
Vytautas Landsbergis: Pistoletas kišenėje
lzinios.lt 2013-11-16
Kai Seimo komiteto pirmininkas pasiskelbė vaikščiojęs aną Sausį aplink Aukščiausiąją Tarybą su pistoletu kišenėje, kai kurie nusivylę nūdiene jo politine cenzūra klausė pusiau juokais: o kurioj pusėj p. B.Bradauskas tada buvo su savo šaunyku? Šiandien jis atrodo stovįs prastoje pusėje. Tačiau dėl anos informacijos yra ir tolesnių klausimų.
Aukščiausioji Taryba rengėsi gynybai. Savanoriai turėjo ir keletą medžioklinių šautuvų, nors M.Gorbačiovas buvo jau pavasarį apdairiai įsakęs konfiskuoti. Pora graižtvinių vamzdžių, gautų kad ir iš abiejų ponų B., 1991-ųjų sausį būtų labai pravertę. Bet ponas B.Bradauskas neturėjo šautuvo, stovėjo prie AT tik su pistoletu. Ką žinai, gal Tarybų Lietuvos medžiotojai ir tokius vartodavo, pavyzdžiui, pašautam briedžiukui pribaigti.
Kitas dalykas - dislokacija. Gintis ketinta parlamente ir iš parlamento. Švaistymasis su ginklu AT prieigose galėjo būti net pražūtingas, kaip paslauga priešui. Juk savo leitenantą V.Šackich patys nušovė iš kelių centimetrų į nugarą, kad turėtų kaltinimui bent vieną "lietuvių smogikų" auką.
V. Mitė. Romanovą ir Staliną garbinanti Rusija pasimetė vertybėse
delfi.lt 2013-11-18
Vidinių prieštaravimų plėšoma Rusija terorizuoja Lietuvą beveik visais frontais. Dauguma šitokio elgesio priežasčių slypi pačioje Rusijoje, kuri nesuvokia savęs kaip normalios tautinės valstybės. Buvusių kėgėbistų ir jiems paklusnių oligarchų valdoma tauta neranda kas ją vienytų ir niekaip nesugeba nešališkai pažvelgti į savo istorijos laikotarpį, prasidėjusį po 1917 m. bolševikų perversmo.
Vladimiras Putinas bei jo ideologai ir istorikai bando rasti vienijančias gijas tarp carinės Romanovų valdytos Rusijos ir Lenino-Stalino sukurtos TSRS, bando pasiskelbti senosios Rusijos paveldėtojais. „Užmirštama“, jog bolševikai sušaudė paskutinį Rusijos Romanovų dinastijos carą bei jo šeimą; „užmirštama“ jog FSB yra Felikso Dzeržinskio sukurto saugumo aparato, nužudžiusio milijonus Rusijos piliečių bei sunaikinusį šalies visuomenės elitą, perėmėja. Kyla nauji paminklai bei bareljefai Stalinui, bet tuo pačiu statomi ir paminklai prieš bolševikus kovojusiems Rusijos generolams, sakykim admirolui Kolčakui. Apie jį sukurtas net filmas. (Filmas, beje, visiškai neatskleidžia Kolčako asmenybės, jo istorinės vizijos, bet nusileidžia į pigios melodramos lygį.)
Kęstutis Girnius. Ukrainos sprendimas
lzinios.lt 2013-11-18
Po 10 dienų Vilniuje prasidės Europos Sąjungos (ES) Rytų partnerystės viršūnių susitikimas. Tačiau į svarbiausią klausimą - ar Ukraina pasirašys asociacijos sutartį, dar neatsakyta.
Metų pradžioje kalbėta, jog Ukraina turi patenkinti visus ES reikalavimus iki gegužės pradžios, kad būtų galima laiku sutvarkyti visas biurokratines sutarties pasirašymo procedūras. Ukrainai atsisakant paleisti kalinamą ekspremjerę Juliją Tymošenko, "galutinė" sprendimo data buvo nuolat atidedama. Lapkričio 13-oji turėjo būti paskutinė diena Ukrainos parlamentui priimti reikiamą nutarimą, bet jam net nebalsavus dėl atitinkamos rezoliucijos ES nusprendė palaukti.
Nepaprastas ES nuolankumas rodo Ukrainos svarbą ir daugelio Rytų Europos šalių norą atverti jai kelią narystės ES link. Prieš dešimtmetį žymus JAV politologas Zbigniewas Brzezinskis tvirtino, kad be Ukrainos Rusija nustotų būti Eurazijos imperija ir savo likimą turėtų labiau sieti su Azija. Bet jei Maskva kontroliuoja Ukrainą, jos žmones, gamtos išteklius ir prieigą prie Juodosios jūros, Rusija automatiškai tampa galinga Europą ir Aziją apimančia imperine valstybe.
Aidanas Praleika. JAV nepamiršo sąjungininkų Europoje
lzinios.lt 2013-11-16
Lietuvoje viešėjęs JAV valstybės departamento Politinių ir karinių reikalų biuro vadovas Tomas Kelly pabrėžia, kad Lietuva yra vertinga sąjungininkė, o jos indėlis į NATO - reikšmingas. Tačiau, kaip ir daugelis Europos valstybių, mūsų šalis turėtų nepamiršti įsipareigojimo skirti savo gynybos reikmėms reikiamą finansavimą.
Lietuva - viena iš daugelio NATO priklausančių Europos valstybių, kurios gynybai vis dar neskiria tiek lėšų, kiek yra įsipareigojusios pagal narystės Aljanse sutartį. Tačiau mūsų kariuomenė svariai prisideda prie bendros NATO veiklos. Ypač sėkmingai tarptautinėse operacijose dalyvaujančios Lietuvos specialiosios paskirties pajėgos sulaukia nemažai pagyrų iš JAV kariškių. Tokios siauros karybos sritys Lietuvai galėtų būti svarbiausios toliau plėtojant gynybos pajėgumą. Tai duodamas interviu "Lietuvos žinioms" pažymėjo Tomas Kelly.
L. Kasčiūnas: Ukraina – Lietuvos likimo draugė, tik mums pasisekė labiau
delfi.lt 2013-11-18
ES su nerimu laukia, ar Ukraina, Gruzija ir Moldova po 10-ies dienų Vilniuje pasirašys asociacijos sutartį, kuri palengvintų šalių bendradarbiavimo galimybes. Kodėl šiuo klausimu turėtų būti suinteresuota ir Lietuva?
Rytų Europos studijų centro Politikos analizės ir tyrimų skyriaus vedėjo Lauryno Kasčiūno nuomone, tam yra du aspektai.
„Tai yra to pačio likimo draugės, tautos, kurios buvo tam pačiam sovietiniame kalėjime, tik mes iš jo ištrūkome lengviau ir greičiau, greičiau integravomės į Europos struktūras. Na, aišku, mums tai iššūkis, bet mes išlaikėme savo savitumą ir nepriklausomybę, bet vis vien esame kitoje erdvėje. Na, o Ukraina ir Gruzija yra tarsi užstrigusios toje erdvėje ir natūralu, turi būti tam tikras solidarumas tautų, noras padėti joms iš ten išlįsti“, - aiškino L. Kasčiūnas.
VLKK: įstatymo projektas praktiškai įteisintų dvikalbystę
lzinios.lt 2013-11-14
Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) pateikė Kultūros ministerijai pastabų dėl jos siūlomo Tautinių mažumų įstatymo projekto. VLKK nuomone, kai kurios įstatymo projektų nuostatos, jeigu būtų įgyvendintos, pažeistų lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusą ir prieštarautų Konstitucijai.
Tiesa, atrodo, kad Kultūros ministerijos parengtas įstatymo projektas taip ir nebus siūlomas Seimui. Valdančiosios partijos sutarė teikti parlamentui ankstesnę Tautinių mažumų įstatymo versiją, kurios galiojimas baigėsi 2010 metais. Tokį projektą trečiadienį pateikė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos parlamentarė Rita Tamašunienė.
Tuo tarpu Kultūros ministerijos projektas, spalio pabaigoje pateiktas derinti suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei, sulaukė rimtų VLKK pastabų.
Kaip rašoma VLKK svetainėje paskelbtame pastabų tekste, įstatymo projekto nuostata, kad "tautinei mažumai priklausantis asmuo įstatymų nustatyta tvarka turi teisę (...) viešai pateikti ženklus, įrašus ir kito pobūdžio informaciją tautinės mažumos kalba" neatitinka Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos nuostatos, kad ta informacija yra privataus pobūdžio. Be to, VLKK nuomone, įstatyme neturėtų likti tokių aiškiai neapibrėžtų sąvokų kaip įrašai.
Andrius Navickas. Politikos Donkichotas ar višta, dedanti auksinius populiarumo kiaušinius?
Kuo panašūs rusų politikas Vladimiras Žirinovskis ir lietuvis politikas Petras Gražulis? Liberalų demokratų partijos Rusijoje kūrėjas V. Žirinovskis jau daugiau nei du dešimtmečius kritikuoja visas valdžias ir tuo pat metu mėgaujasi deputato mandatu. Kai Rusijos žmonės pamiršta ekscentrišką politiką, jis susigalvoja kokį nors skandalą, patenka į žiniasklaidos akiratį, taip garantuodamas sau dėmesį ir populiarumą. Nors jis mėgsta plūsti valdžią, tačiau jau seniai apžvalgininkai pastebėjo, kad jo oponavimas neša valdžiai daug daugiau naudos nei lojaliausi partneriai. Šio politiko fone bet kas kitas atrodo išminčius. Visada galima pagąsdinti: nerinksite mūsų, ateis tokie kaip V. Žirinovskis. Kita vertus, jis formali opozicija, tad galima sakyti, kad demokratija veikia normaliai, be to, per jį galima pateikti tuos teisės aktus, kurių autorystės nesinori prisiimti patiems.
Vytautas Landsbergis: Gražulio cirkas ir tandemas
alfa.lt 2013-11-14
Jei Petras Gražulis atsiuntė dovanų, grūsk jo paketą nė neišvyniotą iš karto krosnin. Liks padegėlių cirkas ir neišdegęs planas, o siuntinio gavėjas – neišsisuodinęs.
Šįkart adresatas noriai išsisuodino. – Žiūrėkit, kaip negražiai tas Gražulis iš manęs pasijuokė!.. Ko tąsyk siekia abiejų pusių veikėjai?
Susireikšminimai. Čia būtų vienas abipusis tikslas arba siekis. Nepamirškite mūsų ypatingumo, išskirtinumo. Kitas galimas – tai mostas artėjant Vilniaus Viršūnių susitikimui, kas kaip išmano, teplioti tėvynę Lietuvą.
Baisi gražulių šalis, kitokių žmonių nekentėja! (Dar pamatysim ant sienų „šalin Europą!“, galimai „Juden raus!“) Šiuosyk sutampa reklaminiai ir antilietuviški motyvai;