• Naujienos
  • Istorija
  • Dokumentai
  • Apie Sąjūdį
    • Lietuvos Sąjūdžio įstatai
    • Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimai
    • Lietuvos Sąjūdžio ženklas
  • Archyvas
  • Kontaktai

Svarbu

  • XVI suvažiavimo rezoliucijos

  • Dėl šauktinių kariuomenės grąžinimo

  • Dėl santykių su Lenkijos ir Lietuvos lenkais

  • Dėl padėties įstatymdavystėje, artėjant apribojimų dėl žemės pardavimo užsienio subjektams termino pabaigai

  • Apie demokratijų nevieningumo krizę

Turinys

  • Suvažiavimai
  • Istorija

Registracija

  • Pamiršote slaptažodį?
  • Pamiršote prisijungimo vardą?

Lietuviai – didžiausi nacionalistai Europoje?

www.alfa.lt  Liudvika Pociūnienė 2013-02-22

Liudvika Pociūnienė (Karolio Kavolėlio, Alfa.lt)

Liudvika Pociūnienė

Karolio Kavolėlio nuotr.

Toks teiginys tik keltų šypseną apsidairius aplink. Mūsų kaimynus ir partnerius lenkus būtų sunku pranokti nacionaliniu išdidumu. Neatsiprašinėja jie nei lietuvių. nei žydų, nors antisemitizmo prieš karą Lenkijoje būta itin nuožmaus. Negirdėti ir kad žydai reikštų lenkams kokių nors pretenzijų – abiems pusėms aišku, kad kalti okupantai vokiečiai. Nesulaukia jokių pretenzijų ir Rusija, nors ypač kruvinų pogromų čia būta dar devynioliktame amžiuje, o šiandien neonacių organizacijos, nors ir oficialiai nepalaikomos, ten yra bene gausiausios ir radikaliausios (išties paradoksalus reiškinys valstybės, laikomos Antrojo pasaulinio karo laimėtoja, visuomenėje). 

 

Kodėl tų pretenzijų nuolat sulaukiame mes, nors ir labai stengiamės būti tolerantiški? Taip stengiamės, kad baigiame ir patį žodį sukompromituoti. Gal taip ir geriau, nes žodis tolerancija yra tarsi nulinio krūvio žodis, greičiau reiškiantis abejingumą, pasyvumą, nei kokią aktyvią poziciją. Yra geras lietuviškas žodis, išreiškiantis nedviprasmiškai pozityvią nuostatą – pagarba. Tik tiek, kad pagarba neatsiejamai yra surišta su savigarba – o čia, matyt, ir yra mūsų silpnoji vieta. Istorinių priežasčių galėtume nurodyti tiek ir tiek, bet dabar turbūt ne apie tai reikėtų kalbėti.

Skaityti daugiau...

Darbo partijos byloje laukiama kaltinamųjų žodžio

www.alfa.lt 2013-02-25

Pirmadienį, pratęsus Darbo partijos (DP) vadinamosios juodosios buhalterijos bylos nagrinėjimą, Vilniaus apygardos teisme (VAT) pagaliau gali pasigirsti kaltinamųjų liudijimai. Bylos nagrinėjimą dėl bylų gausos perkėlus į gerokai mažesnę salę, teismo proceso žiūrovams salėje neužteko vietos.

DP nariai – Viktoras Uspaskichas, Vytautas Gapšys, Vitalija Vonžutaitė ir DP buhalterė Marina Liutkevičienė – kaltinami vedę neoficialią partijos buhalterinę apskaitą. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atliktoje išvadoje teigiama, kad DP 2004–2006 metais nuslėpė apie 25 mln. litų pajamų ir daugiau negu 23 mln. litų išlaidų.

Skaityti daugiau...

Ūkio banke įstrigusių milijonų iš Rusijos paslaptis

www.alfa.lt  Tomas Dapkus, Rimantas Varnauskas 2013-02-22
Sugriuvus Vladimiro Romanovo Ūkio bankui aiškėja vis daugiau neskaidrių šio banko schemų, kurios veikė Lietuvos teisėsaugai paslaugiai užmerkiant akis. Tačiau kai kurios jų greičiausiai galėjo veikti tik bendrininkaujant su pačiomis teisėsaugos institucijomis ir jų korumpuotais vadovais.

Rusiški milijonai Ūkio banke

Dešimtys milijonų Jungtinių Valstijų dolerių ne vienerius metus gulėjo areštuoti būtent Ūkio banke. Ne kartą skelbta, kad jų tikrieji šeimininkai yra neva nežinomi ir paslaptingi asmenys. Galbūt tai Maskvos mafija, gal net pats Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) direktorius. Tačiau iš tiesų istorija gali būti daug banalesnė.

Skaityti daugiau...

A.Kubilius Londone siūlo kurti dar vieną vyriausybę

www.delfi.lt  Ugnė Karaliūnaitė  2013-02-21
Andrius Kubilius

Andrius Kubilius

V. Kopūsto nuotr.

Ketvirtadienio vakarą Lietuvos ambasadojeLondone organizuotame susitikime su vietos lietuviais konservatorių lyderis Andrius Kubiliusragino Didžiojoje Britanijoje gyvenančius lietuvius grįžti į tėvynę ne tik fiziškai, bet prisidėti prie Lietuvos valdymo dar ir būnant emigracijoje.

Susitikime su vietos lietuviais į opozicijoje esantis politikas teigė, kad atsitraukimas iš premjero pareigų jam padėjo Lietuvos situaciją matyti iš šono ir ją įvertinti kitu kampu.

Pasitelkdamas „Swedbank“ ekonomisto Nerijaus Mačiulio pastebėjimais, A. Kubilius bandė renginio svečius įtikinti, kad Lietuva yra itin tinkama šalis užsienio investicijoms, nes jai pavyko sėkmingiau nei Latvijai ar Estijai išplaukti iš audringos krizės.

„Būtų galima vardyti daug pozityvių dalykų, negatyvius pamirštant, ir galima parodyti (užsienio investuotojams - DELFI), kaip Lietuva gerai susitvarkė su krize“, - Londone kalbėjo konservatorių lyderis.

Skaityti daugiau...

V.Landsbergis: M.Gorbačiovas nedavė įsakymo sausio 13-osios naktį, o davė asmeninį leidimą

Vytautas Landsbergis Aukščiausiosios Tarybos rūmuose
V.Landsbergio knygos „Kaltė ir atpirkimas“
Iliustracija  / Vytautas Landsbergis
Aukščiausiosios Tarybos rūmuose

Buvęs Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas lapkritį Maskvoje pristatė savo naujausią knygą – autobiografiją „Vienui vienas“, kuri „Knygų mugės“ metu bus pristatyta ir Lietuvos skaitytojams.

Šis kontraversiškai vertinamas politikas Lietuvoje didžiosios dalies visuomenės priešiškumą pelnė dėl Sausio 13-osios įvykių. Savo naujojoje knygoje M.Gorbačiovas ir vėl neigia prisidėjęs prie kruvinosios 1991 metų nakties,  pasak jo: „tragišku kraujo praliejimu, kuris jau pats savaime nepaprastai skausmingas, buvo plačiai pasinaudota siekiant grynai politinių tikslų“.

„Lietuvos žinios“, norėdamos įvertinti M.Gorbačiovo pasisakymus, kalbino buvusį Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininką prof. Vytautą Landsbergį.

– Kaip vertinate M. Gorbačiovo valdymo metu įvykdytas reformas?

 

– Dalinės reformos buvo projektuojamos, kai kurie pradiniai ir principiniai dalykai paskelbti ir pradėjo veikti (vadinamasis „viešumas“, t.y. politiniai debatai, leisti atstovų rinkimai), tačiau ir stabdomos. Pavyzdžiui, G.Javlinskio „500 dienų planui“ M.Gorbačiovas pritarė, o kitą dieną, po nežinomo turinio nakties, jau atmetė. Esminiai pokyčiai vyko ir įvyko ne pagal M.Gorbačiovo grupės planą, tad apie jo asmeninį „valdymą“ ir tuo metu „įvykdytas“ reformas reiktų svarstyti realiau.

Skaityti daugiau...

Stundys: egzamino palengvinimas tampa Butkevičiaus ir Pavalkio atsakomybės klausimu

„Į Lietuvos politinį gyvenimą sugrįžta sovietmečio tradicija – sprendimus priima ne specialistai, o mistinė politinė taryba, turbūt tai, kas vadintina politbiuru. „Sveikintina“ atžanga“, – taip sako Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojas, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys Valentinas Stundys, reaguodamas į švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio trečiadienį pasirašytą įsakymą, kuriuo įteisintos naujos lengvatos tautinių mažumų mokyklų abiturientams laikant lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą.

„Dar kyla klausimas, kodėl ministro įsakyme nėra nuorodos, kad šie pakeitimai daromi vienerių metų laikotarpiui, nors ministras savo pasisakymuose tai akcentavo. Išeitų – pakeitimai daromi neribotam laikui?“ – retoriškai klausia Seimo narys.

Pasak parlamentaro, lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą keisti pareikalavo taip pat šis politinis darinys. Palengvinimai įteisina du skirtingus egzaminus: vienas visiems, kitas – abiturientams, baigiantiems Lietuvos mokyklas tautinių mažumų dėstomąja kalba.

Skaityti daugiau...

D.Kreivys, J.Šireika. Lietuva atominiame Rusijos voratinklyje

www.dlefi.lt  Justas Šireika, Ronaldo Reagano namų vykdantysis direktorius; Dainius Kreivys, Seimo narys  2013-02-20  


Dainius Kreivys

Dainius Kreivys

Š. Mažeikos nuotr.

„Statykite atomines elektrines iki kol jums iš nosies pradės bėgti kraujas“, – atidarydamas dar vieną branduolinį reaktorių Rusijos energetikams tarėVladimiras Putinas.

Dėsningai dėl geopolitinių aplinkybių kylantys pasirinkimai tarp Vakarų ir Rytų yra Lietuvos valstybės istorinės raidos bruožas. Vakarų-Rytų takoskyra ypač išryškėja sprendžiant mūsų šalies energetinio saugumo klausimus. Kaip ne kartą įvyko tūkstantmetėje valstybingumo istorijoje, Lietuva vėl priėjo šio pasirinkimo kryžkelę. Svarstydami, kuria linkme turėtų vystytis mūsų valstybės energetikos sektorius, šiandien iš tiesų sprendžiame, ar ateinančios kartos ir mes patys toliau būsime šeimininkai savo pačių žemėje. Deja, laikas atsakyti į klausimą, kas esame – nepriklausoma valstybė ar žaisliukas Kremliaus strategų rankose – beveik baigėsi.

Skaityti daugiau...

Lituanistai: lietuvių kalbos ir literatūros egzamino pakeitimų neturėtų lemti politinės tarybos susi

Asociacija Lituanistų sambūris, jungianti lietuvių kalbos ir literatūros mokytojus bei mokslininkus, yra susirūpinusi lituanistikos būkle Lietuvos mokyklose ir atkreipia Jūsų dėmesį, kad Vyriausybės Politinės tarybos priimtas sprendimas dėl egzaminų tvarkos šią būklę reikšmingai pablogina.

Manome, kad lietuvių kalbos ir literatūros egzamino pakeitimų neturėtų lemti Vyriausybės Politinės tarybos susitarimai. Tai prieštarauja ligi šiol galiojančiai teisinei egzaminų turinio ir tvarkos nustatymo praktikai ir demokratinės švietimo politikos principams - politikai, kurie nėra susipažinę nei su vidurinio ugdymo programa, nei su lietuvių kalbos ir literatūros bandomojo egzamino rezultatais, nusprendžia, kokį egzaminą po trijų mėnesių turi laikyti Lietuvos abiturientai.

Skaityti daugiau...

Daugiau straipsnių...

  1. G.Paviržis. Ar rinkėjai tikrai vis labiau pasitiki LLRA?
  2. Susitaikymas su Lenkija ministro L.Linkevičiaus kailio sąskaita
  3. Anušauskas: VSD prašoma atsakyti, kas platina klaidinančią informaciją dėl skalūno dujų
  4. Tomas Šernas: Kodėl Lietuvos evangelikai reformatai nebijo lenkų?

Puslapis 958 iš 982

  • Pradėti
  • Ankstesnis
  • 953
  • 954
  • 955
  • 956
  • 957
  • 958
  • 959
  • 960
  • 961
  • 962
  • Kitas
  • Pabaiga

 

Lietuvos Sąjūdis