Svarbu
Registracija
Ažubalis prašo Linkevičiaus paaiškinimo, ar URM vykdys Gedvilo siūlomą užsienio politikos perversmą
Audronius Ažubalis |
Reaguodamas į Seimo pirmininko Vydo Gedvilo siūlymus išmainyti strateginius santykius su JAV ir Lietuvos energetinį savarankiškumą į viltis, kad Rusija už tai bent kiek atpigins dujų kainą, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys, Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotas Audronius Ažubalis prašo Užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus paaiškinti, ar sensacingi trečiojo valstybės asmens komentarai atitinka valdančiosios koalicijos užsienio politikos liniją.
„Liūdna, jog V. Gedvilas nusprendė viešai kritikuoti H. Clinton svaidydamasis kaltinimais, kad JAV nesupranta Lietuvos interesų ir kad energetikos politikoje šios valstybės pagalbos mums nereikia. Juk būtent Jungtinės Amerikos Valstijos buvo, yra ir bus vienas esminių Lietuvos saugumo garantų.Č.Iškauskas. Klaipėdos sukilimas: o vis dėlto kam priklauso šis kraštas?
Česlovas Iškauskas |
www.delfi.lt Česlovas Iškauskas 2013-01-06
Baltų žemių žmonės, o juo labiau lietuviai, niekada nebuvo nuolankūs savo pavergėjams. Patys užkariaudavę didžiules teritorijas iki Maskvos Kremliaus ir Juodosios jūros, jie patyrė ir kryžiuočių, ir Rusijos carų, ir lenkiškųjų bei sovietinių okupantų grandines. Todėl ir sukilimai prieš juos arba, kaip sakytų marksistai, nacionalinė išsivaduojamoji kova buvo dažnas reiškinys.
Tarp ryškesnių tokių sujudimų istorikai primintų prūsų sukilimo vado Herkaus Manto (Henrichės Montės) keletą metų trukusį išsivaduojamąjį iš kryžiuočių karą XIII a. antroje pusėje. Neužmirštamas ir buvusios Abiejų Tautų Respublikos surengtas ir daugiau kaip metus užsitęsęs sukilimas prieš carinę Rusijos imperiją, beje, prasidėjęs 1863 01 22 Varšuvoje. Tai buvo aršus lenkų ir lietuvių pasipriešinimas, per kurį įvyko net 321 mūšis su caro kariuomene ir kuris, deja, pasibaigė dar žiauresnėmis represijomis prieš vakarinius imperijos pakraščius.
V.Mazuronis – demagogijos meistras ir ištikimas R.Pakso vietininkas
www.veidas.lt 2013-01-06
Didelių politinių ambicijų neturintis Valentinas Mazuronis jau daugiau nei dešimtmetį yra pats ištikimiausias Rolando Pakso politinis palydovas, jo vietininkas partijoje ir viešumoje kalbantis „Tvarkos ir teisingumo“ veidas.
Dabartinį „Tvarkos ir teisingumo“ partijos pirmininko pavaduotoją, šios partijos frakcijos Seime seniūną Valentiną Mazuronį daugelis apibūdina kaip patį protingiausią iš paksistų. Tai neturėtų stebinti, nes vien jo profesija – architektas – liudija, kad jos atstovas turi turėti tiek tvirtą matematinį protą, reikalingą konstrukcijoms apskaičiuoti, tiek gerą vaizduotę ir erdvinį matymą, kad dar pradėdamas brėžti ant popieriaus lapo suvoktų, kaip turės atrodyti pastatas. Sprendžiant iš V.Mazuronio, kaip profesionalo, kūrinių – Šiaulių Vilniaus gatvės rekonstrukcijos, kelių visuomeninių, prekybinių ir komercinių pastatų, architektas jis tikrai neblogas. Nors kaip politikas jis sugeba daugiau atrodyti, negu būti.Metų korupcijos simbolis – informacijos apie „Snorą“ nutekinimas
www.alfa.lt 2013-01-06
Alfa.lt portalo lankytojai buvo pakankamai vieningi ir rinkdami metų korupcijos simbolį. Maždaug trys penktadaliai balsavo už tai, kad Metų korupcijos simbolis – informacijos apie veiksmus prieš banką „Snoras“ nutekinimas.
Sausio pabaigoje, įteikęs atsistatydinimo pareiškimą, generalinio prokuroro pavaduotojas Andrius Nevera pradėjo atvirai kalbėti – esą didžiausią motyvą ir galimybes nutekinti informaciją apie būsimą banko „Snoras“ nacionalizavimą galėjo turėti jo kolega Darius Raulušaitis.Gelbstinti nuo užmaršties šešėlio
Algimantas Zolubas |
Iš tikrųjų autorius nuo vaikystės dalyvavo ir iki šių dienų dalyvauja dialoge su Dievu, o į prievartinį dialogą su šėtonu buvo įtrauktas per šėtoniškos imperijos parankinius – SMERŠ, KGB, istrebitelius. Tik atsivertus knygą, dar prieš pratarmę skaitome: „Viešpats man pagelbėjo, kai vilties nelikdavo. – Atstok, šėtone!, - tardavo Jis. Aš ir vėl atsitiesdavau.“, o pratarmę pradeda malda: „Išgirsk mus, Viešpatie, pakylėk mus, Viešpatie, iki tradicijos, kurią turėjo mūsų Tėvai ir iki to kaip jie gerbė ją ir saugojo... Pakylėk mus, Viešpatie, nuo šiol kasdien, neužmiršk mūsų vaikų, kad jie priimtų šią dovaną ir su ja gyventų per amžius.“ Autoriaus dialogas su Viešpačiu tęsiasi nuo mažumės, o priverstiniam dialogui su šėtonu, pradedant nepilnametyste, iki Lietuva atkūrė Nepriklausomybę, skirta nemaža knygos dalis.
Prasideda tarmių metai
www.alkas.lt 2013-01-03
2013 metus Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Tarmių metais, o Vyriausybė patvirtino Tarmių metų priemonių planą, kuriame numatyti tarmes populiarinantys, palaikantys jų gyvybingumą ir vartojimo tradicijas, formuojantys viešąją nuomonę, palankią tarmių išsaugojimui, tęstiniai tarmių tyrimo ir sklaidos darbai.
Sausio 5 dieną 13 valalandą Raudondvario dvaro pilyje vyks Tarmių metų sutiktuvės.
Bronius Krivickas. Entuziazmas ir kriticizmas
Bronius Krivickas |
www.bernardinai.lt 2013-01-02
Bronius Krivickas (1919–1952) buvo rašytojas, vertėjas, literatūros kritikas. Baigęs literatūros studijas, dirbo žurnalų redaktoriumi, mokytojavo, o 1945 m. įstojo į partizanų būrį. Ši ištrauka, nors ir parašyta daugiau nei prieš pusę amžiaus – aktuali ir šiandien, ieškant aukso vidurio tarp jaunatviško entuziazmo ir kritiško požiūrio. Ją perskaityti rekomenduojama visiems „dar nemirusiems visuomenės reikalams“.
Ištrauka iš Broniaus Krivicko „Raštų“, 1993 m.
Aš šios „malonės“ nepriimu
Ryšardas Maceikianecas |
Iš vakarykštės per televiziją girdėtos Juozo Bernatonio kalbos galima spręsti, kad Lietuvos lenkams faktiškai bus primestas dvigubas pavardžių rašymas asmens dokumentuose, o vietovėse aplink Vilnių, kurios tarpukario laikotarpiu buvo jėga prijungtos prie Lenkijos, užrašai bus rašomi dviem kalbomis – lietuvių ir lenkų, todėl neįmanoma tylėti, žinant, ką tai lems vietos gyventojams.
Tai, mūsų nuomone, bus toliau vykdomas šių teritorijų ir čia gyvenančių žmonių izoliacijos procesas ir visiškas jų palikimas elgtis kaip tinkama tamsiausiam ir priešiškam pasaulėliui, sukurtam akcijos veikėjų ir sovietinių kolchozų „deržimordų“, veikiančių prisidengus demokratijos ir lenkiškumo gynėjų kaukėmis.