• Naujienos
  • Istorija
  • Dokumentai
  • Apie Sąjūdį
    • Lietuvos Sąjūdžio įstatai
    • Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimai
    • Lietuvos Sąjūdžio ženklas
  • Archyvas
  • Kontaktai

Svarbu

  • XVI suvažiavimo rezoliucijos

  • Dėl šauktinių kariuomenės grąžinimo

  • Dėl santykių su Lenkijos ir Lietuvos lenkais

  • Dėl padėties įstatymdavystėje, artėjant apribojimų dėl žemės pardavimo užsienio subjektams termino pabaigai

  • Apie demokratijų nevieningumo krizę

Turinys

  • Suvažiavimai
    • XV suvažiavimas
    • XIV suvažiavimas
  • Istorija

Registracija

  • Pamiršote slaptažodį?
  • Pamiršote prisijungimo vardą?

Lietuviškai prabilęs Vokietijos brigados vadas: mūsų misija aiški – ginti Lietuvą ir bendras vertybes

kam.lt, 2024 10 30

Brigados generolas Christophas Huberis į Lietuvą sugrįžo dar vienai istorinei pradžiai. 2017 m. jis buvo pirmasis NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės Rukloje vadas, o šiais metais į Lietuvą atvyko kaip pirmasis Vokietijos brigados vadas.

Lietuviškai prabilęs Vokietijos brigados vadas: mūsų misija aiški – ginti Lietuvą ir bendras vertybes

kam.lt

Per artimiausius metus į mūsų šalį persikels per 5 tūkst. vokiečių karių, o brg. gen. Ch. Huberio patirtis Lietuvoje, tikimasi, palengvins šios sudėtingos misijos įgyvendinimą. Vadas jau taria pirmus sakinius lietuviškai ir siunčia aiškią žinutę: prireikus ginsime Lietuvą ir bendras vertybes.

Skaityti daugiau...

Ankstyvieji emigracijos keliai: pėsčiomis, vežimais, transatlantiniais laivais

lnm.lt, 2024 10 29

Šiandien egzistuojančios susisiekimo priemonės ir nuotolinio bendravimo galimybės kuria įspūdį apie siaurėjančias pasaulio ribas. Tačiau praėjusiais šimtmečiais gyvenamosios vietos pakeitimas, išvykimas ieškoti geresnių gyvenimo sąlygų reiškė eižėjančius ryšius su gimtąja vieta bei itin ilgą ir sudėtingą kelionę iki tikslo. Kiek laiko trukdavo kelionė į kitą Atlanto pusę? Kodėl kai kuriems, net ir pasiekus tikslą, tekdavo suktis atgal?

lnm.lt

Lietuvos gyventojų migracijos istorija pasakojama Lietuvos nacionalinio muziejaus „Pasaulio dydžio Lietuva: mūsų migracijos istorija“ Istorijų namuose, kuri užsidaro jau spalio 27 dieną. Paskutinę dieną parodos lankymas – nemokamas.

Skaityti daugiau...

Lietuvos kariuomenės rezervas: visuotinės gynybos pamatas

kam.lt, 2024 10 29

Spalio 26 d. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje įvyko Krašto apsaugos ministerijos organizuota konferencija, skirta aptarti rezervo vaidmenį valstybės gynyboje.

Lietuvos kariuomenės rezervas: visuotinės gynybos pamatas

kam.lt

Tradicine tapusios konferencijos metu su atsargos ir dimisijos karių organizacijomis buvo aptartos rezervo sistemos aktualijos, iššūkiai ir perspektyvos. Ypatingas dėmesys buvo skirtas visuotinės gynybos koncepcijai ir augančiam rezervo vaidmeniui stiprinant šalies gynybinius pajėgumus.

Skaityti daugiau...

Japonijoje atidaryta Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda apie lietuvių tremties istoriją

lnm.lt, 2024 10 28

Spalio 16-ąją atidaryta pirmoji Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda Japonijoje. Paroda „Išgyventi Sibirą: lietuvių tremties istorija“ (“Surviving Siberia: The Story of Lithuanians in Exile”)  lankytojų laukia Karių, Sibiro kalinių ir pokario repatriantų memorialiniame muziejuje (Memorial Museum for Soldiers, Detainees in Siberia, and Postwar Repatriates), Tokijuje. Čia bus eksponuojamos nuotraukos ir 50 muziejaus eksponatų, pasakojančių apie tremtį. 

lnm.lt

Lietuva ir Japonija, geografiškai tolimos šalys, tačiau jų žmones laikas nuo laiko suveda istorija. Po Antrojo pasaulinio karo lietuviai tremtiniai ir Japonijos karo belaisviai kentė SSRS lageriuose, kaip pigi darbo jėga buvo išnaudojami jos pramonėje, daug jų atgulė greta miškų ir dykviečių kapinėse.

Skaityti daugiau...

Vytautas Landsbergis įvertino vaikaičio staigmeną po rinkimų: o vis dėlto aš jam pritariu

lrt.lt, 2024 10 28

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) patriarchas Vytautas Landsbergis teigia buvęs kiek nustebęs, kai konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis iškart po rinkimų paskelbė, jog ne tik atsistatydina iš partijos pirmininko pozicijų, bet ir nedirbs būsimame Seime, bet tokiam vaikaičio sprendimui pritaria. 

Vytautas Landsbergis

lrt.lt

„Čia yra du sprendimai vienu metu. Pirmas, tai tikrai nenustebino, nes jis ir buvo planuojamas, tik ne taip greitai, ne taip staigiai. Bet tas ryžtas padaryti sprendimą dabar, iš karto man nebuvo lauktas. O vis dėlto aš jam pritariu, jis man patinka“, – portalui LRT.lt sakė V. Landsbergis.

Skaityti daugiau...

Krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas: Moldovos ryžtas vykdyti reformas gynybos srityje – svarbus pagrindas planuoti paramą šalies kariuomenei

kam.lt, 2024 10 25

Spalio 24 d. krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas susitiko su Lietuvoje viešinčiu Moldovos gynybos ministru Anatolie Nosatîi. Dvišalio susitikimo metu ministrai aptarė regiono saugumo, dvišalio bendradarbiavimo gynybos srityje klausimus, Moldovos prezidento rinkimus ir referendumą dėl Moldovos narystės Europos Sąjungoje.

Krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas: Moldovos ryžtas vykdyti reformas gynybos srityje – svarbus pagrindas planuoti paramą šalies kariuomenei

kam.lt

Ministras L. Kasčiūnas taip pat pristatė Lietuvos pastangas stiprinti šalies gynybą ir pabrėžė svarbą pradėti dvišalį Lietuvos ir Moldovos kariuomenių bendradarbiavimą. Lietuvos tikslas – nuo konsultacijų ir dalijimosi patirtimi pereiti prie paramos Moldovos kariuomenei teikimo.

Skaityti daugiau...

Šimonytė kritikuoja JT vadovo vizitą Rusijoje: apgailėtina

lrt.lt, 2024 10 25

Jungtinių Tautų (JT) Generaliniam Sekretoriui Antonio Guterresui vizito Rusijoje metu susitikus su Vladimiru Putinu, premjerė Ingrida Šimonytė pabrėžia – toks elgesys yra apgailėtinas.

Ingrida Šimonytė

lrt.lt

Ministrė pirmininkė primena, kad A. Guterresas nesurado laiko dalyvauti Šveicarijoje vykusioje Ukrainos taikos konferencijoje. Todėl toks mėginimų kalbėtis su agresoriumi, politikės vertinimu, yra nesuprantamas.

Skaityti daugiau...

Česlovas Iškauskas. Balansavimas ant trapios ribos

voruta.lt, 2024 10 24

Moldova – viena vargingiausių Europos šalių. Žinynai tvirtina, kad šiandien pagal šį rodiklį ją lenkia tik karo apimta Ukraina. Jos teritorija dukart mažesnė negu Lietuvos – beveik 34 tūkst. kv. km, gyventojų turi apie 2,4 mln. Pagal BVP (18,4 mlrd. dol.) pasaulyje ji užima 130 vietą, o vienam gyventojų jo tenka 7500 dol. (92 vieta). Palyginimui: Lietuvoje vienam gyventojui tenka daugiau kaip 31 tūkst. dol. BVP (40 vieta).

Česlovas Iškauskas. Balansavimas ant trapios ribos

voruta.lt

Keturis šimtmečius iki 1812 m. buvusi otomanų (osmanų) imperijos dalimi ji beveik visą laiką priklausė carinei Rusijai ir vadinosi Besarabija. Viduramžiais ji buvo patekusi ir į ATR priklausomybę. Metus prieš tai, kai 1991 m. rugpjūčio 27 d. Moldova paskelbė nepriklausomybę, sovietai atplėšė kairįjį Dniestro regioną – separatinę Padniestrę (Transnistriją), kuri pasiskelbė socialistine respublika. Ją yra pripažinusi tik Rusija. Šis įšaldytas konfliktas tapo agresyvios Rusijos vizitine kortele.

Skaityti daugiau...

Puslapis 20 iš 982

  • Pradėti
  • Ankstesnis
  • 15
  • 16
  • 17
  • 18
  • 19
  • 20
  • 21
  • 22
  • 23
  • 24
  • Kitas
  • Pabaiga

 

Lietuvos Sąjūdis