Svarbu
Registracija
Kvietimas
2018 06 18
Šiemet birželio 23d. Lietuva minės 77-ąsias 1941m. TAUTOS (Birželio) sukilimo metines. 1941m. sukilimas, tai itin svarbus istorinis įvykis, davęs pradžią visai eilei išsivadavimo kovų bei akcijų.
Sukilimas, parodė Europai ir pasauliui, kad nežiūrint ištisus metus (1940-1941) trukusios pačios žiauriausios bolševikinės okupacijos, Lietuva išliko gyva ir kovojanti. Sukilimo įžiebta liepsna vėliau peraugo į ištisą dešimtmetį trukusį pokario partizaninį karą, taip pat, gyvuoju Romo Kalantos fakelu nušviestą 1972-ųjų Kauno pavasarį ir kitas, prieš okupaciją nukreiptos aktyvios kovos formas.
Mylėti palikusius: kodėl emigrantai per rinkimus balsuoja vangiai?
iq.lt 2018 06 18
2016 m. Seimo rinkimuose balsavo mažiau nei dešimtadalis tokią teisę turinčių emigrantų. Ar Lietuva tikrai nori stipresnio ryšio su jais?
Šiandien svetur gyvena apie 475 tūkst. lietuvių, liudija Užsienio reikalų ministerijos duomenys. Daugiau nei pusė jų – 300 tūkst. – turi teisę balsuoti rinkdami savo gimtinės Seimą. Bet, ko gero, nenori to daryti – 2016 m. Seimo rinkimuose savo nuomonę pareiškė viso labo 16 401 išeivis.
Sekmadienio Evangelija. Palyginimas, kuris kalba palyginimais
delfi.lt 2018 06 18
Jėzus kalbėjo minioms: „Su Dievo Karalyste yra kaip su žmogumi, kuris beria dirvon sėklą. Ar jis miega, ar keliasi, ar naktį, ar dieną, sėkla dygsta ir auga, jam visiškai nežinant, kaip. Žemė savaime duoda vaisių: pradžioje želmenį, paskui varpą, pagaliau pribrendusį grūdą varpoje. Derliui prinokus, žmogus tuojau imasi pjautuvo, nes pjūtis atėjo.“
delfi.lt
Jėzus dar sakė: „Su kuo galime palyginti Dievo Karalystę? Arba kokiu palyginimu ją pavaizduosime? Ji – tarytum garstyčios grūdelis, kuris, sėjamas dirvon, esti mažiausias iš visų sėklų žemėje, bet pasėtas užauga, tampa didesnis už visas daržoves ir išleidžia tokias plačias šakas, kad jo pavėsyje gali susisukti lizdą padangių sparnuočiai.“
Kai sava valdžia nemiela, pasitikime Europos Sąjunga
lzinios.lt 2018 06 18
Eurobarometro atliktos apklausos duomenimis, lietuviai labiausiai iš visų bendrijos piliečių pasitiki ES. Teigiamai atsakė 66 procentai apklaustų Lietuvos gyventojų. Anot politologo Mažvydo Jastramskio, tai ilgametė tendencija: pasitikėjimas ES kompensuoja lietuviams neigiamą požiūrį į savos valstybės institucijas.
lzinios.lt
Praėjusiais metais pasitikėjimą ES pareiškė 64 procentai apklaustų lietuvių. Kaip LŽ sakė Mažvydas Jastramskis, toks apklausos rezultatas nestebina, nes lietuviai jau ne vienus metus deklaruoja pasitikėjimą ne tik ES apskritai, bet ir atskiromis jos institucijomis, kaip pavyzdžiui, Europos Komisija ir Europos centriniu banku. „Net ir eurozonos krizės metu apie 2010 – 2011 metus, pasitikėjimas ES smarkiai krito kitose bendrijos valstybėse, o Lietuvoje ir tuo metu išliko tendencija, kad pasitikinčiųjų bendrija liko gerokai daugiau, nei nepasitikinčių“, – sakė politologas.
Europos reikalų komitetas pritaria, kad maksimali tiesioginių išmokų suma žemės ūkiams negali viršyti 150 tūkst. Eur
tsajunga.lt 2018 06 18
Šiandien Seimo Europos reikalų komitetas (ERK) pritarė siūlymui didelius žemės ūkio paskirties žemės plotus valdantiems žemdirbiams mokėti ne daugiau kaip 150 tūkst. Eur.
Iki šiol Lietuvoje toks ribojimas nebuvo taikomas. Vienodos išmokos už vieną hektarą buvo mokamos tam ūkininkui, kuris valdo 100 ha, ir tam, kuris valdo 30 tūkst. ha. 150 tūkst. Eur išmokos Lietuvoje paprastai yra skiriamos didesniems nei 2300 ha žemės plotų turėtojams. Vyriausybei patvirtinus ERK rekomendaciją, viršijus šį plotą ir 150 tūkst. Eur išmokas, didesnės paramos iš ES už žemės plotus žemdirbiai negautų.
Dėl Kubiliaus pašalinimo iš Skardžiaus apkaltos komisijos kreiptasi į KT
delfi.lt 2018 06 15
Seimo narių grupė kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl Seimo sprendimo iš specialiosios tyrimo komisijos dėl apkaltos Artūrui Skardžiui išbraukti konservatorių Andrių Kubilių.
„Manome, kad valdančiosios daugumos atstovai stengėsi apsaugoti A. Skardžių nuo nepatogių klausimų ir galimos apkaltos proceso. Todėl siekdami demokratiškos komisijos veiklos bei teisingumo, inicijavome tokio kreipimosi į Konstitucinį Teismą rengimą“, – pranešime spaudai cituojama viena kreipimosi autorių, opozicinės konservatorių frakcijos seniūno pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Lukiškių aikštėje pašventintų ir garbingai palaidotų relikvijų sąrašas
2018 06 15
Pagal 1999 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą Nr. VIII-1070 „Dėl valstybės sostinėje esančios Lukiškių aikštės funkcijų“ aikštė įvardinta reprezentacine. Įvardinimas nepaskatino atitinkamų valstybės institucijų aikštės funkcijas įprasminti. Todėl Seimas 2017 m. gegužės 2 d. priėmė rezoliuciją „Dėl neatidėliotinų veiksmų siekiant sutvarkyti Lukiškių aikštę Vilniuje ir pastatyti kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo įamžinimo memorialą Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio progai“.
Rezoliucija įpareigojo atitinkamas institucijas vykdyti priemones, kad iki 2018 m. vasario 16 d. būtų galutinai sutvarkyta Lukiškių aikštė Vilniuje ir pastatytas visų laikų kovotojų už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę atminimo įamžinimo memorialas.
Minimas Lietuvos laisvės lygos 40-etis
delfi.lt 2018 06 15
Prieš 40 metų - 1978 m. birželio 15 d. - buvo įsteigta Lietuvos laisvės lyga (LLL). Tai buvo nepartinė, demokratiniais principais veikianti organizacija, neturėjusi griežtos narystės ir formalaus vadovo.
delfi.lt R. Achmedov nuotr.
Idėjinis Lygos lyderis buvo Antanas Terleckas, o daugelis narių (Kęstutis Jokubynas, Leonas Laurinskas, Romualdas Ragaišis, Vladas Šakalys, Jonas Volungevičius ir kiti) jau buvo kalėję už antisovietinę veiklą, dalyvavimą ginkluotos rezistencijos kovose. Pats A. Terleckas buvo teistas tris kartus.