Svarbu
Registracija
G. Landsbergis prašo įvertinti, ar R. Karbauskis neteisėtai gauna kriminalinės žvalgybos informacijos
alfa.lt 2017 11 13
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis kreipėsi Generalinį Prokurorą Evaldą Pašilį, Policijos generalinį komisarą Liną Pernavą, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos direktorių Antonį Mikulskį, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorių Saulių Urbanavičių ir Valstybės saugumo departamento direktorių Darių Jauniškį, išreikšdamas susirūpinimą, ar tikrai Lietuvos teisėsaugos institucijos teikia informaciją Seimo valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnui Ramūnui Karbauskiui.
alfa.lt E. Blaževič nuotr.
Pastarasis tai viešai pripažino interviu tinklalapiui DELFI, teigdamas: „Teisėsaugos institucijos su šituo Seimu bendrauja kaip niekada atvirai ir glaudžiai, kadangi mes iš tiesų bandome išlaisvinti valstybę nuo verslo sąlyčio su politikais. Teisėsaugos pasitikėjimas Seimu didesnis galbūt ir dėl to, kad dabartinis premjeras Saulius Skvernelis buvo vidaus reikalų ministras. Bet mes negalime tuo nepasinaudoti. Jeigu mes gauname informaciją, tai kaip mes galime ją nutylėti?“.
R. Masiulis tikisi susitarti su EK dėl baudos „Lietuvos geležinkeliams“
diena.lt 2017 11 10
Susisiekimo ministras Rokas Masiulis tikisi pasiekti kompromisą su Europos Komisija (EK), už išardytą geležinkelį į Rengę Latvijoje „Lietuvos geležinkeliams“ spalį skyrusia beveik 28 mln. eurų baudą.
diena.lt V. Skaraičio nuotr.
„Galbūt jau iki pat paskutinio momento galima būtų svarstyti kažkokį susitarimo variantą, kompromisinį variantą. Mūsų siūlymas būtų atstatyti Rengės ruožą. Reikia išbandyti visus variantus, iki priimsime sprendimus, kaip elgtis“, – penktadienį Lietuvos radijui sakė R. Masiulis - jis Briuselyje susitinka su už konkurenciją atsakinga eurokomisare Margrethe Vestager (Margarete Vestager).
E. Lucasas: kodėl Rusijos užsienio politika atrodo duodanti priešingų rezultatų?
tv3.lt 2017 11 10
Mįslė: Rusija baugina savo kaimynes, bet nepakankamai sistemingai, kad pajungtų jas savo valiai. Ji kišasi į kitų šalių politiką, bet rezultatai – fragmentiški ir nuviliantys.
tv3.lt fotodiena.lt nuotr.
Pavyzdžiui, užpuolęs Ukrainą Kremlius tik užbaigė šimtmečius tvyrojusį dviprasmiškumą dėl savo svarbiausios kaimynės nacionalinės tapatybės, sukristalizavo šios šalies postkolonijinę orientaciją. Rusijos žvanginimas ginklais ir ardomoji veikla pakurstė karingas nuotaikas Suomijoje ir Švedijoje – dvi NATO nepriklausančias europines kaimynes, tetroškusias taikių dalykiškų santykių.
Ekspertas: V. Putinas akivaizdžiai pralaimi
delfi.lt 2017 11 10
Nors išsikeltus trumpalaikius tikslus Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pasiekti tarsi pavyksta, kovoje už ilgalaikius vadovaujamos šalies interesus jis akivaizdžiai pralaimi, svetainėje „Bloomberg“ rašo Tarptautinių reikalų tarybos mokslo darbuotojas ir buvęs JAV nacionalinės žvalgybos direktorius Michaelas Dempsey.
Keletą pastarųjų metų su gana tvirtu įsitikinimu buvo teigiama, kad V. Putinui pavyko pergudrauti ne vieną JAV prezidentą ir ypač patikimai stabilizuoti Rusijos poziciją pasaulinėje arenoje.
Visiškai (nebe)slaptai: paviešinti agentūriniai pranešimai pažindina visuomenę su KGB
bernardinai.lt 2017 11 09
Nuo sovietmečio kasdienybės neatskiriama slaptųjų tarnybų veikla, kažkada reglamentuojama kaip slapta informacija, dabar pasiekiama kiekviename asmeniniame kompiuteryje. Spalio pradžioje paviešinti asmeniniai KGB agentų veiklos pranešimai puslapyje kgbveikla.lt dar geriau atskleidžia tai, kas vyko Lietuvoje tuo metu, kai apie tai žinoti buvo galima mažiausiai.
bernardinai.lt
„Pačios visuomenės nariai yra turėję skirtingų patirčių, susijusių su KGB veikla – vieni buvo užverbuoti agentai, kiti – skundikai, treti nukentėję nuo persekiojimų. Tie žmonės negalėjo būti visur, todėl patirtys yra labai išsiskiriančios. Mes, kaip istorinė institucija, stengiamės parodyti daugiau konteksto vietoj fragmentiško situacijos matymo“, – apie savo veiklos misiją pasakoja Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė.
Z. Tamakauskas. Vėlinių prisiminimo mozaika
alkas.lt 2017 11 09
Visų Šventųjų dienos išvakarėse Kaune ir Vilniuje Vengrijos ambasada Lietuvoje surengė 1956 metais Vengrijoje vykusios antisovietinės revoliucijos ir jos tuometinių atgarsių Lietuvoje, žinomų kaip Vėlinių įvykių, minėjimą. Šis minėjimas jau įgavo gražios ir prasmingos tradicijos pobūdį, prisimenant mūsų abi tautas, kovojusias už savo laisvę, kovojusias ir nugalėjusias sovietinį imperializmą.
alkas.lt
Gera pažymėti, kad šią tuomet parodytą mūsų tautos solidarumą kovojusiai Vengrijai, tą istorinę lietuvių ir vengrų tautų vienybės pademonstruotą atmintį neištrynė laiko sūkuringi vėjai. Ji liko gyva. Aš tada buvau Vilniaus universiteto antro kurso studentas.
Kviečiame Vengriją ištaisyti šiurkščią klaidą dėl ultimatumo Ukrainai
tsajunga.lt 2017 11 09
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nario Andriaus Kubiliaus iniciatyva grupė Seimo narių kreipiasi į Vengrijos parlamento narius prašydami ištaisyti šriukščią Vengrijos Vyriausybės klaidą ir visomis išgalėmis padėti, o ne trukdyti Ukrainai prisijungti prie Europos Sąjungos (ES) ir NATO.
Lietuvos parlamentarai buvo nemaloniai nustebinti ir net šokiruoti Vengrijos Vyriausybės ultimatyvių pareiškimų, grasinant blokuoti Ukrainos suartėjimą su ES ir NATO, jeigu Ukraina pagal Vengrijos pageidavimus nepakeis naujo švietimo įstatymo, kuriame apibrėžta tautinėms mažumoms priklausančių asmenų švietimo specifika.
Disidentai Rusijos ambasadai žada neramias dienas
lzinios.lt 2017 11 09
Politinius pabėgėlius iš Rusijos vienijanti nauja organizacija „Rusijos europietiškasis judėjimas“ nariai Vilniuje rengė jau ne vieną akciją, protestuodami prieš dabartinę Rusijos valdžią ir bandydami kuo labiau atkreipti lietuvių dėmesį į tai, kodėl jų veikla įmanoma tik Lietuvoje. Lapkričio 9 dieną į sueigą besirenkantys disidentai jau planuoja naujas originalias akcijas Vilniuje.
lzinios.lt
„Rusijos europietiškojo judėjimo“ atstovai rytoj, lapkričio 9 dieną renkasi Vilniuje, žymėdami formalų organizacijos įsteigimą. Pasak vieno iš judėjimo steigėjų Eugenijaus Titovo, sueigos tikslas – ne tik švęsti įregistravimą, bet iš kart imtis tolesnės veiklos planavimo ir ieškoti būdų, kaip į organizaciją patraukti daugiau Lietuvoje gyvenančių rusų politinių pabėgėlių.