Svarbu
Registracija
2024 m. kariuomenės kovinė galia stiprinama naujais įsigijimais: nuo dronų iki moderniausių gynybos sistemų
kam.lt, 2024 01 22
Lietuva šiuo metu gyvena greitai besikeičiančioje geopolitinėje aplinkoje, todėl šalies gynybai yra skiriama vis daugiau dėmesio ir lėšų. Didėjantis gynybos biudžetas, kuris per pastaruosius ketverius metus išaugo daugiau kaip du kartus – nuo 1 030 mln. eurų 2020 m. iki 2 092 mln. eurų šiemet – leidžia spartinti anksčiau parengtų ilgalaikių ginkluotės ir karinės technikos įsigijimo planų įgyvendinimą bei dairytis naujų, efektyvių ginkluotės sistemų.
kam.lt
Ginkluotė įsigyjama ne tik pagal kariuomenės ilgalaikius pajėgumų plėtros planus, bet ir sparčiai reaguojama į tai, ko reikalauja kasdien besikeičianti saugumo situacija regione, taip pat yra mokomasi iš Ukrainos pamokų.
Baltijos šalys kuria bendrą gynybos liniją: pasirašyti susitarimai dėl kontrmobilumo priemonių ir HIMARS pajėgumų vystymo
kam.lt, 2024 01 22
Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos ministrai sausio 19 d. susitikimo Rygoje metu pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo stiprinimo šalims nacionališkai vystant efektyvias kontrmobilumo priemones pasieniuose su priešiškomis valstybėmis. Taip pat pasirašytas susitarimas dėl didelio mobilumo raketinės artilerijos sistemų HIMARS bendro vystymo.
kam.lt
Ministrai Arvydas Anušauskas, Andris Sprūds ir Hanno Pevkur susitarė, kad Lietuva, Latvija ir Estija atsižvelgdamos į savo nacionalinius poreikius, geografines ypatybes, turimus ir planuojamus kariuomenių pajėgumus, papildomai sustiprins kontrmobilumo pajėgumus išilgai rytinės NATO sienos.
Pirmųjų pavienių migrantų istorijos: nuo rektoriaus besikuriančiame Niujorke iki haremo moterų gydytojos Stambule
lnm.lt, 2024 01 22
Migracijos procesas veikia ne tik patį migruojantį žmogų, bet ir jo aplinką: šeimą, tautą, valstybes, iš kurių išvykstama ir į kurias atvykstama. Jis daro įtaką viso pasaulio istorijai, nes migruodami žmonės „perneša“ idėjas, požiūrius, materialinius dalykus, kultūrines patirtis ir žinias, o akumuliuodami skirtingų šalių ir kultūrų žinias jie neretai tampa pokyčių iniciatoriais, atradėjais ir kūrėjais.
lnm.lt
Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose veikiančios parodos „Pasaulio dydžio Lietuva: mūsų migracijos istorija“ autoriai kviečia susipažinti su neeilinėmis pirmųjų pavienių migrantų iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės arba Abiejų Tautų Respublikos istorijomis.
Kvietimas į parodą ,,MŪSŲ ATSIMINIMAI: Sąjūdžio kelias Kaune"
2024 01 19
2024 m. vasario 16 d. (penktadienį) 13 00 val. Kauno Sąjūdžio būstinėje (Laisvės al. 46, ketvirtame aukšte) planuojame atidaryti parodą ,,MŪSŲ ATSIMINIMAI: Sąjūdžio kelias Kaune".
Pistoriusas: kasdien girdime Kremliaus grasinimus, negalime atmesti, kad Putinas užpuls NATO
lrt.lt, 2024 01 19
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius įspėjo dėl Ukrainos karo išplitimo. „Beveik kasdien girdime grasinimus iš Kremliaus – pastaruoju metu jie vėl nukreipti prieš mūsų draugus Baltijos šalyse“, – sakė politikas vokiečių leidiniui „Tagesspiegel“.
lrt.lt
„Taigi negalime atmesti, kad Vladimiras Putinas vieną dieną užpuls net NATO šalį“, – pabrėžė jis.
Krašto apsaugos savanorių pajėgos minėjo 33-iąsias įkūrimo metines, pasirašė bendradarbiavimo sutartis
kam.lt, 2024 01 19
Sausio 17 d. Nepriklausomybės aikštėje, Vilniuje, Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP) iškilminga rikiuote paminėjo 33-iąsias pajėgų įkūrimo metines.
kam.lt
Renginyje dalyvavo LR Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkas gen. mjr. Mindaugas Steponavičius, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas, Aukščiausios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis, Lietuvos kariuomenės vienetų ir KASP rinktinių vadai ir kariai.
„Kaspervizijos“ absurdas: vagys, vandalai ir ciniški melagiai, Lietuvos televiziją okupavę 222 dienas
lrt.lt, 2024 01 18
Kadre – Lietuvos TV logotipas. Lietuviškai žinias skaito nepažįstamas diktorius, studijoje prietema, kurią nušviečia ryškiai raudona spalva. Informaciją palydi grupės „AC/DC“ koncertinių gastrolių reklama, o po jos – tos pačios žinios, skaitomos rusų kalba moters su balta apykakle. Tokį vaizdą galimai išvystumėte televizijos ekrane 1991 m. sausio–rugpjūčio mėnesiais. Tik, deja, turinys nukelia į 1947-uosius metus Sovietų Sąjungoje.
lrt.lt
Po Sausio 13-osios radijo ir televizijos pastatą okupavę sovietiniai kolaborantai čia pasiliko, tačiau lyg to būtų maža, perėmę visą techninę įrangą, ėmėsi proceso, kuris Lietuvos istorijoje įgis ironišką „kaspervizijos“ etiketę.
Česlovas Iškauskas. Ko išmokome Sausio 13 – ąją?
voruta.lt, 2024 01 18
Sausio 13 – ąją žmonės prisimena ir širdy nešioja vis kitaip. Tai reiškia, kad kiekvienas šią datą suvokia kaip asmeninį lūžį, nes jis palietė jų gyvenimo būdą, vaikų ir valstybės – mūsų Tėvynės – ateitį.
voruta.lt
Žinau, skambūs tekstai čia netinka, bet laikotarpis nuo Kovo 11-osios iki Sausio 13-osios tarsi apvalė Lietuvą, prafiltravo, išgrynino, kas Tėvynę myli arba bent jai lojalus, o kas – svetimas arba priešas…