Savo tekste „Akli rinkimai: politikavimas be politikos?“ viešai pasižadėjau išanalizuoti mūsų pagrindinių konkurentų rinkimines programas. Tokį pažadą daviau skatinamas supratimo, kad šioje rinkimų kampanijoje trūksta išsamesnių diskusijų apie partijų rinkimų programas, trūksta jų analizės, arba skelbiama analizė yra visiškai paviršutiniška, todėl Lietuvos rinkėjai, lyginant juos su JAV rinkėjais, yra paliekami visiškai „akloje“ būsenoje.
Tame pačiame tekste iš asmeninės patirties teigiau, kad partijų programos yra svarbios ne tik rinkėjams, kurie ilgų programų nemėgsta skaityti, bet jos yra ypač svarbios pačioms partijoms, kurios planuoja laimėti rinkimus, formuoti Vyriausybę ir imtis konkrečių darbų. Tik turėdama išsamią, pagrįstą ir sisteminę programą partija gali būti tinkamai pasiruošusi tokiam darbui. Todėl sakiau, kad rinkimų programas reikia nagrinėti ieškant atsakymo į tris klausimus.
Skaityti daugiau...
Hillary Clinton susitiks su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka
15min.lt 2016 09 16
JAV demokratų partijos kandidatė į prezidento postą Hillary Clinton susitiks su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka. Šią žinią trečiadienį paskelbė jos kampanijos atstovai.
15min.lt AFP/Scanpix nuotr.
Ekspertų teigimu, H.Clinton tokiu būdu bando pabrėžti savo proukrainietiška poziciją, kol jos oponentas, respublikonų kandidatas Donaldas Trumpas viešai žarsto komplimentus Vladimirui Putinui.
Skaityti daugiau...
Sugrįžimo į laisvą pasaulį simbolis
lzinios.lt 2016 09 15
Mūsų šalies kelią į pasaulinę bendruomenę atkūrus nepriklausomybę vainikavo valstybės priėmimas į didžiausią tarptautinę organizaciją – Jungtines Tautas (JT). Šis nelengvas procesas pademonstravo, kad Lietuva nėra istorijos puslapis, o yra gyva, ir vėl – valstybė.
lzinios.lt
Šiomis dienomis šalyje minimas Lietuvos įstojimo į JT 25-metis. Šiandien Vilniuje rengiama tarptautinė konferencija, kurioje garbūs svečiai iš visos Europos: politikai, diplomatai, mokslininkai aptars ne tik Lietuvos vaidmenį tarptautinėje politikoje per pastarąjį ketvirtį amžiaus, bet ir svarstys ateinančių 25 metų regiono, Europos ir viso pasaulio raidos perspektyvas.
Skaityti daugiau...
E. Lucasas. Rusija kelia nerimą ir netgi baugina
delfi.lt 2016 09 15
Ore tvyro realizmo pojūtis. Šis realizmas nėra mums parankus – niūriai pripažįstame pavojus, iškilusius iki šiol buvusiam saugiam, laisvam ir patogiam mūsų gyvenimui; pripažįstame savo pačių silpnumą ir priešininkų stiprybę. Tai iškreiptas realizmas, sakantis, kad nerealu mėginti apsiginti, kad mūsų priešai iš tikrųjų nėra priešai ir kad mūsų sąjungininkai – netikri.
delfi.lt T. Vinicko nuotr.
Šis suvokimas sklinda iš daugelio krypčių – tiek iš kairės (Vokietijos socialdemokratų), tiek iš dešiniųjų populistų (Donaldo Trumpo). Galbūt puikiausias pastarojo meto pavyzdys – Amerikos žurnalo „First Things“ paskelbtas straipsnis, kurio autorius – mano draugas britų žurnalistas ir apžvalgininkas Peteris Hitchensas.
Skaityti daugiau...
G. Landsbergis, A. Abromavičius: Naikinsime švogerių karalystes ir popierizmą
delfi.lt 2016 09 15
Neteisinga, kad Lietuvoje mažėjant žmonių skaičiui, biurokratų gretos ir toliau auga. Per pastaruosius ketverius metus gyventojų mūsų šalyje sumažėjo daugiau nei 135 tūkstančiais. Per tą patį laiką valdininkų armija papilnėjo beveik tūkstančiu tarnautojų.
delfi.lt
Besipučiantis biurokratinis aparatas pateisina pats save – atsiranda vis daugiau kabinetų, kurių slenksčius būtina peržengti ir vis daugiau popierių, kuriuos privalu kam nors nunešti. Gaištamas brangus laikas ir, diena iš dienos, švaistomi mokesčių mokėtojų pinigai. Paskutinis pavyzdys, parodantis kaip elgiamasi su mūsų visų pinigais – J. Oleko „auksinių šaukštų” skandalas, atskleidęs politikų savivalę ir didžiules skyles viešųjų pirkimų sistemoje.
Skaityti daugiau...
Rusų dainininkas A. Rozenbaumas paragino atsiprašyti Baltijos šalių
delfi.lt 2016 09 15
Rusijos Federacijos liaudies artistas Aleksandras Rozenbaumas interviu laikraščiui "Argumenty i fakty" pareiškė, kad Rusija turi atsiprašyti ir pripažinti savo kaltę už Baltijos šalių okupaciją.
delfi.lt RIA/Scanpix nuotr.
Interviu ėmęs žurnalistas pasidomėjo dainininko nuomone, ar Rusija turi atsiprašyti "už kai kuriuos įvykius, pavyzdžiui, už Pabaltijo okupaciją". A. Rozenbaumas į tai atsakė: "Be abejo. Žinoma, mes esame Estijos, Latvijos ir Lietuvos okupantai. Tokie buvo laikai. Ir taip susiklostė. Bet reikia atsiprašyti ir pripažinti savo kaltę. Žmogaus jėga - mokėjimas paprašyti atleidimo. Nieko baisaus čia nėra. Valstybės vyrai praėjusiame amžiuje pridarė eibių, tad valstybės lygiu užbaikime šį klausimą ir atsiprašykime. Juk mes kaip reikiant neatgailavome net prieš pačius save".
Skaityti daugiau...
Susirūpinimas dėl galimos Rusijos agresijos: Švedija grąžina karius į Gotlando salą
alfa.lt 2016 09 15
Į Švedijai priklausančią Baltijos jūros Gotlando salą vėl sugrąžinamos nuolatinės karinės pajėgos, trečiadienį pranešė kariuomenė, augant susirūpinimui dėl šalies galimybių apsiginti nuo galimos Rusijos agresijos.
Remilitarizuoti didžiausią šalies salą, kurioje buvusios kareivinės buvo uždarytos 2005 metais, Švedijos vyriausybė nusprendė 2015 metų kovą.
Skaityti daugiau...
Pažeistas pasaulis stovi ant pasirinkimo slenksčio: A. Merkel ar V. Putinas?
delfi.lt 2016 09 14
Pažeistam pasauliui reikia teisingų politinių lyderių, rašo Haroldas Jamesas vokiškame leidinyje „Handelsblatt“. Šiandieninėje globalioje kultūroje Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įkūnija priešingus nacionalinės lyderystės pavyzdžius.
delfi.lt Reuters/Scanpix nuotr.
Tokios asmenybės, kaip ir kitos dar iki jų, dažnai turi visišką priešingybę, siūlančią galimybę supaprastintai rinktis tarp dviejų alternatyvių požiūrių į pasaulį. Taip buvo ir ankstesniaisiais politinės ir ekonominės įtampos laikotarpiais. Pavyzdžiui, paleidžiant demokratines politines sistemas po Pirmojo pasaulinio karo daugelis pasaulyje savo ateičiai nustatyti žiūrėjo arba į Benito Mussolini Italijoje, arba į Vladimirą Leniną Rusijoje.
Skaityti daugiau...