Beveik 18 000 piliečių kreipėsi į Lietuvos valdžią reikalaudami ginti valstybinę kalbą

Prie Prezidentūros visuomenės atstovus pasitiko Laisvės kovotojų

sąjūdžio nariai su plakatais, raginančiais šalies Prezidentę ginti

lietuvių valstybinę kalbą,  Lietuvos valstybės teritorinį vientisumą

bei Konstituciją

Arūno Rasakevičiaus nuotr.

Jau beveik 18 000 piliečių kreipėsi į Lietuvos valdžią reikalaudami ginti valstybinę kalbą ir Lietuvos teritorinį vientisumą, parašų rinkimas tęsiamas

Šiandien, kovo 19 dieną, 9.30 val. grupė visuomenės veikėjų  įteikė Lietuvos Respublikos Prezidentei 16 510 (šešiolika tūkstančių penkių šimtų dešimties) Lietuvos Respublikos piliečių pasirašytą kreipimąsi į Lietuvos vadovybę dėl „Reikalavimo ginti Lietuvos Respublikos valstybinę kalbą ir teritorinį vientisumą“.  Dar 1 218 parašų iš Panevėžio buvo įteikta Prezidentūrai kiek anksčiau.  Iš viso iki kovo 15 d. Reikalavimą pasirašė 17 728 LR piliečiai. Tačiau parašų rinkimo akcija dar neatslūgsta. Kitus parašus numatoma šalies vadovei įteikti vėliau. 
10.30 val.  šis kreipimasis buvo įteiktas Ministro Pirmininko kanclerio pirmajam pavaduotojui  Remigijui Motuzai,  o 16 val. vyko susitikimas su  Seimo Pirmininku Vydu Gedvilu.

Skaityti daugiau...

Vyriausybės vizija – juoda katė tamsoje. Bet ką pamatysime, kai užsidegs šviesa?

www.veidas.lt 2013-03-25

100 dienų meilės A.Butkevičiaus ir nemeilės A.Kubiliaus Vyriausybėms. Katra akla?

Koks paradoksas: 16-ąjį Ministrų kabinetą ekspertai labiausiai vertina už nedarymą to, ką žadėjo daryti. Bet žmonės vis tiek garbina premjerą ir valdančiuosius. Gal todėl, kad jie per dieną po dukart apie tą patį kalba skirtingai, vadinasi, kiekvienas gali išgirsti savo geidžiamą variantą. Tačiau kas iš tikrųjų laukia valstybės ir mūsų visų – nežinia, nes už vienokius pažadus žmonės balsavo per rinkimus, kitokią programą patvirtino Seimas, o tikrąjį vektorių dar turi nubrėžti daugybė darbo grupių ir komisijų, kurių politikai paklausys arba nepaklausys.
Per šimtą A.Butkevičiaus Vyriausybės dienų tapo aišku, kad niekas neaišku. Tad ar didžiulė meilė Algirdui Butkevičiui ir jo Vyriausybei adekvati jų pirmojo šimtadienio įdirbiui, lygiai kaip ar pelnyta buvo nemeilė jų pirmtakams – Andriui Kubiliui ir jo Vyriausybei, kurie esminį savo uždavinį – išgelbėti valstybę nuo finansinio kracho, tegu su klaidomis, vis dėlto atliko?

Skaityti daugiau...

Č.Iškauskas. Lenkijos ultimatumai Lietuvai: 1938-ieji ir šiandiena

www.delfi.lt  Česlovas Iškauskas,  2013-03-24
Česlovas Iškauskas

Česlovas Iškauskas

A. Didžgalvio nuotr.

Tiek žmonių, tiek valstybių santykiuose nuo seno egzistuoja sąvoka „ultimatumas“. Ji kilusi iš lot.ultimatum arba ultimus – paskutinis. Žodynai aiškina: ultimatumas – dokumentu arba žodžiu vienos arba kelių valstybių kitai valstybei pareikštas reikalavimas, kuriame grasinama imtis tam tikrų sankcijų arba atitinkamų priemonių, jeigu išsakytas reikalavimas per tam tikrą numatytą laikotarpį bus neįvykdytas.

Šis terminas naudojamas ir kitose gyvenimo srityse, tiesiog norint įvardinti reikalavimą, kuris pateikiamas su grasinimu imtis priemonių. Netgi šnekamojoje kalboje sakoma: žmona vyrui pateikė ultimatumą – negerk, kitaip skirsiuosi...

Skaityti daugiau...

Kiprui paskutinę akimirką numestas gelbėjimo ratas

www.delfi.lt  2013 m. kovo 25 d.

Euro zonos finansų ministrai susitarė dėl 10 mlrd. eurų pagalbos paketo Kiprui. Taip išvengta šalies bankinės sistemos žlugimo ir šalies pasitraukimo iš euro zonos.

Galutinis pritarimas buvo pasiektas apie 1 val. Grinvičo (3 val. Lietuvos) laiku, po 12 valandų trukusio derybų maratono tarp Kipro prezidento Niko Anastasiadžio, ES, Europos centrinio Banko (ECB), TVF ir euro zonos lyderių. N.Anastasiadis sakė esantis "patenkintas" derybų rezultatais.

 Euro zonos finansų ministrų eurogrupės vadovas Jeroenas Dijsselbloemas per Briuselyje surengtą spaudos konferenciją pareiškė, kad šis susitarimas „užbaigė nežinią“ dėl Kipro ekonomikos.

Jis pridūrė esąs „įsitikinęs“, jog naujasis susitarimas palankesnis Kipro žmonėms nei platesnio masto priemonės, kurias praėjusią savaitę Kipro parlamentas atmetė, mat jis orientuotas į du probleminius bankus, o ne į visą sektorių.

Skaityti daugiau...

K.Masiulis. Kodėl Rusija nepalieka mūsų ramybėje?

www.delfi.lt  Kęstutis Masiulis, Seimo narys   2013 m. kovo 22 d.
Kęstutis Masiulis

Kęstutis Masiulis

Š. Mažeikos nuotr.

Kai kalbame apie Rusijos įtaką mūsų valstybei, neapsieiname be spekuliacijų ir sąmokslo teorijų. Sunku preciziškai tiksliai pasakyti, kokie procesai nemažoje dalyje svarbiausių sričių yra lemti įtakų iš Rytų, o kokie yra sąlygojami vidinių veiksnių ar kitų dalykų.

Tačiau galima numanyti, kad Maskvos ranka veikia kai kurioms politinėms partijoms ir politikams, ekonomikai, institucijų sprendimams, žiniasklaidai bei viešajai opinijai. Dešinieji į tokius ženklus žvelgia jautriau, kairieji neretai apsimeta jos nematą. Bet gal Rusijai Lietuva neįdomi ir tariami jos veiksmai mūsų šalyje tėra fikcija?

 Rusijos veikla pastebima, nors nevieša

Daugelis žmonių nujaučia, kad Rusija nėra palikusi Lietuvos visai be dėmesio. Galima įžvelgti, kaip stengiamasi Lietuvos procesus paveikti nematomais svertais, nors tikrų akivaizdžių įrodymų tam trūksta. Kas yra matęs viešai savo veikla besigiriantį Rusijos žvalgybos agentą?

Skaityti daugiau...

Kubilius: balsavimas dėl skalūninių dujų yra visiškas absurdas

2013-03-20 13:59 Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcija | Alfa.lt

Trečiadienį vykusiame Seimo Aplinkos ir Ekonomikos komitetų posėdyje buvo svarstomas skalūninių dujų žvalgybos ir gavybos klausimas. Balsavimo dėl abiejų komitetų išvadų, kuriomis siūloma stabdyti skalūninių dujų žvalgymą, metu opozicija, nepritardama šioms žalingoms išvadoms, paliko posėdžių salę.

„Toks balsavimas yra visiškas absurdas, nes jis vyko pataisas siūlant žodžiu, pirmininkams nesugebant patikslinti, už ką ir kodėl balsuojama. Pats sprendimas prieštarauja autoritetingų mokslininkų, kurie Vyriausybei pavedus pateikė gerą analizę ir pasiūlė tęsti skalūninių dujų žvalgybą, nuomonei. Jis prieštarauja ir premjero, ir aplinkos ministro Valentino Mazuronio nuomonei. Tai reiškia tik viena, – kad valdančioji dauguma nesuvokia, už ką ir prieš ką ji yra, o sprendimas akivaizdžiai besikertantis su premjero ir ministro viešai išsakytomis pozicijomis reiškia, jog dauguma nepasitiki savo pačių deleguotu ministru V. Mazuroniu“, – sako Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius.

Lietuva prisiėmė tarptautinius įsipareigojimus ginti vaikus nuo seksualinės prievartos

www.alfa.lt  2013-03-22
Dalia Grybauskaitė (Karolio Kavolėlio, Alfa.lt)
Prezidentė Dalia Grybauskaitė

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė ratifikacinius raštus, kuriais baigiama Lietuvos prisijungimo prie Europos Tarybos konvencijos dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos procedūra.

Konvencija yra viena iš priemonių užkirsti kelią seksualiniam vaikų išnaudojimui ir seksualinei prievartai. Pagal Europos Tarybos konvenciją, Lietuva privalės priimti papildomus kovai su mažamečių seksualiniu išnaudojimu būtinus teisės aktus bei įsipareigoti imtis kitų veiksmingų priemonių.

Taip pat Konvencija paskatins intensyvesnį tarptautinį bendradarbiavimą kovojant su seksualiniu vaikų išnaudojimu ir prievarta.

Laikinasis VU rektorius: svarstome priimdami visai neatsižvelgti į lietuvių egzamino rezultatus

www.delfi.lt Mindaugas Jackevičius, 2013 m. kovo 22 d.
Jūras Banys

Jūras Banys

K. Čachovskio  nuotr.

Kadangi politikai įteisino nevienodus lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminus, Vilniaus universitetas (VU) svarsto priimant studentus visai neatsižvelgti į lietuvių egzamino rezultatus arba pačiam universitetui organizuoti stojamąjį lietuvių kalbos egzaminą. Tokias idėjas DELFI atskleidė laikinasis VU rektorius profesorius habilituotas daktaras Jūras Banys.

„Universiteto tikslas – priimti geriausiai mokančius tą dalyką. Jeigu egzaminai yra nevienodi ir vertinimai nevienodi, kaip mes galime vykdyti bendrąjį priėmimą? Jeigu negalime palyginti lietuvių kalbos egzamino žinių, viena ar kita grupė yra skriaudžiama. Faktiškai tai yra segregacija. Kuri grupė nukenčia, dabar galime nesiaiškinti, bet viena mokinių grupė bus diskriminuojama kitos grupės atžvilgiu“, – apie nuo šių metų suvienodintą, bet tautinių mažumų moksleiviams gerokai palengvintą lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą sakė J. Banys.

Skaityti daugiau...