Svarbu
Registracija
Vilniuje bus minima Lietuvos vėliavos diena
kam.lt, 2024 12 30
Sausio 1 d. 14 val. Katedros aikštėje Vilniuje bus minima Vėliavos diena ir 106-osios Lietuvos vėliavos iškėlimo Gedimino pilies bokšte metinės. Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai iškilmingai nuleis 2024 metais plevėsavusią Tripalvę ir iškels naują.
kam.lt
Tradiciškai nuleistoji vėliava kasmet perduodama saugoti vienai iš Lietuvos mokyklų, pasižymėjusių ugdant pilietiškumą, puoselėjant istorinę atmintį. Šių metų Gedimino pilies bokšto Lietuvos valstybinė vėliava bus įteikta Alytaus r. Butrimonių gimnazijai.
Vytauto Didžiojo karo muziejus kviečia kartu paminėti 1991-ųjų Sausio įvykius
voruta.lt, 2024 12 27
1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba paskelbė atkurianti Lietuvos Nepriklausomybę. Sovietų Sąjunga, nebegalėdama sulaikyti Lietuvos sprendimų, toliau demonstravo karinę galią ir tikėjosi sunaikinti laisvės siekį. Lietuvos žmonių laikysena buvo išbandyta 1991 metų sausį. Naktį iš sausio 7-osios į 8-ąją pagrindinėse Vilniaus miesto gatvėse pasirodė tankai ir šarvuočiai. Situaciją aštrino ir sudėtinga ekonominė padėtis.
voruta.lt
Sausio 11 d. SSRS kariai užėmė Krašto apsaugos departamento pastatą, o vidurdienį – Spaudos rūmus ir spaustuvę. Kitu taikiniu tapo Vilniaus televizijos bokštas bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatas. Čia sausio 13-osios naktį tūkstančiai beginklių žmonių stojo prieš tankus ir ginkluotus desantininkus. Nelygioje kovojo gyvybes paaukojo 14 taikių gynėjų. Beginklių žmonių auka sukrėtė visą Lietuvą, sutvirtino ryžtą ginti savo valstybę ir nesitraukti agresijos akivaizdoje.
Simona Merkinaitė. Ideologizuoto laiko gniaužtuose: kodėl Vakarai nesugeba kurti istorijos
lrt.lt, 2024 12 27
Timothy Snyderis – vienas iškiliausių JAV istorikų, rimtai analizuojančių Centrinės ir Rytų Europos regiono istoriją. Antrojo pasaulinio karo įvykių bei totalitarinių nusikaltimų kontekste jis savo dėmesį telkė būtent į regioną, kuris neretai vis dar lieka kaip išnaša didžiųjų valstybių istorijoje. Jis ne tik parodė, kad karo agresorius buvo ne vien nacionalsocializmas, bet ir jį įgalinęs sovietinis režimas, kad kovos vyko ne mūsų žemėse, o dėl jų.
lrt.lt
Ne mažiau svarbu, kad jis keitė Vakarų naratyvą apie Holokaustą. Jei Holokaustas Vakarų sąmonėje stipriai asocijavosi su koncentracijos stovyklos, ypač Aušvico, vaizdiniu, tai mūsų regiono Šoa vyko visiškai kitaip: prie duobių, kai žudymas buvo ne biurokratinė funkcija, o reikalavo smurtinės, asmeniškos akistatos su aukomis, kurios buvo sušaudomos.
Vytauto Didžiojo karo muziejus ieško trūkstamų 1975-1988 m. „Aušros“ numerių
voruta.lt, 2024 12 20
1972 m. Lietuvos istorijoje – reikšmingi metai. Ne tik Kalantinės žymėjo naują krypti neginkluotame antisovietiniame pasipriešinime, ir tolesnę lietuvių kovą už savo kalbą, vertybes, laisves, tarp jų – ir tikėjimo laisves.
Būtent tikinčiųjų pastangomis – pirmiausia tuo metu dar jauno kunigo Sigito Tamkevičiaus iniciatyva – 1972 m. kovo 19 d. pasirodė „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“ (toliau – Kronika). Kronika yra žymiausias slaptas periodinis leidinys, skelbęs apie katalikų persekiojimus ir diskriminaciją tiek Lietuvoje, tiek visoje Sovietų Sąjungoje. Pasipriešinimo dvasioje užgimusi Kronika pasėjo sėklą ir kitiems slaptiems disidentiniams leidiniams.
Česlovas Iškauskas. Vytautas Landsbergis: Lietuvos įvaizdis ir charizma
voruta.lt, 2024 12 20
Šis straipsnis dar 2010 m. buvo patalpintas žurnale „Apžvalga“, o paskui įėjo į 2014 m. išleistą knygą „Paaukota Lietuva“, kurioje tarsi prašuoliavau svarbiausias mūsų valstybės tūkstantmečio stoteles.
voruta.lt
Kodėl šiandien primenu šį publicistinį, knygos baigiamąjį kūrinėlį? Gal dėl to, kad spalio 18 d. 92-jų sulaukęs profesorius ir toliau maišomas su žeme, puldinėjamas ir buvusių bei dabartinių neonomenklatūrininkų ir jų klapčiukų žurnalistų, o kai kurie, net neprisidengdami slapyvardžiu, ragina jį užsičiaupti ir kastis sau duobę… O šis nuo metų naštos palinkęs senolis vis dar duoda interviu, su jam būdingu sarkazmu įgelia oponentams, Lietuvos priešams, Vasario 16-ą sako kalbą iš Balkonėlio, vis dar perspėja dėl gresiančio pavojaus ne tik iš išorės, bet ir iš vidaus. Rusijos karas prieš Ukrainą tik užaštrino šiuos perspėjimus…
„Make russia small again“: sportininkė marškinėlius padovanojo Nacionaliniam muziejui
lrt.lt, 2024 12 18
Gruodžio 17 dieną Lietuvos funkcinio sporto rinktinės atstovė Kornelija Dūdaitė perdavė marškinėlius su užrašu „Make russia small again“ (liet. „Padarykite rusiją vėl mažą“) Lietuvos nacionaliniam muziejui.
Už šių marškinėlių dėvėjimą K. Dūdaitė susilaukė nemalonės iš Tarptautinės funkcinio sporto federacijos – buvo pašalinta iš varžybų, rašoma Lietuvos nacionalinio muziejaus pranešime žiniasklaidai.
Krašto apsaugos ministrė D. Šakalienė Berlyne susitarė dėl didžiausio kontrakto Lietuvos istorijoje – tankų „Leopard 2“ įsigijimo
kam.lt, 2024 12 17
Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė pirmojo oficialaus vizito metu Berlyne gruodžio 16 d. pasirašė vokiškų tankų „Leopard 2“ įsigijimo patvirtinimą.
kam.lt
„Susitarimas dėl tankų „Leopard 2“ įsigijimo yra didžiausias kontraktas Lietuvos istorijoje. Tai kritiškai svarbus etapas, modernizuojant mūsų kariuomenę ir stiprinant regiono saugumą. Šie tankai atvers galimybes stiprinti Lietuvos ir Vokietijos ginkluotųjų pajėgų integralumą ir sąveiką“, – sakė krašto apsaugos ministrė D. Šakalienė.
Prieš 140 metų gimė karininkas, ministras ir karo pedagogas Konstantinas Žukas
voruta.lt, 2024 12 17
Ar įsivaizduojate, kad žmogus galėtų vienu metu būti ir Seimo narys, ir krašto apsaugos ministras, ir kariuomenės vadas? Generolas leitenantas Konstantinas Žukas buvo. Šiandien 140-ųjų gimimo metinių proga prisimename šį Lietuvos kariuomenės kūrėją savanorį, politiką ir karo pedagogikos pradininką. K. Žuko tarnyba Lietuvos kariuomenėje nebuvo labai ilga, bet buvo ryški.
voruta.lt
Kartais galima sutikti žmones, besididžiuojančius seno kauniečio statusu. Toks buvo iš K. Žukas, po kelionių su tėvais Sibiro platybėmis, grįžęs į gimtąjį Kauną ir 1906 m. baigęs Kauno gimnaziją. Po metų įstojo į Rusijos imperijos kariuomenę ir mokėsi vilniečiams gerai žinomoje vietoje – dabartinėje M. K. Čiurlionio gatvėje veikusioje Vilniaus karo mokykloje. Ryšininkas K. Žukas po mokslų buvo paskirtas į Charkivą, o Pirmojo pasaulinio karo metais kpt. Žukas buvo divizijos ryšių karininku Galicijos fronte ir vadovavo telefonistams.