Latvijos kalbos politika rusakalbiams nenuolaidžiauja

2015-01-23 lzinios.lt

Šian­dien iš 2 mln. Lat­vi­jos gy­ven­to­jų maž­daug ket­vir­ta­da­lis yra ru­sa­kal­biai. Lat­vių kal­ba yra vie­nin­te­lė ofi­cia­li vals­ty­bi­nė kal­ba ir dėl to čia gy­ve­nan­tys ru­sai skun­džia­si esą dis­kri­mi­nuo­ja­mi. Bet Lat­vi­ja ga­lio­jan­čius įsta­ty­mus tei­si­na de­šimt­me­čiais Mask­vos vyk­dy­ta ne­tei­sy­be ir at­si­sa­ko juos keis­ti.

As­me­nys, no­rin­tys tap­ti šios ša­lies pi­lie­čiais, pri­va­lo lai­ky­ti lat­vių kal­bos ir vals­ty­bės is­to­ri­jos eg­za­mi­nus. Dau­ge­lis ru­sa­kal­bių ne­su­tin­ka to da­ry­ti, tad apie 300 tūkst. jų ne­tu­ri Lat­vi­jos pi­lie­ty­bės. Šie žmo­nės ne­ga­li bal­suo­ti rin­ki­muo­se ar dirb­ti vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jo­se.

Lat­vi­jos po­li­ti­kos ak­ty­vis­tas Ei­na­ras Grau­di­nas sa­ko, kad dau­ge­lis ru­sa­kal­bių vie­šu­mo­je da­bar gė­di­ja­si kal­bė­tis sa­vo gim­tą­ja kal­ba. Jau­nuo­liai, ku­rie mo­ko­si ru­sų mo­kyk­lo­se, anot jo, bi­jo gat­vė­je kal­bė­ti ru­siš­kai, nes tai iš­pro­vo­kuo­ja konf­lik­tų su lat­viais. Prieš me­tus Cen­tri­nia­me Ry­gos tur­gu­je “Deuts­che Wel­le” žur­na­lis­to kal­bin­ta ru­sa­kal­bė sa­kė, kad čia ji mėgs­ta kal­bė­ti lat­viš­kai, nes tuo­met nie­kas ne­mė­gi­na jos mo­ky­ti ar tai­sy­ti.

Lat­vi­jos po­li­ti­kas ir žur­na­lis­tas Il­ma­ras Lat­kovs­kis yra sa­kęs, kad ša­ly­je gy­ve­na ir la­bai ge­rai į vi­suo­me­nę in­teg­ruo­tų ru­sų, ir to­kių, ku­riems vis dar bū­din­gas po­so­vie­ti­nis mąs­ty­mas. Anot Lat­vi­jos ins­ti­tu­to, lan­ky­to­jai iš Ru­si­jos pa­ste­bi, kad Bal­ti­jos ša­ly­je gy­ve­nan­tys ru­sai yra pe­rė­mę dau­ge­lį lat­vių bū­do bruo­žų. Tad dėl el­ge­sio skir­tu­mų nu­vy­kę į Ru­si­ją jie lai­ko­mi už­sie­nie­čiais.

Skaityti daugiau...

K. Masiulis. Teisėjai reikalauja didelių pinigų – arba žada imti kyšius

Kęstutis Masiulis2014-01-22 delfi.lt

Konstitucinis Teismas toliau demonstruoja gobšumą. Nepaisant to, kad dalis teisėjų buvo pakeisti, o naujieji, prieš paskyrimą Seime, prisiekinėjo, kad asmeniniais interesais nesivadovaus, vėl meilė turtams nugalėjo viską.

Teisėjai – kasta aukščiau visų kitų

2010 m. vasarą Lietuvą pribloškė Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimas, kad teisėjams niekaip negalima sumažinti pensijų ir kitų socialinių garantijų. Pasak aukštųjų teisėjų, jie yra ypatinga grupė, todėl jiems turi būti ypatingos privilegijos. Na, kur gydytojams, mokytojams, o juolab prekybos centro darbuotojams ar santechnikams lygiuotis su aukštybėse plevenančias teisėjais? Teisėjai yra aukščiau paprastų mirtingųjų.

Kuomet Lietuvą krėtė pasaulinė krizė, 2010 m. garsiajam išaiškinimui vadovavęs tuometis pirmininkas Kęstutis Lapinskas, pats pensininkas, ramia sąžine susišlavė 57 tūkst. litų išeitinės kompensacijos ir dabar mėgaujasi 4 tūkst. litų valstybine pensija.

Artėjant atkurtos valstybės dvidešimt penkmečiui paaiškėjo, kad mūsų Konstitucijoje yra užslėptas aprašymas, kad teisėjai yra ypatinga grupė su ypatingomis privilegijomis. Tiesa, jokių eilučių apie tai nėra, tačiau fariziejais apsimetę teisėjai lengvai viską paaiškina. Ir koks sutapimas, kad Konstitucijoje „užslėptos“ privilegijos yra būtent tiems, kas tą Konstituciją aiškina. Nors gal tiesiog jie asmeninį gobšumą pridengia aukštomis frazėmis?

Skaityti daugiau...

Nuspręsta: NATO Lietuvoje steigs štabą

Nuspręsta: NATO Lietuvoje steigs štabądelfi.lt 2015-01-22

NATO karinis komitetas ketvirtadienį pritarė tarptautinių štabų steigimui Lietuvoje ir dar penkiose Vidurio ir Rytų Europos šalyse, ir teiks šį pasiūlymą gynybos ministrams, BNS patvirtino Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas.

„Sprendimas yra teigiamas. Tie štabai bus steigiami“, - BNS telefonu iš Briuselio sakė generolas.

J. V. Žuko teigimu, Sąjungininkų pajėgų Europoje vyriausiajam vadui (SACEUR) tiesiogiai pavaldų štabą svarstoma įkurti Vilniuje šalia Jungtinio štabo, pusę personalo jame sudarys lietuviai, kitą pusę - tarptautinės pajėgos.

Pasak generolo, kiti panašūs štabai turėtų būti įkurti Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje. Tai ketinama padaryti šiemet.

Štabų steigimą vasario pradžioje turėtų patvirtinti NATO gynybos ministrai.

„Lietuvai yra geros žinios. Mums pavyko pasiekto to, ko mes norėjome“, - teigė generolas.

Štabas bus „jungtis tarp nacionalinių pajėgų, Lietuvoje dislokuotų NATO pajėgų ir vyriausiosios NATO vadovybės Europoje“, sakė J. V. Žukas.

Jo teigimu, sprendimų dėl išankstinės įrangos dislokavimo Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse nebuvo priimta, nors šis klausimas buvo iškeltas Briuselyje dvi dienas vykusiame NATO kariuomenių vadų susitikime.

Skaityti daugiau...

Dovydas Pancerovas: Ukraina, laukiame naujų tavo didvyriškumo istorijų

15min.lt 2014-01-22

Donecko oro uosto kiborgų istorija baigėsi. Dalis šitų vaikinų tapo didvyriais, kai buvo palaidoti griuvėsiuose, kiti išgyveno ir didvyriais taps vėliau. Liūdna, tik nesuprantu: kodėl yra manančių, kad kiborgai patyrė pralaimėjimą?

Atleiskite, tačiau kas gynė Donecko Sergejaus Prokofjevo tarptautinio oro uosto griuvėsius? Saujelė profesionalų iš Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgų ir 93-iosios desanto brigados bei kovinės patirties iki tol neturėję savanoriai iš „Pravyj Sektor“ bataliono. Kai susipažinau su tais vaikinais, sudvejojau, ar juos išvis galima vadinti vaikinais – kai kurie jų savo pilnametystę šventė fronte.

Sunku pasakyti, kiek vyrų gynė terminalą, nes skaičius nuolat keitėsi. Bet vargu ar gynėjų gretos kada nors viršijo pusšimtį vyrų. Kai praėjusių metų spalį lankiausi šiame fronte, griuvėsiuose gyveno maždaug 30 karių.

Jeigu sekėte šią nepaprasto didvyriškumo istoriją, tai žinote, kad kiborgų ginklai kėlė šypseną ir vertė įtariai dirsčioti į Ukrainos kariuomenės vadovybę. 

Nuo 2014 metų gegužės iki rugpjūčio 20 dienos pusšimtis vaikinų buvo ginkluoti automatiniais šautuvais „Kalašnikov“, snaiperių ginklais, granatomis, kulkosvaidžiais ir rankiniais prieštankiniais ginklais. Šalia naujojo terminalo stovėjo vienas arba du tankai, nes karo vadai nusprendė, kad atvaryti daugiau šarvuotos technikos būtų pavojinga.

Be to, dėl apšaudymų nuolat nutrūkdavo amunicijos, medikamentų, maisto ir geriamo vandens tiekimas.

Tik rugpjūčio 20-osios rytą į Peskų miestelį buvo atgabenti 120 mm kalibro minosvaidžiai, o tris mėnesius be poilsio terminalą gynę kiborgai gavo progą pailsėti. Savaitę.

O kiek priešų išguldė tas pusšimtis vaikinų ir vaikų? Šimtus? Pusę tūkstančio? Tūkstantį?

Gerai, atmeskime prorusiškus separatistus, kurie į atakas eidavo apsvaigę nuo alkoholio, narkotikų ar savo tamsybės.

Skaityti daugiau...

Partizanų, žuvusių Lėno miške Ukmergės rajone, 70-ties metų sukakties minėjimas

 

Partizanų, žuvusių Lėno miške

Ukmergės rajone, 70-ties metų sukakties minėjimo

 

programa

 

1945 m. sausio 12 d. kovoje su gausiomis NKVD divizijos pajėgomis įnirtingo mūšio metu orientaciniais duomenimis žuvo 18 – 23 Lietuvos partizanai, tarp jų – Vyčio apygardos vadas plk. Juozas Krištaponis.

Minėjimo dienotvarkė:

Šv. Mišios Šv. Antano Paduviečio Lėno bažnyčioje 11 val.

Žuvusiųjų pagerbimas Lėno kapinėse – 12.15 val.

Išvyka į partizanų žūties vietą prie pastatyto paminklo Lėno miške – 13 val.

Vyčio apygardos vado plk. J. Krištaponio atminimo pagerbimas prie paminklinio akmens-bareljefo Ukmergėje – 14–15 val.

Lietuvos Laisvės kovotojų sąjunga, Lietuvos Laisvės kovos Sąjūdis ir Ukmergės visuomeninės patriotinės organizacijos kviečia gyventojus gausiai dalyvauti renginyje, nušluostyti užmaršties dulkes nuo kovojusių ir žuvusių už Lietuvos laisvę karžygių atminimo.

Papildoma informacija apie karių dalyvavimą renginyje derinama su LR Kariuomenės vadu.

Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungos valdybos

pirmininkas Jonas Burokas

 

Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžiotarybos

Prezidiumo pirmininkasdim. plk. Jonas Čeponis.

 

ĮŽYMIAUSIO LIETUVOS KALBININKO 90-METIS

voruta.lt 2014-12-29

 2015 m. sausio 7 d. (trečiadienį) 14 val. Lietuvos mokslų akademijos didžiojoje salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius) susitiksime su pasaulinio garso baltistu, akademiku, profesoriumi Zigmu Zinkevičiumi. Bus rodomas režisieriaus A.Tarvydo dokumentinis filmas „Zigmas Zinkevičius. Pamilęs lietuvių kalbą“. Įžymiausiam ir darbščiausiam Lietuvos Respublikos kalbininkui akad. prof. Zigmui Zinkevičiui  sukanka 90 metų. Jis yra parašęs apie 100 knygų, 1000 mokslo straipsnių, per 1000 populiarių straipsnių. Juose nagrinėjami svarbiausi lituanistikos, baltistikos, kultūros klausimai – lietuvių kalbos istorija, vardynas, tarmės, rytų Lietuvos kultūra.

Profesorius yra vienas tų mokslininkų, kuris dalį savo darbų išspausdina piliečiams suprantamiau (populiariau) ir neatitrūksta nuo svarbiausių tautos, valstybės, kultūros, švietimo klausimų. Prof. Z. Zinkevičius daugeliui lituanistų yra dėstęs, recenzavęs jų darbus, atvedęs juos į mokslą, vadovavęs ar konsultavęs. Profesorius buvo Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto tarybos pirmininkas, Visuotinės lietuvių enciklopedijos Redakcinės kolegijos narys, Mažosios Lietuvos enciklopedijos vyriausiasis redaktorius (2000–2006 m.), maždaug 100 knygų, žurnalų redakcinių kolegijų narys.

Skaityti daugiau...

Laimingų Šv. Kalėdų !

sveikinimas

Dalia Grybauskaitė pirmą kartą vyks į ekonomikos forumą Davose

Dalia Grybauskaitė15min.lt 2014-12-16

Po kelerių metų pertraukos Lietuvos prezidentė dalyvaus prestižiniame pasaulio ekonomikos forume Davose.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sulaukė kvietimo į kitų metų pradžioje Šveicarijos kurorte vyksiantį pasaulio lyderių susitikimą. Jame D.Grybauskaitė dalyvaus pirmą kartą.

„Taip, prezidentė dalyvaus pasaulio ekonomikos forume Davose. Prezidentė yra pakviesta pagrindine pranešėja vienoje didžiausio susidomėjimo sulaukusio forumo sesijų apie energetikos geopolitiką“, – antradienį Žinių radijui sakė vyriausioji prezidentės patarėja užsienio politikos klausimais Jovita Neliupšienė.

Jos teigimu, šioje sesijoje bus diskutuojama apie energetinę nepriklausomybę bei geopolitines tendencijas.

„Prezidentė pasidalys Lietuvos patirtimi, pasiekimais energetikos srityje ir išsakys savo poziciją dėl geopolitinio spaudimo iš trečiųjų šalių, kurį mes patirdavome nuolat ir kurį būtina mažinti tiek teisinėmis priemonėmis, tiek siekiant pakankamo Europos Sąjungoje, ypač energijos rinkos, integravimo“, – teigė J.Neliupšienė.

Skaityti daugiau...

Daugiau straipsnių...

  1. V. Landsbergis apie „Red Dalia“: čia veikia senoji kontora
  2. V. Landsbergio be apsaugos valdžia žada nepalikti
  3. Pripažino: V. Putino nurodymu prie Lietuvos sienų vyko Rusijos karinės pratybos
  4. Kalėdos mistraliui pučiant