Stoltenbergas: NATO durys Ukrainai tebėra atviros

alfa.lt 2014-11-25

NATO durys tebėra atviros Ukrainai. Tai pirmadienį per NATO Parlamentinės Asamblėjos plenarinę sesiją Hagoje pareiškė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

„Ukraina nusprendė turėti nesijungimo prie blokų statusą, ir mes gerbiame šį sprendimą, - sakė jis. - Bet NATO durys tebėra atviros“.

Anot generalinio sekretoriaus, bet kurios šalies narystė Aljanse priklauso nuo to, ar ji pasirengusi „atitikti NATO narėms keliamus reikalavimus“.

Pranešime, kuris, kaip manoma, bus priimtas plenarinėje sesijoje, pažymima, jog per du pastaruosius dešimtmečius „NATO ir Ukraina užmezgė glaudžius bendradarbiavimo ryšius - šalis dalyvauja Aljanso operacijose ir toliau modernizuoja armiją, kad ji atitiktų organizacijos standartus“.

Skaityti daugiau...

Rusijos ir Kinijos karinis aljansas – pasmerktas žlugti?

15min.lt 2014-11-25

Vladimiras Putinas ir Xi Jinpingas neseniai paskelbė apie karinio bendradarbiavimo sutarties pasirašymą, kurį Rusijos gynybos ministerija pavadino kolektyvinės regioninės saugumo sistemos pradžia. Rusijos ir Kinijos laivynai jau vykdė bendras karines pratybas, o 2015 m. jas planuoja pakartoti ir Viduržemio jūroje. Ar dėl šių dviejų autoritarinių šalių žingsnių turėtų išsigąsti Europa? Nepaisant Pekino flirto su Kremliumi, tikėtina, kad šis bendradarbiavimas gali būti neveiksnus ir trumpalaikis, rašo naujienų svetainė independent.co.uk.

Rusiją ir Kiniją vienija ne tik autoritarinė politinė sistema, bet ir panašus požiūris į kaimynines valstybes. Jos abi dažnai stengiasi primesti savo politinę valią mažesnėms šalims, todėl dėl šios Maskvos ir Pekino sąjungos Vakarams turėtų būti šiek tiek neramu. 

Vis dėlto, nereikia atmesti galimybės, kad šis aljansas yra labiau skirtas jėgos demonstravimui prieš Vakarus, bet nebus veiksnus. Be to, nereikia pamiršti ir istorinių nesutarimų tarp šių šalių.

XIX a. Rusija iš visų didžiųjų to meto kolonijinių valstybių, labiausiai pasinaudojo Kinijos nusilpimu. Būtent šį laikotarpį Kinijos komunistai vadina „gėdos amžiumi“.

Honkongas buvo grąžintas Kinijai 1997 m., tačiau Vladivostokas (kiniškai Haishenwai) vis dar priklauso Rusijai.

Skaityti daugiau...

KARAS PO KARO: ginkluotasis antisovietinis pasipriešinimas Lietuvoje 1944–1953 m.

rasos juknevicienes kvietimas


Registracija į parodą vyks iki lapkričio 26 d. tel. 861201203.

Civilizacijų karas Europoje

Vytautas LANDSBERGIS

 2014-11-22 06:00
lzinios.lt
Var­gu ar be­li­ko ne­ma­tan­čių­jų, kad Eu­ro­pos ry­tuo­se ne kaž­kas pa­sam­dy­tas ar įga­lio­tas, o Ru­si­ja ka­riau­ja prieš Ukrai­ną. Net kie­tai už­si­mer­kian­tie­ji, kad tik ne­rei­kė­tų nie­ko da­ry­ti, yra pri­vers­ti bent jau tar­ti po­nams V. Pu­ti­nui, S. Lav­ro­vui ir kom­pa­ni­jai: ne­įma­no­ma klau­sy­tis jū­sų kal­bų, esa­te už­puo­li­kai, su­si­dė­ki­te daik­tus ir ei­ki­te lauk iš Ukrai­nos! Su­nku jums net ran­ką pa­duo­ti....

Juo­lab kad Ru­si­ja yra pa­si­ra­šiu­si Mins­ko su­si­ta­ri­mą, ku­riuo pri­si­pa­ži­no esan­ti konf­lik­to ša­lis (du sam­di­niai tik ste­bė­jo tą tri­jų po­sė­dį) ir įsi­pa­rei­go­jo iš­ves­ti sa­vo jė­gas už Ukrai­nos sie­nų. Ir kas?

Pa­gal se­nus pa­pro­čius Mask­va ga­li ir to­liau ma­ny­ti, kad jos pa­si­ra­šy­tas po­pie­rius ver­tas tik tiek, kiek ma­ku­la­tū­ra – es­mė yra veiks­mas; ta­čiau tai iš ki­tos, ne­eu­ro­pi­nės, ci­vi­li­za­ci­jos. Vai­dy­bos ir mul­ki­ni­mo lai­kai bai­gė­si.

Eu­ro­pai da­ro­si vi­sai ne­bep­riim­ti­na, kad chu­li­ga­nas vai­py­tų­si ir spjau­dy­tų jai į vei­dą tur­gaus aikš­tė­je.

- Su­du­žo lėk­tu­vas? Mes ne­tu­ri­me su tuo nie­ko bend­ra...

- Pa­si­ža­dė­jom iš­ves­ti ka­riuo­me­nę? Bet juk jos ten nė­ra!

Ga­lų ga­le kla­sės me­la­gį bent per fo­to­se­si­ją pa­sta­tė į kam­pą.

Net Vo­kie­ti­ja da­ro iš­va­dą, kad Krem­liu­je nė­ra su kuo kal­bė­tis. Mat kal­bė­tis rei­kia dvie­jų.

Skaityti daugiau...

Vilniaus mero rinkimų mįslė: ar kirs Prezidentė Sekmoko dalgiu per Janukonio tarpukojį?

veidas.lt 2014-11-22

Artūro Zuoko planus ketvirtą kartą tapti Vilniaus meru gali sumaišyti partnerystė su Andriumi Janukoniu, kuris, kovodamas Rusijos pusėje prieš strateginius Lietuvos energetikos projektus, yra užsitraukęs visišką Prezidentės Dalios Grybauskaitės nemalonę.

Artūro Zuoko rinkimų kampanija, kaip ir reikėjo tikėtis, startavo smarkiai, skambiai ir užtikrintai. Per socialinius tinklus paskleistas rinkimų klipas, kuriame dainomis pristatomi Vilniaus mero jau nuveikti ir būsimi darbai, netruko sulaukti keturių dešimčių tūkstančių peržiūrų ir gausybės komentarų. Vieni gyrė, kiti peikė, treti analizavo politiniu ir viešųjų ryšių požiūriu. Tai, kad akivaizdžios rinkimų agitacijos klipas pasirodė gerokai iki oficialios rinkimų kampanijos pradžios ir jo teisėtumą dabar aiškinsis Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), pridėjo pikantiškumo: ar pavyks A.Zuokui ir šį kartą išsisukti, ar jis vėl bus pripažintas pažeidęs įstatymą, bet tradiciškai numos ranka ir atsipirks bauda?

A.Zuoko tipo politikams skandalas ir kaltinimai įžūlumu bei įstatymo apribojimų nepaisymu – pati geriausia reklama. Demonstratyviai spjaudamas į teisines ir gero elgesio normas, A.Zuokas savo rinkėjams, gerbėjams bei svyruojantiesiems pabrėžtinai demonstruoja savo jėgą, galią, veržlumą ir nenugalimumą: taip, aš galiu viešai laužyti rinkimų įstatymus, juk nepagautas – ne vagis! O jeigu VRK kada nors pavyktų tai įrodyti, tai jau bus šaukštai popiet ir man nesutrukdys. Taip, aš galiu dalyti melagingus, nes neįgyvendinamus pažadus, nes kvailiai nesupras, o protingi gali rinktis – arba su manimi į valdžią, arba prieš mane ir be valdžios. Nes mane remia su Vilniumi susijęs verslas, mane remia didžioji žiniasklaida, man skersai kelio nestoja svarbiausia valdančioji partija, mane parems daugybė vilniečių, kuriems nesvarbu, kad mane jau į akis vadina vagimi, – svarbu, kad aš kietas ir duodu Vilniui svajonę. O kad tos svajonės suvarė Vilnių į bankrotą – kam tai rūpi? Už manęs – galia ir valdžia, tad „Zuokas už visus geriau“ ir „niekas manęs negali sustabdyti“ (citatos).

Skaityti daugiau...

JAV generolas: amerikiečių kariai bus tiek, kiek norės Lietuva

Gen. ltn. Arvydas Pocius (kairėje) ir gen. ltn. Frederickas Benas Hodgesas15min.lt 2014-11-23

Jungtinių Valstijų kariai Lietuvoje liks tiek, kiek reikės Rusijai atgrasyti, sekmadienį pareiškė naujasis JAV sausumos pajėgų vadas generolas leitenantas Benas Hodgesas.

Į Vilnių atvykęs JAV generolas sakė, kad ateinantiems metams jau yra suplanuotos amerikiečių karių rotacijos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje.

„Jungtinių Valstijų kariuomenės rotacinės pajėgos čia bus tiek, kiek reikės patikinti visus savo sąjungininkus ir atgrasyti Rusijos agresiją. Taigi kol Lietuva norės tęsti pratybas su mumis, tiek tai darys ir JAV rotacinės pajėgos“, – interviu BNS sakė B.Hodgesas.

Po kuopą karių į Baltijos šalis ir Lenkiją JAV atsiuntė balandžio mėnesį, reaguodamos į Rusijos agresiją Ukrainoje. Rudenį rotaciniu principu bendroms pratyboms karius ėmė siųsti ir sąjungininkai Europoje. Šių pajėgų pagrindu Lietuva formuoja tarptautinį batalioną.

B.Hodgesas teigė, kad prieš Baltijos šalis nukreiptos Rusijos karinės pratybos ir oro erdvės pažeidimai yra „pajėgumų demonstravimas ir bandymai įbauginti“, todėl „NATO šalių vienybė ir disciplina yra labai svarbi, kad maži incidentai neprivestų prie to, kas neturėtų įvykti“.

Skaityti daugiau...

Europos gamintojų svajonėse – vieninga elektros rinka

vz.lt 2014-11-24

Europos elektros gamintojai nori vieningos rinkos, kurios dalyviams nereikėtų taikytis prie gamybą remiančių šalių vyriausybių įgeidžių. Panaikinus nacionalinių subsidijų barjerą, lengviau atsipūstų ir vartotojai, nes reali rinka rastų ekonomiškesnių sprendimų, interviu VŽ sako Hansas ten Berge, Europos elektros gamintojų asociacijos „Eurelectric“ generalinis sekretorius.

Ponas ten Berge praėjusią savaitę dalyvavo „Verslo žinių“ ir advokatų kontoros „Tark Grunte Sutkiene“ surengtame Baltijos energetikos forume, kur kalbėjo apie atotrūkį tarp Europos Sąjungos klimato kaitos tikslų ir realios padėties, leidžiančios gamintojams atsipalaidavus deginti patį taršiausią kurą, taip pat – apie nacionalinių vyriausybių subsidijų sukaustytą rinką.

Pasak „Eurelectric“ vadovo, nors gamintojai per pastaruosius kelis metus sumažino elektros kainas 4%, dešimtadaliu padidėjo išlaidos energijos skirstymui ir perdavimui, o mokesčiai ir kitokios rinkliavos – atsinaujinančios energijos skatinimui ir konvencinės gamybos subsidijavimui – per tris metus padidėjo daugiau nei 30%. Šie metai – lūžio taškas, nes visos Europos lygiu vartotojų mokami mokesčiai tampa didesni nei kaina už pačią elektros gamybą.

– Teigiate, kad elektros gamintojams yra sudėtinga įveikti visą eilę nacionalinių sistemų ir subsidijų barjerų. Ar tai, ko „Eurelectric“ siekia, yra reali viena elektros rinka visoje ES, kurioje visos subsidijos būtų skirstomos europiniu lygiu?

– Mes norime integruotos Europos rinkos. Leiskite man paaiškinti, kodėl. Viena Europos rinka užtikrintų, kad tie regionai, kur paklausa yra didžiausia ir kainos aukščiausios, būtų aptarnaujami gamintojų, tiekiančių pigią elektrą. Tad mes manome, kad Europos visuomenei būtų naudinga konkurencija ne nacionaliniu, bet Europos lygiu.

Kitas dalykas – jei būtų europinė konkurencija, aš per daug net nekalbėčiau apie subsidijas ir kitas nacionalines priemones, nes nauda, kurią vyriausybės teikia gamintojams, eitų visai Europai. Nėra daug nacionalinių vyriausybių, kurios norėtų investuoti į gamybą savo kaimynams. Todėl energetikos politika būtų daug efektyvesnė, nei nacionaliniu lygiu, kur matome daug daugiau valdžios įsikišimo.

Ar mes manome, kad vyriausybės įsikišimas mažina kainas? Taip, kainos didmeninėje rinkoje mažėja. Bet vartotojai vis tiek sumoka pilną kainą per mokesčius. Todėl tai nenaudinga vartotojams, kurie sumoka pilną kainą, nenaudinga gamintojams, nes neskatina europinės konkurencijos. Todėl mes siekiame, kad Europos rinka būtų integruota.

– Jau kelis metus stebima augančios gamybos iš anglių tendencija. ES yra nustačiusi tikslus, susijusius su CO2 emisijos mažinimu, Europos gamintojai – investavę milijardus į teršalų surinkimo technologijas, mažesnes emisijas išskiriančias elektrines, tačiau dabar, rodos, visa tai – perniek?

– Pažiūrėkime į situaciją. Turime tikslą iki 2020 m. sumažinti CO2 emisiją 20%, palyginti su 1990 m. lygiu. Mes tai padarysime. Lengvai, bet dėl netinkamų priežasčių. Visų pirma, dėl recesijos – ekonomikai reikia mažiau energijos, todėl ir emisijos mažesnės. Taip pat turime labai daug atsinaujinančių išteklių, kurių neplanavome.

2030 m. ES yra nustačiusi kitą tikslą, tai 43% sumažinimas. Tačiau šiuo atveju, būtent dėl to, kad pirmąjį tikslą pasiekėme taip lengvai, mes turime tiek daug CO2 leidimų, kad galime išvis nesirūpinti tarša iki 2026 m. Todėl mes ieškome paties pigiausio sprendimo vartotojui – tai reiškia deginti anglį naudojant taršos leidimus, kurie beveik nieko nekainuoja. Ir galime panašiu pajėgumu daryti tai iki 2026 m.

Todėl raginame Europos Komisiją ne tik nustatyti 43% tikslą, bet taip pat ir nepateikti rinkai perteklinės CO2 emisijos leidimų pasiūlos. Išėmus perteklių ir sukūrus rinkoje balansą, gamintojai greičiausiai padarytų daug daugiau: tai būtų didelis impulsas atsinaujinančiai energetikai, o anglies būtų deginama mažiau. Na, o šiuo metu ji yra pats ekonomiškiausias kuras.

Skaityti daugiau...

R. Sadauskas-Kvietkevičius. Kaip netapti svetimos valstybės agentu?

R. Sadauskas-Kvietkevičius. Kaip netapti svetimos valstybės agentu?delfi.lt 2014-11-23

Vos spėjo mūsų prezidentė Dalia Grybauskaitė pavadinti Rusiją teroristine valstybe, kai Rusijos pareigūnai patys patvirtino jos žodžius – smarkiai sulėtino automobilių su lietuviškais numeriais įvažiavimą į Kaliningrado sritį, o mašinas su rusiškais numeriais praleidžia be kliūčių.

Už prezidentės drąsą baudžiami patys pažeidžiamiausi žmogeliai, vežiojantys per sieną pigesnį kurą bei cigaretes ir be to mėgstantys pakeiksnoti savo tėvynę, tikintis sukelti jų pasipiktinimą.

Lietuvai pamažu didinant rūkalų ir kuro akcizus iki Europos Sąjungoje nustatyto minimumo, o kartais ir dar labiau, kelių dešimčių kilometrų ruože nuo valstybinės sienos su Rusija ir Baltarusija gyvenantys žmonės išmoko pelnytis iš jų kainų skirtumų. Valiutų kursų ir kainų svyravimai bei šalių įvedami kelionių per sieną dažnumo apribojimai mažina šio amato pelningumą, bet visiškai jo nesunaikina. Ne paslaptis, kad didelė keliautojų dalis veža kiek daugiau rūkalų negu leidžia įstatymai, o įkliuvę rizikuoja prarasti tik poros dešimtmečių senumo automobilius, nes paskirtų baudų vis tiek niekada nemoka.

Kaimyninių šalių specialiosios tarnybos jau maždaug prieš dešimtmetį atrado, kad šitie žmonės yra tinkamiausia žaliava verbavimui. Kasdien pažeidinėdami savo tėvynės įstatymus, jie kažkaip turėjo išmokti nuraminti savo sąžinę. Todėl įtikino save, kad kaltės jausmas čia visai nereikalingas, nes kalti ne jie, o valstybė, nustačiusi lupikiško dydžio akcizus ir neparūpinanti jiems gerai apmokamo darbo. Sulaikius tokį žmogų Rusijoje arba Baltarusijoje dažnai prisistato tenykščiai valstybės saugumo tarnybų pareigūnai, pasiūlantys padėti išspręsti visas teisines bėdas už pažadą rinkti ir teikti informaciją.

O jeigu žmogus Lietuvoje yra ne šiaip ilgalaikis pasienio miestelio bedarbis, bet pats dirba ten, kur gali prieiti prie neviešos informacijos, ir į užsienį važinėja laisvomis nuo darbo dienomis, tai sulaikytas jis gali būti net tada, kai nieko neteisėto nepadarė. Jeigu reikia, įkalčiai gali būti paprasčiausiai pakišti.

Išgirdęs, kad jam gresia reali laisvės atėmimo bausmė šalyje, apie kurios kalėjimų baisumus kuriami siaubo filmai, arba tiesiog bus atsiųstas į Lietuvą pranešimas apie ten įvykdytą teisės aktų pažeidimą, už ką čia grės pašalinimas iš tarnybos, retas drąsuolis pasiryžta priešintis iki galo. Juolab, kad tas galas gali būti labai nemalonus, „pribaltui fašistui“ pakliuvus į vieną kamerą su tuzinu Putino ir Stalino portretus bei cerkvių bokštus išsitatuiravusių recidyvistų. Parašo padėjimas ant bendradarbiavimo sutarties tokiu atveju atrodo kaip lengva ir jokių pasekmių neturinti išeitis. Grįš į Lietuvą ir baigta, kaip gi jie privers tą įsipareigojimą vykdyti? Juk tai ne pasaka apie krauju pasirašytą su velniu sutartį parduoti sielą.

Skaityti daugiau...

Daugiau straipsnių...

  1. E. Lucasas: Rusija puola visais frontais
  2. KARTU MES STIPRŪS!
  3. Gyventi be Rusijos
  4. 2014 metų Laisvės premiją Seimas skyrė Lenkijos disidentui Adamui Michnikui