Mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Liudvikas Simutis

 

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras

Liudvikas Simutis

(1935 m. rugpjūčio 27 d. – 2014 m. lapkričio 4 d.)

 

 

2014 m. lapkričio 4 d., eidamas 80-uosius metus, mirėLietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Liudvikas Simutis – Sovietų Sąjungos represinių struktūrų nužudyto Rainių kankinio sūnus, Lietuvos partizanas, karys savanoris, dvidešimt dvejus metus kalėjęs lageriuose antisovietinio pogrindžio dalyvis, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio narys, Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos bendradarbis.

Liudvikas Simutis gimė 1935 m. rugpjūčio 27 d. Kaunatavos bažnytkaimyje, Telšių apskrityje. 1953 m. baigė Kaunatavos vidurinę mokyklą. Nuo pat jaunystės įsijungė į partizaninį judėjimą. 1955 m. Liudvikas Simutis buvo suimtas už dalyvavimą Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdyje ir nuteistas sušaudyti. Nuosprendį pakeitus į 25 metų įkalinimo bausmę, į laisvę paleistas 1977 m. Iki 1990 metų dalyvavo pogrindinėje antisovietinėje veikloje.

Grįžęs į Lietuvą, 1977–1978 m. dirbo Kalvarijos bažnyčios zakristijonu, 1979–1990 m. – Kauno hidrologinėje ekspedicijoje.

Prasidėjus Atgimimui, aktyviai įsijungė į Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių organizacijų ir Sąjūdžio veiklą.

1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. Lietuvos Respublikos Aukščiausioje Taryboje dirbo Piliečių teisių ir tautybių reikalų komisijoje.

1993 m. – vienas iš Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatoriai) Kauno skyriaus įkūrimo iniciatorių.

1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioje Taryboje balsavimas dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo Liudvikui buvo svajonės, dėl kurios kovojo visą gyvenimą, išsipildymas. „Balsavimas parlamente už Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimą buvo man viso sunkaus gyvenimo, darbų, vargų, kovų, kančių, svajonių vainikas, kuris, beje, buvo ne tik be galo malonus, bet ir slegiantis. Slėgė už tai kovojusių ir žuvusių partizanų aukos neįvertinimas. Slėgė ir nuojauta, kad nepriklausomą valstybę atstatyti bus nepalyginamai sunkiau, nei už tai pabalsuoti ir pasirašyti“ – rašė Liudvikas Simutis.

 

Mirtininkų kameroje praleista 131 diena nepalaužė atkaklaus Lietuvos patrioto valios ir tikėjimo nepriklausoma Lietuvos valstybe. Žmonių atmintyje liks kaip ryžtingas ir principingas savo įsitikinimų gynėjas ir paprastas, nuoširdus bei kuklus žmogus.

Apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi (1998 m.), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000 m.), Kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (2000 m.), Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos žymeniu „Už Lietuvą“.

 

Nuoširdžiai užjaučiame Velionio šeimą ir artimuosius.

 

***

Velionis bus pašarvotas laidojimo namuose „Rimtis“ (A. Juozapavičiaus pr. 1, Kaunas). Lankymas: lapkričio 6 d. 10–20 val. ir lapkričio 7 d. nuo 9 val. Laidotuvės vyks lapkričio 7 dieną. Karstas išnešamas 11.30 val., 12 val. šv. Mišios Kauno Švenčiausiosios Jėzaus Širdies (Šančių) bažnyčioje (A. Juozapavičiaus pr. 60, Kaunas). Velionis bus palaidotas Seniavos kapinėse Kaune.

 

Valstybinė laidojimo komisija

Australijos premjeras grasina priremti V.Putiną prie sienos

lrytas.lt 2014-11-06

Australijos premjeras Tony Abbottas trečiadienį perspėjo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kad jis negalės išvengti pokalbio dėl australų, žuvusių per oro bendrovės „Malaysia Airlines“ reiso MH17 lėktuvo katastrofos virš Ukrainos.

Praeitą mėnesį T.Abbottas pažadėjo „suremti krūtines“ su Rusijos lyderiu per Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimą, kuris ateinančią savaitę vyks Brisbane, nors Maskva dar neatsakė į jo prašymą surengti dvišalį susitikimą.

Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas reagavo į T.Abboto retoriką, sakydamas, kad V.Putinas yra juodąjį diržą turintis dziudo meistras ir kad „rimti politikai turėtų labai apdairiai rinktis savo žodžius“.

Australijos futbolo pasaulyje „suremti krūtines“ („shirtfronting“) reiškia agresyvią žaidėjų priešpriešą.

„Jis negalės išvengti to pokalbio – todėl vienaip ar kitaip surengsime dvišalį susitikimą, ar jis vyktų koridoriuje, ar labiau formalioje aplinkoje, – T.Abbottas sakė laikraščiui „The Australian“. – Aš siekiu deramo dvišalio susitikimo, kai tik atsivers galimybė.“

Tačiau premjeras pažymėjo nenorintis, kad G-20 susitikimas būtų aptemdytas jų priešpriešos, o vyriausybės šaltiniai sakė, kad abu lyderiai gali susitikti per anksčiau vyksiantį Azijos ir Ramiojo vandenyno bendradarbiavimo (APEC) viršūnių susitikimą, kuris pirmadienį prasidės Pekine.

„Aš tikrai netrikdysiu G-20 sesijų privačiu ginču tarp Australijos ir Rusijos, – pabrėžė T.Abbottas. – Tačiau siekiu dvišalio susitikimo su juo, kai tik atsivers galimybė; tai bus proga pabrėžti, kaip svarbu Australijai – taip pat Nyderlandams, Malaizijai ir visoms kitoms šalims, kurių žmonių buvo MH17 (laineryje) – kad būtų visokeriopas bendradarbiavimas atliekant tyrimą.“

Skaityti daugiau...

Europos lyderės perspėja: sankcijos Rusijai švelninamos nebus

alfa.lt 2014-11-06

Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai per susitikimą lapkričio 17 dieną aptars sankcijas Rusijai, pranešė ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini.

„Tai įvyks per ateinančias savaites“, – patikino F. Mogherini ir pridūrė, kad Ukrainos padėtis taip pat bus aptariama per ES užsienio reikalų ministrų susitikimą lapkričio 17 dieną.

ES pareigūnė tvirtino, kad ES sankcijos – „tai įrankis, darantis spaudimą Rusijai, norint rasti taikų sprendimą Ukrainos konflikte“.

Vis dėlto F. Mogherini pažymėjo, kad sankcijos nebus švelninamos, kadangi Rusija nepadarė pažangos, siekiant užtikrinti taiką Rytų Ukrainoje.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel trečiadienį taip pat pareiškė, kad ES nešvelnins sankcijų Rusijai, skirtų dėl krizės Ukrainoje, bei pridūrė, kad sekmadienį per neteisėtais laikomus separatistų rinkimus išrinkti lyderiai galėtų taip pat atsidurti sankcijų sąraše, skelbia „Reuters“.

Skaityti daugiau...

Konservatorių kandidatų į merus debatai: penki vyrai prašneko apie svajonių Vilnių

Konservatorių kandidatų į Vilniaus merus debatai.15min.lt 2014-11-05

Trečiadienio vakarą penki Vilniaus Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų kandidatai į Vilniaus merus rungėsi viešuose partijos debatuose. Tarp kandidatų – Seimo nariai Arvydas Anušauskas, Kęstutis Masiulis ir Stasys Šedbaras, Vilniaus savivaldybės tarybos narys Valdas Benkunskas ir buvęs premjero patarėjas Mykolas Majauskas.

 

Prisistatydami kandidatai pabrėžė, kad darbas Vilniaus savivaldybėje nebus labai lengvas, tačiau kiekvienas kartu vardijo savo privalumus.

 

A.Anušauskas sakė, kad niekada nevengia imtis sunkių darbų, V.Benkunskas pasakojo apie savo patirtį partijoje ir Vilniaus savivaldybėje.

 

„Didžiausias gyvenimo pasiekimas tas, kad 36 metus gyvenu su ta pačia žmona ir dar ją myliu“, – prisistatė K.Masiulis.

 

S.Šedbaras pažymėjo esąs vyriausias iš kandidatų, bet „tikrai dar ne senas“.

 

Svajonėse apie Vilnių – laisva Baltarusija

 

Partijos pirmininkas Andrius Kubilius pasinaudojo teise suformuluoti pirmą debatų klausimą ir pasiteiravo, kokį Vilnių kandidatai svajoja matyti po 20 metų.

 

A.Anušauskas tvirtino, kad jo svajonė, kad Vilnius būtų ne tik modernus, bet ir turėtų susisiekimą su laisva Baltarusija ir greitą bei patogų ryšį su visa Europa. 

 

V.Benkunskas tvirtino, kad jo svajonė – Vilnius be dabartinių problemų. M.Majauskas į sostinę pažvelgė savo dukrų akimis ir pareiškė svajojantis, kad visi Vilniaus vaikai turėtų galimybę lankyti darželį, jame sveikai maitintis, turėti, kur numigti.

Skaityti daugiau...

JAV įkliuvo V. Putino draugas

delfi.lt 2014-11-06

JAV Niujorko valstijos prokuratūra kartu su JAV Teisingumo ministerija pradėjo tyrimą dėl rusų verslininko Gennadijaus Timčenkos, dažnai vadinamo Rusijos prezidento Vladimiro Putino draugu. G. Timčenka, kuriam Vakarai taiko sankcijas, įtariamas dalyvavimu korupciniuose sandoriuose Rusijoje, pasinaudojant JAV finansų sistema. Teigiama, kad šis tyrimas – tai spaudimo V. Putino aplinkos milijardieriams didinimo strategijos dalis.

Kaip rašo newsru.com, prokurorai ir Teisingumo ministerijos tarnautojai situaciją komentuoti atsisakė. Taip pat nekomentuoja situacijos ir pats G. Timčenka bei „Rosneft“ atstovai. Įmonė „Rosneft“ pardavinėjo naftą įmonei „Gunvor“, o dalis šios įmonės akcijų anksčiau priklausė G. Timčenkai. Šių metų kovo mėn. verslininkas šių akcijų atsikratė.
„Gunvor“ atstovai pranešė, kad negali komentuoti su G. Timčenka susijusios informacijos, nes jis nebėra šios įmonės akcininkas. Taip pat šios įmonės atstovai pranešė, kad neperka naftos iš „Rosneft“ jau daugiau nei dvejus metus. Rusijos prezidento V. Putino žiniasklaidos atstovas Dmitrijus Peskovas savo ruožtu pareiškė, kad nežino nieko apie kokį nors vykdomą tyrimą, ir pabrėžė, kad tarp G. Timčenkos ir V. Putino nėra jokių finansinių santykių.

Anksčiau JAV valdžios atstovai teigė, kad V. Putinas turi įmonės „Gunvor“ akcijų. Be to, teigiama, kad atliekant tyrimą ketinama išsiaiškinti, ar G. Timčenkos sudaryti sandoriai turi ką nors bendro su asmeniniais V. Putino turtais, tačiau D. Peskovas šia informaciją pavadino pramanais.

JAV įtarimą sukėlę sandoriai sudaryti prieš keletą metų – tai „Gunvor“ ir „Rosneft“ pasirašytos sutartys dėl naftos perpardavimo. Atliekant tyrimą ketinama išsiaiškinti žaliavos supirkimo kainas, kurias buvo nustačiusi „Gunvor“. Ši įmonė naftą perpardavinėjo tretiesiems asmenims, dalis kurių buvo užsienyje.

Skaityti daugiau...

Vidaus reikalų ministru paskirtas S. Skvernelis

Saulius Skvernelisdelfi.lt 2014-11-06

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, vadovaudamasi Konstitucija ir atsižvelgdama į ministro pirmininko teikimą, skiria Saulių Skvernelį vidaus reikalų ministru - pranešė prezidentės spaudos tarnyba.

„Policijos generalinis komisaras S. Skvernelis yra vertinamas kaip pareigūnas, sukaupęs didelę patirtį vidaus reikalų sistemoje ir pelnęs žmonių pasitikėjimą“, - rašoma D. Grybauskaitės spaudos tarnybos pranešime.

S. Skvernelis, 1994 m. baigęs Vilniaus technikos universitetą, dirbo Lietuvos policijos akademijoje. Karjerą vidaus reikalų sistemoje pradėjo 1998 m., paskirtas Trakų rajono policijos komisariato kelių policijos komisaru inspektoriumi.

Vėliau dirbo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos viešosios policijos Kelių policijos tarnybos Organizacinio skyriaus komisaru inspektoriumi.

Nuo 2001 m. spalio S. Skvernelis vadovavo Lietuvos viešosios policijos biuro Eismo priežiūros tarnybos Kelių patrulių rinktinei, nuo 2003 m. gegužės - Lietuvos policijos eskortavimo rinktinei.

 

2005 m. S. Skvernelis buvo paskirtas Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos viršininku, 2008 m. - policijos generalinio komisaro pavaduotoju, o nuo 2011 m. kovo 7 d. - policijos generaliniu komisaru.

Per tarnybos laikotarpį S. Skvernelis buvo ne kartą skatintas padėkomis ir apdovanotas pasižymėjimo ženklais.

S. Skvernelis pradės eiti vidaus reikalų ministro pareigas po to, kai prisieks Seime.

Skaityti daugiau...

D. Grybauskaitė Vokietijoje atsiims apdovanojimą

delfi.lt 2014-11-04

 

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį vyks į Vokietiją, kur susitiks su šios šalies Prezidentu Joachimu Gaucku ir atsiims Viktorijos apdovanojimą.

Šį apdovanojimą teikia 1929 m. įsteigta Vokietijos žurnalistų ir leidėjų asociacija. D. Grybauskaitė apdovanojimą visų trijų Baltijos šalių vardu atsiims iš Vokietijos parlamento vadovo Norberto Lammerto.

„Auksinės Viktorijos apdovanojimas yra teikiamas Lietuvai, Latvijai ir Estijai. Apdovanojimas pabrėžia Baltijos šalių europietiškumo puoselėjimą ir šių šalių siekį gauti laisvę. Taip pat pabrėžiami tie žingsniai, kuriuos Baltijos valstybės žengė ekonominės krizės įveikimui, bei Baltijos šalių pasiekimai įgyvendinant tas europietiškas reformas, kurias Lietuva darė pastaruosius 20 metų“, – teigė Prezidentės patarėjas ekonominiais ir socialiniais klausimais Giedrius Kadziauskas.

Anot G. Kadziausko, Prezidentė pabrėžia, kad šis apdovanojimas yra kiekvieno Lietuvos piliečio nuopelnas.

D. Grybauskaitė ketvirtadienį į Berlyną vyks kartu su Latvijos ir Estijos vadovais, o Vokietijos sostinėje su šios šalies Prezidentu J. Gauku aptars saugumo situaciją Ukrainoje ir Rusijos veiksmus, informacinio bei energetinio saugumo klausimus.

Skaityti daugiau...

Baltieji rūmai pasmerkė neteisėtus rinkimus Rytų Ukrainoje

15min.lt 2014-11-04

Baltieji rūmai pirmadienį pareiškė nepripažinsiantys rinkimų, kuriuos savaitgalį prorusiški separatistai surengė savo kontroliuojamose Ukrainos teritorijose, ir išreiškė susirūpinimą, kad Maskva stengiasi legitimizuoti balsavimo rezultatus.

„Jungtinės Valstijos smerkia neteisėtus vadinamuosius rinkimus, surengtus sekmadienį Rusijos palaikomų separatistų dalyje Donecko ir Luhansko“ sričių, sakė Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovė Bernadette Meehan.

„Esame susirūpinę dėl šiandieninio Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškimo, kuriuo siekiama legitimizuoti tuos netikrus „rinkimus“, – pridūrė B.Meehan, perspėdama, jog ekonominės sankcijos bus griežtinamos, jeigu Rusija toliau ignoruos savo įsipareigojimus pagal rugsėjį pasirašytą Minsko paliaubų sutartį.

 

Daugiau straipsnių...

  1. Politologas Vytis Jurkonis: Lietuva negali prarasti budrumo dėl Baltarusijos
  2. Paaiškino, ko iš Europos nori V. Putinas
  3. Įtakingas JAV kongreso narys: Rusijai teks susimokėti už V. Putino žingsnius
  4. ES perspėjo: separatistų rinkimų pripažinimas Rusijai kainuos griežtesnes sankcijas