Kai kuriuose vokiečių ratuose yra sentimentų Rusijai, yra manoma, kad vokiečiai geriau supranta Rusiją, nori su ja palaikyti galios (didelės galios su didele galia) santykius, lipdami per kitų demokratinių sąjungininkų galvas: dideli berniukai sprendžia visus kaimyninių šalių reikalus. Tokio santykio – lipdama per Rytų Europos galvas – Rusija ir tikisi iš Vokietijos bei JAV“, – specialiame interviu DELFI portalui sakė politologas Jeffrey Gedminas, Legatum instituto Londone vadovas, dėstytojas ir buvęs ilgametis Laisvosios Europos radijo vadovas.

J. Gedminas yra nuolatinis „Huffington Post“ autorius, jo tekstai užsienio politikos, žiniasklaidos, kultūros ir ekonomikos temomis taip pat nuolat spausdinami įvairiuose laikraščiuose ir žurnaluose. J. Gedminas yra parašęs knygą „Paslėptoji ranka: Gorbačiovas ir Rytų Vokietijos subyrėjimas“. (The Hidden Hand: Gorbachev and the Collapse of East Germany)

– Esate ne kartą išreiškęs savo neigiamą požiūrį į Putino „gangsteriškos“ Rusijos agresiją savo kaimynių atžvilgiu. Žvelgiant į Ukrainos atvejį – ko dar galime tikėtis iš Rusijos, kur ji sustos?

– Turiu spekuliatyvią, tačiau Putino elgesio pastarąjį dešimtmetį stebėsena pagrįstą nuomonę. Mes žinome, ką jis daro Ukrainoje, ką padarė Gruzijai, kaip kibertakomis užpuolė Estiją ir daugelį kitų dalykų, kuriuos šis žmogus ir jo režimas daro regione. Iškilo tarsi tokia „Putino doktrina“, sudaryta iš dviejų pagrindinių komponentų: pirmas – jei šiandien gyvenate šalyje, kuri nėra ES ar NATO narė, Rusija padarys viską, kad šią perspektyvą užblokuotų.

Putinas užsispyrė, kad Ukraina, Moldova, Juodkalnija, Makedonija priklausytų jo įtakos sferai. Jei šalys spėjo įstoti į ES ir NATO – Baltijos, Vyšegrado šalys, Vengrija, Rumunija, Bulgarija – Putinas padarys viską, kad jas susilpnintų, suskaidytų ir padarytų priklausomomis: ar tai būtų energetinė nepriklausomybė, ar separatistų rėmimas, ar ekstremistinių partijų rėmimas, ar špionažas, ar kiberatakos. Putinas nori suskaidyti Europą ir nori, kad Rytų Europa kaip įmanoma labiau priklausytų jo įtakos sferai.

– Kodėl Europa taip neryžtingai atsako Putinui? Kur tai nuves po, tarkime, dešimties metų?

– Manau, kad tai – pavojinga. Būtent tai ir veda prie padalintos Europos. Galbūt ne prie fizinės „geležinės uždangos“, bet prie tam tikros uždangos, skiriančios laisvą Europą nuo mažiau laisvos Europos. Vakarų Europos problema yra dvipusė: tai komerciniai interesai, ir jie turėtų būti gerbiami, tačiau jie turėtų paklusti didesnėms vertybėms ir strateginiams tikslams.

Kita problema – šiandieninės modernios Europos kultūra: ji yra siaubingai alergiška konfrontacijai. Ir jei Europa neprivers paklusti komercinių interesų aukštesniems strateginiams tikslams, jei nenorės galvoti apie būtiną konfrontaciją, atsidurs tokiame status quo, kai Putinas diktuoja darbotvarkę, o Vakarų Europa į ją reaguoja – Putinas žaidžia stipriomis kortomis, o Vakarų Europa – labai silpnomis.

Skaityti daugiau...