Ukrainos prezidentas: esame pasiruošę karui su Rusija

alfa.lt 2014-11-16

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka įsitikinęs, kad šalis, kuriai jis vadovauja, yra pasirengusi visavertiškam karui su Rusija. Tai jis pasakė vokiečių leidiniui „Bild“, cituoja naujienų agentūra UNIAN.

„Mes esame pasiruošę visapusiškam karo su Rusija scenarijui. Ukrainos armija dabar yra daug geresnės būklės nei prieš penkis mėnesius“, – sakė P. Porošenka.

Jis pridūrė, kad Ukraina jaučianti „paramą iš viso pasaulio”. „Mūsų kareiviai demonstruoja, kad jie gali apginti mūsų šalį. Mes nenorime nieko kito, tik taikos, tačiau šiuo metu, deja, turime ruoštis blogiausiam scenarijui”, – sakė Ukrainos prezidentas.

„Man atrodo, kad dabar labai svarbi Europos Sąjungos vienybė. Dabar jos neįmanoma sulaužyti”, – interviu sakė P. Porošenka.

Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad jo šalis „įvykdė visus įsipareigojimus, pradedant paliaubomis ir baigiant politiniu dialogu” su Donbaso separatistais.

„Ukraina elgiasi labai atsakingai, ji nesuteikia Rusijai jokių dingsčių provokacijoms, kaip tai buvo padaryta Gruzijoje 2008-aisiais”,  – tvirtino jis ir pabrėžė, kad dabar labai svarbu, jog „būtų liautasi žudyti žmones”.

P. Porošenka išreiškė pageidavimą, kad paliaubų zonoje dirbtų daugiau tarptautinių stebėtojų, pajėgių nustatyti, kas iš tiesų pažeidinėja Minsko susitarimus.

Skaityti daugiau...

Kanados premjeras S.Harperis: nepaliksime Ukrainos, net jei reikės ir 50 metų

Kanados premjeras Stephenas Harperis15min.lt 2014-11-17

Kanados ministras pirmininkas savaitgalį bene drąsiausiai iš visų pasaulio valstybių lyderių pasielgė su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu – spausdamas ranką jam liepė nešdintis iš Ukrainos. „Yra be galo svarbu mums visiems ir toliau spausti V.Putiną bei jo režimą, ir tą daryti ilgai, aiškiai parodyti, kad nebus įprastinių santykių“, – sakė jis „The Canadian Press“.

S.Harperis pareiškė, kad šiais laikais negali būti tokios jėgos pasaulyje, kuri užimtų nepriklausomos valstybės teritoriją ir tuomet elgtųsi, lyg nieko nenutiko.

Nuo pat Rusijos agresijos Ukrainoje pradžios ypatingai griežtai rusų veiksmus vertinančios Kanados premjeras aiškino, kad svarbu nepamiršti Krymo klausimo – jeigu tarptautinė bendruomenė atleis V.Putinui, jo apetitas panašioms aneksijoms tik dar labiau išaugs.

„Mes siunčiame žinią iš Kanados: kad ir kiek prireiks – 5 mėnesių ar 50 metų – mes nepamiršime šio klausimo tol, kol Ukrainos teritorija nebus sugrąžinta ukrainiečiams“, – pareiškė S.Harperis. 

S.Harperis taip pat V.Putino reakciją į jo žodžius Brisbane įvertino kaip „įdomią“. Kai jis Kanados premjeras rusų prezidentui rėžė, kad „jūs turite nešdintis iš Ukrainos“, V.Putinas pareiškė, kad jų ten nėra.

Skaityti daugiau...

Merkel: Rusija „nelaimės“ Ukrainoje

alfa.lt 2014-11-17

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį paragino Vakarų šalis neprarasti vilties ginče su Rusija dėl Ukrainos, nors ši kova gali užsitęsti, tačiau pažadėjo, kad Kremlius „nelaimės“.

Rusijos kovą įvykdyta Krymo aneksija „iškėlė klausimą dėl visos Europos taikios tvarkos ir tebėra tęsiama Rusijos, skleidžiančios savo įtaką Rytų Ukrainai destabilizuoti“, A. Merkel sakė po Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimo Australijos mieste Brisbane.

Vakarų šalių lyderiai, tarp jų Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas ir JAV prezidentas Barackas Obama, kartojo esantys pasiryžę per derybas tramdyti Maskvą, o Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas patyrė kritikos krušą.

Jau septynis mėnesius vykstančios kautynės Rytų Ukrainoje nusinešė daugiau negu 4,1 tūkst. žmonių gyvybių, rodo Jungtinių Tautų (JT) statistika. Vakarų šalys kaltina Rusiją kurstant tą krizę ir remiant separatistus sukilėlius, nors Maskva tuos kaltinimus neigia.

„Kas būtų pagalvojęs, kad, praėjus 25 metams po Berlyno sienos griūties, po Šaltojo karo pabaigos, po Europos padalijimo pabaigos ir pasibaigus pasaulio pasidalijimui į dvi dalis, kažkas tokio gali nutikti Europos širdyje?“ – A. Merkel klausė sakydama kalbą Sidnėjuje.

Skaityti daugiau...

K. Girnius. Ar Baltijos šalys pavojuje?

F-18 Hornet fighter jet of the Royal Canadian Air Forcedelfi.lt 2014-11-17

Padėtis Ukrainoje darosi grėsmingesnė. Prieš savaitę į Ukrainą įžengė dar daugiau gerai ginkluotų Rusijos karių, įvesta sunkiosios ginkluotės ir tankų. Karių ir ginkluotės telkimas nėra vienkartis įvykis, bet šis atvejis ypatingas tuo, kad jis įvyko kelių svarbių tarptautinių susitikimų išvakarėse.

Anksčiau tokiomis progomis Vladimiras Putinas buvo linkęs atitraukti karius ir kitais būdais mėginti parodyti Rusijos gerą valią, vildamasis, jog Vakarai neįves naujų sankcijų arba švelnins jau esančias. Šį kartą jis sąmoningai demonstravo abejingumą Vakarų nuomonei, nepaisant to, kad jo paties ir premjero Dmitrijaus Medvedevo pasisakymai aiškiai rodo, kad Vakarų sankcijos turi poveikį ir kelia susirūpinimą Kremliui.

Nežinia, ar karių telkimas sietinas su siekiu nukariauti dar daugiau Ukrainos teritorijos. Rusijai ir separatistams būtų naudinga užimti Donecko oro uostą, dar svarbiau Juodosios jūros pakrantės ruožą, kad būtų galima veiksmingiau aprūpintų Krymą ir separatistų valdas Rytų Ukrainoje karine technika ir kitomis priemonėmis. Bet tada reikia klausti, kodėl nebuvo pulta rugpjūčio pabaigoje, kai Ukrainos kariniai daliniai buvo palaužti ir panikos pagauti. Be to, lyg šiol Putinas veikia atsargiai. Krymas buvo užimtas, paaiškėjus, kad nebus priešinamasi žaliesiems žmogiukams. Ilgai buvo stengiamasi nuslėpti Rusijos karių vaidmenį Ukrainoje. Jie veikė atvirai, tik kilus realiam pavojui, jog Ukrainos ginkluotosios pajėgos nugalės ir gražins Donecką ir Luhanską į valdžios rankas.

Skaityti daugiau...

Prorusiški V.Ušacko nusišnekėjimai: propagandos poveikis ar naujų galimybių paieška?

veidas.lt 2014-11-15

Vienašališkai neigiamu požiūriu į Rusiją Lietuvos žiniasklaidą apkaltinęs ir įžvelgęs ne vien Maskvos kaltę dėl invazijos į Ukrainą, ES ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas užminė mįslę: jis tiesiog nusišnekėjo, smarkios Kremliaus propagandos paveiktas, ar ėmė ieškoti naujų savo karjeros galimybių?

Padiskutuoti, kas naujo „Rytų fronte“, į ES ambasadoriaus Rusijoje paskaitą susirinkę Kauno technologijos universiteto studentai vienu metu neteko amo: vienas iškiliausių Lietuvos ir ES diplomatų Vygaudas Ušackas prabilo kaip etatinis Kremliaus propagandistas.

„Pas mus žiniasklaida ganėtinai vienpusiškai pateikia poziciją Rusijos atžvilgiu. Labai daug neigiamos ir nepakankamai yra šiek tiek balansuotos objektyvios nuomonės, – kalbėjo ambasadorius, kartu bandydamas menkinti Rusijos vaidmenį užpuolant Ukrainą. – Trūksta daugiau informacijos, mano nuomone, apie tai, kas vyksta pačioje Ukrainoje. Antras dalykas yra tai, kad, su visa pagarba, mes negalime visko suversti pačiai Maskvai dėl konflikto Ukrainoje. Trečia, mums reikėtų geriau suprasti visas problemas ir visumą tų iššūkių, su kuriais susidurs pati Ukraina. Ketvirta, su visa pagarba Ukrainai, mes negalime idealizuoti tos šalies perspektyvų ES atžvilgiu.“

Perskaičius šį pranešimą pirmoji daugelio reakcija buvo – negali būti! Kad V.Ušackas šitaip nusišnekėtų? Gal paskaitoje dalyvavęs žurnalistas ko nesuprato ar ištraukė tekstą iš konteksto? Deja deja… Gyvename socialinių tinklų laikais, tad kiti V.Ušacko paskaitos KTU dalyviai, tarp jų ir tas, kuris klausė ambasadorių apie Ukrainą, iš karto patvirtino: žurnalistas neapsiriko, viskas taip ir buvo pasakyta. Teliko spėlioti – kodėl?

Pirmoji mintis – V.Ušackas, kad ir kaip ten būtų, yra ES ambasadorius ir kalbėdamas apie šalį, kurioje atstovauja ES interesams, dėsto ne savo, o Europos Sąjungos poziciją. Ambasadorius privalo laikytis jam instrukcijose nubrėžtos kalbėjimo linijos, nepamiršdamas, kad jo pareiga – išsaugoti dialogo su Rusijos valdžia galimybę. Tad tikėtis, kad V.Ušackas, viešai kalbėdamas, imtų smerkti Kremlių daugiau, nei surašyta oficialiuose ES pareiškimuose, neverta.

Skaityti daugiau...

Ukrainos ambasadorius: Rusija planuoja didelio masto invaziją

Ukrainos ambasadorius: Rusija planuoja didelio masto invazijądelfi.lt 2014-11-12

Tarptautiniai stebėtojai antradienį griežtai perspėjo dėl intensyvėjančio smurto Ukrainos rytuose.

Tuo tarpu Nyderlandų tyrėjai, tikėjęsi paimti daugiau nuolaužų iš Malaizijos keleivinio lainerio katastrofos vietos, buvo priversti atsitraukti dėl pavojaus saugumui.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) pareiškė, kad padėtis karo nuniokotame rytiniame regione, kuriame „didėja“ neramumų pavojus, tikriausiai dar labiau pablogės, o Ukrainos ambasadorius prie Jungtinių Tautų (JT) griežtai įspėjo, kad Maskva planuoja didelio masto karinį puolimą.

 

„Manau, kad Jungtinės Tautos turi būti kiek įmanoma greičiau informuotos, jog Rusija planuoja didelio masto invaziją į Ukrainą. Tai įrodo naujausi faktai, nepaliekantys jokių abejonių“, – pabrėžė ambasadorius Jurijus Serhejevas.

Ukrainos rytuose nuo rugsėjo galioja trapios paliaubos, bet jos dažnai pažeidžiamos lokalių susirėmimų.

„Smurto lygis Rytų Ukrainoje ir tolesnio eskalavimo rizika išlieka dideli ir toliau auga“, – per spaudos konferenciją Kijeve sakė ESBO Specialiosios stebėjimo misijos Ukrainoje atstovas Michaelas Bociurkiwas.

Anksčiau antradienį ESBO stebėtojai pranešė matę karinę koloną, kurią sudarė 43 sunkvežimiai be jokių atpažinimo ženklų, iš kurių penki tempė sunkiąsias haubicas, o kiti penki vežė salvinės raketų ugnies sistemas. Ta kolona judėjo prorusiškų separatistų tvirtovės Donecko link.

Skaityti daugiau...

Kodėl vis „paslysta“ Lenkijos politikai

lzinios.lt

 

Alvydas MEDALINSKAS

 2014-11-11 06:00
Šio­mis die­no­mis, kai mi­ni­mas Ber­ly­no sie­nos griū­ties 25-me­tis, dau­giau­sia kal­ba­ma apie ano me­to Mask­vos ir Va­ka­rų vals­ty­bių san­ty­kius, ly­gi­na­ma Krem­liaus po­li­ti­ka Vi­du­rio ir Ry­tų Eu­ro­po­je ta­da bei da­bar, ta­čiau ne ma­žiau svar­bu yra ir ki­ta: Len­ki­jos po­li­ti­kų veiks­mai šia­me re­gio­ne. Tuo­met jie bu­vo ga­na nu­spė­ja­mi ir par­tne­riš­ki kai­my­nių at­žvil­giu, o šian­dien - vis "sli­di­nė­jan­tys".

Kas pa­ska­ti­no So­vie­tų Są­jun­gą prieš 25 me­tus keis­ti sa­vo tarp­tau­ti­nę po­li­ti­ką, įskai­tant ir po­žiū­rį į bu­vu­sio so­vie­tų blo­ko vals­ty­bes? Nau­jo­jo Krem­liaus va­do­vo Mi­chai­lo Gor­ba­čio­vo de­mo­kra­ti­nė vi­zi­ja ar tarp­tau­ti­nės ap­lin­ky­bės - krin­tan­čios naf­tos kai­nos, žlu­gu­si so­vie­tų ka­ri­nė in­va­zi­ja į Af­ga­nis­ta­ną, dar prieš de­šimt­me­tį iki Ber­ly­no sie­nos griū­ties su­si­bū­ru­sio vi­suo­me­ni­nio ju­dė­ji­mo "So­li­da­ru­mas" veik­los pa­sek­mės? Vie­na­reikš­miš­kai at­sa­ky­ti į šį klau­si­mą ne­įma­no­ma.

Svar­būs bu­vo vi­si veiks­niai. Ga­li­mas da­ly­kas, jog M. Gor­ba­čio­vo po­li­ti­ka bu­vo pri­vers­ti­nis at­sa­kas į vi­sa tai, nes jis su­vo­kė, kad ki­to ke­lio, kaip tik at­leis­ti va­de­les so­vie­tų blo­ke, nė­ra. O žen­gus šį žings­nį griu­vo au­to­ri­ta­ri­nė sis­te­ma vi­so­je to me­to so­vie­tų im­pe­ri­jo­je.

Štai ko­dėl ne­re­tai so­vie­tų im­pe­ri­jos Vi­du­rio ir Ry­tų Eu­ro­po­je duo­bka­siu va­di­na­mas bū­tent Len­ki­jos "So­li­da­ru­mo" ju­dė­ji­mas, pa­ska­ti­nęs ir ki­tas re­gio­no tau­tas su­kil­ti, kur­tis Bal­ti­jos liau­dies fron­tams ir Są­jū­džiui. Jie kir­to jau pa­čios So­vie­tų Są­jun­gos eg­zis­ta­vi­mui, nes par­agi­no ju­dė­ti so­vie­tų vals­ty­bės tau­tas.

Skaityti daugiau...

Numušto Malaizijos lėktuvo Ukrainoje keleivio motina: „Naktimis girdžiu jį šaukiantį“

Numušto „Malaysia Airlines“ lėktuvo nuolaužos Donecke, Ukrainoje.15min.lt 2014-11-12

Daisy Oehlers ir Bryce'as Fredrikszas – olandų pora skrido Malaizijos lėktuvu, kuris buvo numuštas Ukrainoje. Jie skrido atostogauti į Balį. Jų kūnai incidento metu buvo išdraskyti, o dalys pasklido didžiulėje teritorijoje.

Kaip rašo naujienų agentūra „Reuters“, praėjus trims mėnesiams po incidento Daisy pusbrolis Robby apsigyveno pigiame Donecko viešbutyje, kad galėtų „iššukuoti“ teritoriją, kurioje sudužo numuštas orlaivis.

„Ten buvo raketos išmušta duobė priekinėje lėktuvo dalyje“, – sakė jis. „Radau mėlyną lagaminą, tačiau jis buvo ne jos“, – pridūrė Robby.

Žuvusiųjų artimieji ypatingai nepatenkinti tuo, kad Nyderlandų valdžia nepadėjo jiems surasti savo artimuosius, kurių neteko liepos 17 d., kai Ukrainoje buvo numuštas iš Amsterdamo į Kvala Lumpūrą skridęs orlaivis.

Visi 298 keleiviai ir lėktuvo įgula žuvo. Du trečdaliai žuvusiųjų per šią katastrofą – olandai. Nyderlandai, Rusijos prekybos partnerė, vis dar nesiryžta šio incidento įvardyti ataka. Bandymus atgauti aukų palaikus apsunkina karo veiksmai Ukrainoje. Aukų artimieji teigia, kad Nyderlandų valdžia nesuteikia jiems pakankamai informacijos.

Skaityti daugiau...

Daugiau straipsnių...

  1. J. Razma. Kodėl mokyklas norima paversti partijų citadelėmis?
  2. Būkim tikslūs ir garbingi LR Seime svarstydami nacionalines vertybes
  3. E. Lucasas. Rusija kariauja informacinį karą
  4. Lietuvą nuo Rusijos orlaivio šeštadienį skubėjo ginti Kanados naikintuvai