VRK atvėrė kelią referendumui, kaip Smetona atvėrė kelią sovietų invazijai

veidas.lt 2014-02-04

Vyriausioji rinkimų komisija padarė viską, kad būtų atvertas kelias referendumui dėl žemės, kuriuo siekiama paneigti Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą sutartį ir uždrausti lietuviams laisvai disponuoti nuosava žeme.

Anksčiau, kai kalba užeidavo apie 1939–1940 m. sovietų vykdytą šliaužiančią Lietuvos okupaciją, mane visuomet stebindavo, kaip keistai nuolankiai visas Lietuvos valstybinis aparatas vieną po kito tenkino kaskart įžūlesnius sovietų reikalavimus, nors, regis, puikiai suprato, kad kiekvieną dieną Lietuva vis giliau ryjama sovietinio smauglio.
Labiausiai stulbino netgi ne tai, kaip lengvai, nesipriešindama, Antano Smetonos Vyriausybė 1940-ųjų vasarą priėmė paskutinį sovietų ultimatumą. Juk žinoma, kad šis tautininkas paskutinėmis dienomis rašė, jog „Lietuvai būtų geriau prie ruso dėtis“. Ne tai, kaip lengvai buvo nuslopintos bet kokios pasipriešinimo nuotaikos kariuomenėje ir vienintelis nepaklusti drįsęs pulkas netrukus romiai grįžo į kareivines, – kariškiams nuolat kalta, kad jie turį nesikišti į politiką.
Labiausiai stebino, kaip Valstybės saugumo departamento, kurio vadovu iš išdavikų bei kolaborantų suformuota „Liaudies Vyriausybė“ paskyrė vakarykštį kalinį Antaną Sniečkų, aparatas kaip niekur nieko dirbo toliau, tik vietoj komunistų sekė tautininkus, krikdemus bei kitus naujosios valdžios priešus. O juk kas kas, bet saugumo agentai tikrai žinojo, su kuo turi reikalą! Tačiau niekas nedrįso pasipriešinti, nes įsakymo „iš viršaus“ nebuvo, o patiems saugumiečiams spręsti – ne jų kompetencija.
Prisiminiau tai praėjusį trečiadienį, stebėdamas, kaip tuo pačiu argumentu – „tai peržengia mūsų kompetencijos ribas“ besivadovaujanti Vyriausioji rinkimų komisija atmetė siūlymą nutraukti visus su „dirvožemio referendumu“ (taip trumpai vadinamas referendumas, kuriuo siekiama uždrausti ES šalių piliečiams įgyti žemės Lietuvoje, uždrausti įmonėms ir organizacijoms turėti nuosavos žemės, trigubai sumažinti kiekį parašų, kuriuos surinkus skelbiamas referendumas, bei nustatyti, kad leidimai išgauti gamtos išteklius išduodami tik referendumo būdu) susijusius darbus. Mat savaite anksčiau Konstitucinis Teismas nustatė, kad norint surengti bet kokį referendumą, kuriuo siekiama atšaukti Lietuvos įsipareigojimus, prisiimtus stojant į Europos Sąjungą, pirma reikėtų surengti referendumą dėl Lietuvos išstojimo iš ES.
Kadangi „dirvožemio referendumu“ būtent ir siekiama paneigti Lietuvos stojimo į ES sutartį, jo surengimas prieštarautų Konstitucijai. Tad, dalies VRK narių siūlymu, komisija turėjo nutraukti referendumui surinktų parašų tikrinimą, pripažinti netekusiais galios visus ankstesnius VRK sprendimus dėl šio referendumo ir baigti darbą. Tačiau kita dalis VRK narių užsiėmė išvedžiojimais apie tai, kad pradėjus parašų referendumui rinkimą paleisto mechanizmo sustabdyti jau nebeįmanoma, kad bet kurį VRK sprendimą dėl „dirvožemio referendumo“ stabdymo dar tektų ginti teismuose, tad geriau tegu teismas ir sprendžia, nes ne VRK čia reikalas spręsti.
Kadangi tokios pozicijos laikėsi ir pats VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas, buvo priimtas sprendimas nepriimti jokio sprendimo. VRK iš esmės nusiplovė rankas, kaip tas Judėjos prokuratorius Poncijus Pilotas, nusišalindama nuo bet kokio dalyvavimo Lietuvai lemtinguose sprendimuose, – tegu sprendžia kiti, o mes žmonės maži.

Skaityti daugiau...

L. Jovaišas. Mušk landsbergius, gelbėk Lietuvą!

Karolis Jovaišas

delfi.lt 2014-02-03

„Kelią pankoms“ užkirtęs KT nutarimas, kaip jį įvardijo konservatorių patriarchas, sukėlė prieštaringą visuomenės reakciją. Skilo į dvi stovyklas ir VRK, kuri po ilgų diskusijų ir audringo balsavimo, nepritarė siūlymui stabdyti referendumo dėl žemės nepardavimo ES piliečiams procesą.

KT netyrė, ar referendumui pateiktos konstitucinės pataisos atitinka Konstituciją. Nepaisant to, KT konstatavo, kad norint priimti pataisas, prieštaraujančias Lietuvos įsipareigojimams ES, reikia siūlyti ir pataisą dėl išstojimo iš ES. Tai reiškia, kad tautos valios išreiškimas yra saistomas neišvengiamai būtinomis sąlygomis.

Šio išaiškinimo kontekste kyla aktualus klausimas, koks yra konstitucinės jurisdikcijos ir Tautos suvereniteto santykis. Ar gali KT riboti Tautos, kaip aukščiausiųjų teisių visumos turėtojos, suverenias galias? Iš pradžių aptarsiu problemą, dėl kurios laužomos ietys – žemės (ne)pardavimą ES piliečiams.

„Kam priklauso Lietuva? Tautai ar lansbergiams?“

Būtent tokia, šiek tiek „pataisyta“ patriarcho pavarde pakrikštydamas eurointegracijos šalininkus, Julius Panka kelia retorinį klausimą, atsakymas į kurį nereikalingas. Šis klausimas yra rusų reakcionierių šūkio „Bej židov, sposaj Rosijų“ specifinis perfrazavimas. Perfrazavimas todėl, kad vadovaujantis šūkiu „Lietuva – lietuviams“, yra įvardijamas blogio šaltinis – kaltieji asmenys.
Žinoma, tautininkas Nr. 1 nebūtų tas, kas yra – bendraminčių lyderiu, jeigu nesugebėtų užgauti tautiečiams jautrių stygų. Neatsitiktinai jis kalba teisingus žodžius apie tautos savigarbą ir savivertę, tuo pačiu metu palydėdamas juos demagogiškais raginimais „apginti savo žemę, kalbą, dorą, šeimą, valiutą ir daug kitų dalykų, kurie skiria valstybę nuo valstijos“.

Skaityti daugiau...

D. Grybauskaitė mato kitą referendumo dėl žemės tikslą

delfi.lt 2014-02-03

Lietuvos gyventojams turi būti aiškiai pasakyta, koks iš tiesų yra iniciatyvos dėl žemės referendumo tikslas, sako šalies prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas vidaus politikos klausimais. Pasak Mindaugo Lingės, galima įtarti, kad šios iniciatyvos tikslas yra išstojimas iš Europos Sąjungos.

"Visais atvejais visuomenė turi žinoti, koks yra galutinis referendumo tikslas. Šiuo atveju tikrai galima įtarti, kad galutinis iniciatyvos dėl žemės referendumo tikslas gali būti išstojimas iš Europos Sąjungos. Organizatoriai prieš pateikiant visuomenei šitą klausimą turėtų labai aiškiai atsakyti, ar jie Lietuvai siūlo išstoti iš Europos Sąjungos", - antradienį interviu Žinių radijui sakė prezidentės patarėjas.

Anot jo, didelis žmonių aktyvumas renkant parašus dėl referendumo rodo, kad valdžia skyrė per mažai dėmesio šiam klausimui.

"Jau vien didelis žmonių aktyvumas renkant parašus rodo rimtus signalus visiems politikams, kad tiek ankstesnės, tiek dabartinės Vyriausybės per mažai skyrė dėmesio šiam klausimui. Žmonės pasijuto neapsaugoti, neužtikrinti, per atsainiai žiūrėta į veiksmingų saugiklių klausimus", - kalbėjo M.Lingė.

Skaityti daugiau...

Žemės savininkų atstovas: Šliužas ir Panka neturi teisės kalbėti visų žemės savininkų vardu Skaitykite daugiau: Žemės savininkų atstovas: Šliužas ir Panka neturi teisės kalbėti visų žemės savininkų vardu

alfa.lt 2014-02-03

Opozicijoje dirbančio Liberalų sąjūdžio nariai kritikuoja referendumo dėl draudimo parduoti Lietuvos žemes užsieniečiams iniciatorių siūlymus, pabrėždami, jog jie neturi jokių teisinių argumentų bei savo iniciatyvomis užsiima antieuropietiškų nuotaikų kurstymu. Tuo metu žemės savininkų atstovai akcentuoja, jog didžioji dalis žemės savininkų net neketina parduoti savo žemių, todėl referendumo iniciatoriai Pranciškus Šliužas bei Tautininkų sąjungos vadovas Julius Panka savo pareiškimais įžeidinėja žemės savininkus.

Pirmadienį Seime surengtos spaudos konferencijos pradžią liberalai pažymėjo simboliniu pupų sodinimu vazone. Liberalų frakcijos narys Petras Auštrevičius pareiškė, kad taip tikimąsi gausaus derliaus Lietuvos žemėje.

Liberalų atstovas P. Auštrevičius dėstė manantis, kad referendumo, kuriuos siūloma uždrausti užsieniečiams pirkti Lietuvos žemes, iniciatoriai viešose diskusijose nepateikia jokių teisinių argumentų, kodėl reikėtų įgyvendinti jų siūlomas iniciatyvas.

„Referendumo iniciatoriai neturi teisinių ir ekonominių argumentų, todėl, akivaizdu, dangstomasi skambiais epitetais, iš tiesų nieko neturinčiais bendro su realybe ir, jeigu mes klausomėms referndumo iniciatorių, tai kalba atrodo labai abstrakti”, – aiškino liberalas.

Skaityti daugiau...

Visi ligšioliniai virusai buvo tik sloga, palyginti su į Lietuvą įžengusiu afrikiniu kiaulių maru

veidas.lt 2014 02 03

Dėl afrikinio kiaulių maro Lietuvos žemės ūkio produkcijos eksportas gali dramatiškai susitraukti, bet įtakingi elitinių medžioklių rengėjai telkia pajėgas ir griebiasi visų spaudimo priemonių, kad užčiauptų Lietuvos mokslininkus – virusologus, veterinarus, zoologus, biologus, skelbiančius apie šernų keliamą grėsmę šalies ekonomikai. Šešėlinį komercinių medžioklių verslą įsukusiems veikėjams terūpi jų asmeninė gerovė.

Lietuvos kiaulininkystės ūkiai bei mėsos perdirbėjai jau šiandien, tai yra nepraėjus nė dviem savaitėms nuo dienos, kai Rusija ir Baltarusija uždraudė kiaulienos ir šaltai apdorotų šios rūšies mėsos gaminių eksportą, skaičiuoja milijoninius nuostolius. Šių dviejų šalių gyventojai yra pagrindiniai Lietuvoje ir ES užauginamos kiaulienos valgytojai. Rusai pernai ir užpernai suvalgė apie 800 tūkst. tonų, baltarusiai – 120 tūkst. t ES užaugintos kiaulienos.
Gyventojų skaičiumi didžiausios Kinijos valgytojų rinka

yra tik antroje vietoje: pernai ir užpernai kinai suvalgė vos 600 tūkst. t, o japonai – apie 230 tūkst. t ES užaugintos kiaulienos.
„Todėl viliamės, kad žinodamos, jog Rusijos rinka Europos Sąjungai yra tokia svarbi, Europos Komisija bei didžiosios šalys narės, kurios yra galingos kiaulienos eksportuotojos, darys viską, kad afrikinio kiaulių maro užkratas nuo Lietuvos pasienio neplistų į mūsų šalies bei ES gilumą“, – sako Algis Baravykas, Kiaulių augintojų asociacijos direktorius.

Skaityti daugiau...

V. Sinkevičius: Kandidatai į prezidentus registruojami pagal Lietuvos Konstituciją, o ne tarptautinių teismų sprendimus

veidas.lt 2014-02-03

Rolando Pakso kandidatavimas prezidento rinkimuose, referendumas žemės pardavimo klausimais ar valdininkų algų atkūrimas – pastaruoju metu Konstitucinis Teismas pasinaudojo galutinio žodžio teise itin didelio rezonanso dilemose. Ar argumentuota kritika kai kuriems iš šių sprendimų? Kaip atsitinka, kad tą patį Teismo nutarimą abi konflikto pusės sugeba suprasti kaip savo pergalę? Galų gale ar Konstitucinis Teismas tikrai mato, kaip kad derėtų, ne tik Konstitucijos raidę, bet ir dvasią?
To klausiame konstitucinės teisės autoriteto, 1999–2008 m. Konstitucinio Teismo teisėjo, dabar Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto profesoriaus Vytauto Sinkevičiaus.

VEIDAS: Nors Konstitucinis Teismas ką tik pareiškė, kad stojimo į Europos Sąjungą sutarties nesilaikymas ~de facto~ prieštarauja Lietuvos Konstitucijai, tačiau Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) balsuodama nesustabdė referendumo dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams, nors tai prieštarauja mūsų europiniams įsipareigojimams. Kaip teisiniu požiūriu vertintina tokia situacija?
V.S.: Teisiniu požiūriu situacija tikrai yra neįprasta ir gana sudėtinga. Prisiminkime, kad Konstitucinis Teismas 1994 m. viename iš nutarimų yra suformulavęs tokią nuostatą: jei yra surinkta 300 tūkst. piliečių parašų, referendumas turi būti skelbiamas ir jo paskelbimas negali būtų saistomas jokiomis kitomis sąlygomis ir jokių institucijų sprendimais.
Tačiau užpraėjusią savaitę Konstitucinis Teismas pateikė konstitucinių pataisų darymo taisykles, kurių viena sako, kad negalima padaryti tokių konstitucinių pataisų, kurios paneigtų Lietuvos valstybės įsipareigojimus, kylančius iš Lietuvos narystės Europos Sąjungoje. Kitaip tariant, teismas pasakė, kad norint nustatyti kitokią taisyklę, nei kylančią iš Lietuvos įsipareigojimų būnant Europos Sąjungos nare, prieš tai reikia išspręsti narystės Europos Sąjungoje klausimą. Taigi pagal aktą dėl narystės Europos Sąjungoje žemė gali būti parduodama užsieniečiams, to negalima drausti, tačiau konstitucine pataisa norima nustatyti priešingai. Konstitucinis Teismas pasakė, kad taip negali būti, nes Konstitucijoje negali būti dviejų skirtingų taisyklių, kurių viena leistų, kita tą patį draustų.

Skaityti daugiau...

Rytas Staselis. Žengiant į referendumų Lietuvą

Rytas Staselisbernardinai.lt 2014-02-03

Tau­ti­nin­kų ly­de­ris, vie­nas iš re­fe­ren­du­mo dėl že­mės ne­par­da­vi­mo už­sie­nie­čiams or­ga­ni­za­to­rių Ju­lius Pan­ka LRT lai­do­je „Dė­me­sio cen­tre“ dės­tė te­ori­ją apie iš­skir­ti­nu­mą, ku­ri au­di­to­ri­ją tu­rė­jo įti­kin­ti, kad puo­se­lė­ti gim­tą­ją že­me­lę ga­li tik sa­vi – lie­tu­viai, sais­to­mi ben­dru­mo jaus­mo. O sve­tim­ša­liai at­ėjū­nai mū­sų kraš­tą ne­abe­jo­ti­nai ap­dergs, o kai der­ga­lų bus jau per akis, ra­miai iš­si­kraus­tys sa­vo juo­do dar­bo dirb­ti ki­tur. Tai esą „ro­do pa­sau­lio pa­vyz­džiai“, kur kaž­kur Ek­va­do­re tarp­tau­ti­nės kor­po­ra­ci­jos at­ėjo, be sen­ti­men­tų pa­li­ko vos ne iš­de­gin­tą dy­ku­mą ir t. t.

 Te­ori­ja ne­nau­ja. Įvai­riais kam­pais dės­to­ma nuo pat ne­pri­klau­so­my­bės at­kū­ri­mo. Mi­to­lo­gi­zuo­ja­ma – nuo dar anks­čiau: esą jei ne so­vie­tai, tai Lie­tu­vė­lė bū­tų pats gra­žiau­sias, pats šva­riau­sias pa­sau­lio kam­pe­lis, ku­ria­me gy­ve­na pa­ti darbš­čiau­sia ir tvar­kin­giau­sia tau­ta. So­viet­me­čiu ši mi­to­lo­gi­ja bu­vo pa­to­gi, ji pa­brė­žė oku­puo­tos vals­ty­bės iš­skir­ti­nu­mą ir kė­lė jos žmo­nių ūpą. Nors mo­der­niai vi­suo­me­nei įpras­tes­nis kri­ti­nis mąs­ty­mas iš to­kios te­ori­jos ne­pa­lik­tų ak­mens ant ak­mens: sun­ku bū­tų įsi­vaiz­duo­ti, kad so­viet­me­čiu Lie­tu­vą der­gė ne vie­tos čia­bu­viai, o ko­kios nors spe­cia­lio­sios, iš Mask­vos at­siųs­tos ko­mi­sa­rų der­gi­kų ko­man­dos.

Skaityti daugiau...

M. Kuncaitis. Tikrasis tautiškumas: už eurą ir už žemės pardavimą užsieniečiams

M. Kuncaitis. Tikrasis tautiškumas: už eurą ir už žemės pardavimą užsieniečiamsdelfi.lt 2014-01-29

300 000 surinktų parašų už referendumą dėl žemės pardavimo – puiki iliustracija, vaizduojanti šiandieninę prorusišką tautiškumo sampratą.

Iš esmės dabartinės „pseudo-tautininkiškosios“ jėgos Lietuvoje skelbia: žemė, parduodama užsieniečiams – blogai; euras – mirtis tautai; profesionalai iš Vakarų – kam jų reikia? na, o tie dešimt juodaodžių Pabradėje – būsimos afrikiečių invazijos į Lietuvą užuomazgos. Nereikia būti genijumi, kad suvoktum, jog nė vienas iš minėtųjų pareiškimų neturi nieko bendra su tikruoju tautiškumu.

Kodėl parduoti užsieniečiui?

Matyt, reikia pradėti nuo to, jog niekas neverčia jūsų parduoti žemės niekam – nei lietuviui, nei užsieniečiui. Europos Sąjungos direktyva suteikia kiekvienam Europos Sąjungos piliečiui teisę įsigyti žemės lopinėlį bet kurioje Europos valstybėje, tačiau pats žemės ar kito turto pardavimas – buvo ir tebelieka kiekvieno žmogaus asmeninė laisvė elgtis su savo nuosavybe kaip panorėjus.

Kalbant apie valstybinės žemės pardavimą pirmiausia verta pabrėžti, jog kalbame tik apie žemės ūkio paskirties žemę, tad apie lenkiškąją Vilniaus krašto uzurpaciją neverta nė kalbėti. Žinoma, valstybinės žemės pardavimas, tenka pripažinti, nėra skaidrus, ir šioje sferoje yra gana vietos korupcijai. Tačiau tai nėra neišsprendžiama problema.

Skaityti daugiau...

Daugiau straipsnių...

  1. M.Jastramskis: Kandidatų į prezidentus viliotinis
  2. Mokslo ir kultūros atstovai reikalauja mesti iš koalicijos lenkus
  3. Vytautas LANDSBERGIS: Vargas dėl istorijos
  4. R. Sadauskas-Kvietkevičius. Kas ir kodėl vėl kalba apie „supuvusius Vakarus”?