• Naujienos
  • Istorija
  • Dokumentai
  • Apie Sąjūdį
    • Lietuvos Sąjūdžio įstatai
    • Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimai
    • Lietuvos Sąjūdžio ženklas
  • Archyvas
  • Kontaktai

Svarbu

  • XVI suvažiavimo rezoliucijos

  • Dėl šauktinių kariuomenės grąžinimo

  • Dėl santykių su Lenkijos ir Lietuvos lenkais

  • Dėl padėties įstatymdavystėje, artėjant apribojimų dėl žemės pardavimo užsienio subjektams termino pabaigai

  • Apie demokratijų nevieningumo krizę

Turinys

  • Suvažiavimai
  • Istorija

Registracija

  • Pamiršote slaptažodį?
  • Pamiršote prisijungimo vardą?

Spalvota trispalvė – ant Sąjūdžio 25-mečiui skirtų monetų

www.alkas.lt
2013 06 01 13:19
Lietuvos bankas Sąjūdžio įkūrimo 25-mečiui paminėti į apyvartą šiandien
pirmąkart išleido 25 litų nominalo monetą iš vadinamojo šiaurės aukso ir 50 litų
sidabro monetą. Naujosios monetos pristatytos Vilniuje, prie skulptūros
„Laisvės kelias“.
„Prieš 25 metus įkurtas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis ne tik sutelkė lietuvių
tautą vėl pakilti į kovą už savo laisvę ir atkurti nepriklausomą valstybę –
susibūrusi į Sąjūdį tauta grįžo į Europos istoriją ir tapo aktyvia pasaulį pakeitusių įvykių dalyve bei kūrėja“, – kalbėjo
prof. Vytautas Radžvilas, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, lankstinuko teksto, išleisto kartu su monetomis,
autorius.
„Išleisdami į apyvartą dvi monetas, skirtas Sąjūdžio įkūrimo 25-mečiui paminėti, pradėjome naują kolekcinių monetų
seriją „Lietuvos nepriklausomybės kelias“. Numatyta išleisti dar po vieną tos serijos monetą kitais ir 2015 metais, jos
bus skirtos dviem svarbioms mūsų istorijos sukaktims – Baltijos kelio 25-mečiui ir Nepriklausomybės atkūrimo 25-
mečiui – paminėti“, – sakė Alis Jaramaitis, Pinigų kūrimo komisijos pirmininkas, Lietuvos banko Grynųjų pinigų
tarnybos vadovas.
Naujų monetų reversą skulptorius Rytas Jonas Belevičius sukūrė pagal žinomo Sąjūdžio fotometraštininko Zino
Kazėno fotografijos, kurioje įamžintas Lietuvos laisvės siekis ir taikus pasipriešinimas jį mėginusiai užgniaužti
imperijai, fragmentą. Nuotraukoje mergina, iškilusi virš šalmuotų kareivių, išdidžiai laiko lietuvišką trispalvę. Abiejų
monetų aversuose vėliava spalvota.
25 litų nominalo moneta pirmą kartą nukaldinta iš 4 metalų (vario, aliuminio, cinko, ir alavo) lydinio, vadinamojo
šiaurės aukso.
Monetų averso centre pavaizduotas Lietuvos Respublikos herbas Vytis ir jį „saugantys“ barikadų, buvusių prie
parlamento rūmų Vilniuje ginant Nepriklausomybę, fragmentai.
Pirmąją kolekcinę monetą Lietuvos bankas išleido prieš 20 metų, praėjus kelioms savaitėms po to, kai atkurta
Lietuvos Respublika susigrąžino istorinę nacionalinę valiutą. Tai buvo 10 litų moneta, nukaldinta iš vario ir nikelio
lydinio, skirta Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžiui per Atlantą. Vėliau pradėtos leisti monetos iš tauriųjų metalų
– sidabro ir aukso.
Monetas kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla. 50 litų monetos tiražas – 4 000 vienetų, 25 litų – 25 000 vienetų.
Monetų nuo jų išleidimo dienos galima įsigyti Lietuvos banko kasose Vilniuje (Totorių g. 2/8 ir Žirmūnų g. 151) ir
More ShaSrheaSrheaSrheare
www.alkas.lt2013 06 01 13:19Lietuvos bankas Sąjūdžio įkūrimo 25-mečiui paminėti į apyvartą šiandienpirmąkart išleido 25 litų nominalo monetą iš vadinamojo šiaurės aukso ir 50 litųsidabro monetą. Naujosios monetos pristatytos Vilniuje, prie skulptūros„Laisvės kelias“.„Prieš 25 metus įkurtas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis ne tik sutelkė lietuviųtautą vėl pakilti į kovą už savo laisvę ir atkurti nepriklausomą valstybę –susibūrusi į Sąjūdį tauta grįžo į Europos istoriją ir tapo aktyvia pasaulį pakeitusių įvykių dalyve bei kūrėja“, – kalbėjoprof. Vytautas Radžvilas, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, lankstinuko teksto, išleisto kartu su monetomis,autorius.„Išleisdami į apyvartą dvi monetas, skirtas Sąjūdžio įkūrimo 25-mečiui paminėti, pradėjome naują kolekcinių monetųseriją „Lietuvos nepriklausomybės kelias“.

Skaityti daugiau...

Kuo tolyn, tuo blogyn

2013-06-03 09:40 Kęstutis Girnius | Alfa.lt 

Dar vieną savaitę dar daugiau blogų žinių valdančiajai koalicijai, dar nauji jos nekompetencijos įrodymai. Ūkio ministrė Birutė Vėsaitė buvo priversta atsistatydinti, Estijos prezidentas pasiskundė, kad Lietuva dar neturi aiškios pozicijos dėl atominės jėgaines, o Darbo partija meta vis daugiau iššūkių premjerui ir Vyriausybei.

Trečiadienį prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą dėl socialdemokratės Birutės Vėsaitės atleidimo iš ūkio ministrės pareigų. B. Vėsaitės likimas buvo aiškus, paaiškėjus, kad ji skrido į Kazachstaną verslo įmonės užsakytu lėktuvu. Viktoras Uspaskichas tučtuojau nurodė, kad „interesų konfliktas yra didžiulis, naudotis privačios kompanijos paslaugomis, su kuria vyksta valstybės derybos ir valstybinių pinigų dalybos – viskas pasakyta“, ir kad ministrė turės pati pasitraukti arba bus atstatydinta.

To nesuprato pati ministrė ir premjeras Algirdas Butkevičius, kuris dar pirmadienį aiškino, jog pirmiausia reikia „sulaukti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) išvadų, o ne vadovautis

Skaityti daugiau...

Pirmoji teisingumo vilties kregždė

Jurga TVASKIENĖ
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
2013-05-31 07:19
E.Kusaitė: "Terorizmo niekada nepateisinau ir tokių veiksmų niekada neplanavau, nors prokurorai ir siekia mane padaryti pasaulinio lygio teroriste." Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos
Nu­teis­tos, ta­čiau ne­įka­lin­tos, te­ro­riz­mu kal­tin­tos Eg­lės Ku­sai­tės ad­vo­ka­tas Kęs­tu­tis Stun­gys ne­at­me­ta - jo gi­na­mo­ji ga­li aps­kųs­ti va­kar nu­skam­bė­ju­sį teis­mo spren­di­mą. Mer­gi­nos rė­mė­jai tvir­ti­na, kad ji tu­rė­tų siek­ti vi­siš­ko iš­tei­si­ni­mo, bet vis dėl­to džiau­gia­si "vil­ties tei­kian­čia" tei­sė­jų po­zi­ci­ja.

Vil­niaus apy­gar­dos teis­mas va­kar pa­skel­bė, kad tarp­tau­ti­niu te­ro­riz­mu kal­tin­tą klai­pė­die­tę E.Ku­sai­tę pri­pa­žįs­ta kal­ta dėl pa­si­kė­si­ni­mo su­reng­ti te­ro­ro ak­tą, ta­čiau pa­lie­ka lais­vė­je. Tei­sė­jai Vir­gi­ni­ja Šve­die­nė, Jū­ra­tė Da­mans­kie­nė ir Ar­tū­ras Pa­žars­kis nu­spren­dė mer­gi­nai skir­ti 10 mė­ne­sių lais­vės at­ėmi­mo baus­mę - tiek lai­ko ji, su­lai­ky­ta 2009-ųjų spa­lį, pra­lei­do už gro­tų. Bau­džia­mo­jo­je by­lo­je vals­ty­bi­nį kal­ti­ni­mą pa­lai­kęs Ge­ne­ra­li­nės pro­ku­ra­tū­ros pro­ku­ro­ras Min­dau­gas Dū­da siū­lė E.Ku­sai­tę įka­lin­ti 10 me­tų, su­imant teis­mo sa­lė­je. Jo tei­gi­mu, tai bū­tų bu­vu­si švel­niau­sia baus­mė, nu­ma­ty­ta įsta­ty­me.

Skaityti daugiau...

Prigimtinis daiktas originalioj Lietuvoj

Vytautas LANDSBERGIS

2013-05-29 08:06
Lie­tu­vos gy­ven­to­jų pa­var­dės po­rą pa­sta­rų­jų šimt­me­čių bu­vo ra­šo­mos pa­gal val­džią. Pa­sau­lie­ti­nę - tad vei­kiau Ru­si­jos, o kai kur že­mių ga­ba­luo­se pa­gal Vo­kie­ti­jos ar­ba Len­ki­jos, ar­ba ir baž­ny­ti­nę val­džią.

Kaip kle­bo­nas už­ra­šė, to­kią žy­mę ir ga­vai me­tri­kon. Tik la­bai at­kak­lūs gin­da­vo pri­gim­ti­nes tei­ses. Ma­no se­ne­lis net į gu­ber­ni­jos teis­mą ėjo, kai jo sū­nų Vy­tau­tą, pri­rei­kus vai­ki­nui pa­so, per­ra­šė į Vi­tol­dą. At­ko­vo­jo Vy­tau­tą, bet šiaip jau vals­čių raš­ti­nin­kai ar­ba za­kris­ti­jo­nai su kle­bo­nais tu­rė­jo dau­gy­bę lais­vės. Par­adok­sa­lių pa­var­džių čia ne­ci­tuo­siu, juo­lab kad pi­lie­čiai kai­ta­lio­da­vo­si pa­var­des ir sa­vo no­ru, kaip už­si­gei­dę. Vin­cas Ku­dir­ka pa­mi­ni pli­tu­sią ma­dą jo gim­to­jo­je "kong­re­suv­ko­je", kai Rau­do­nius iš­virs­da­vo į Rov­dan, Šiau­čiū­nas - į Šev­čun, o Pir­džius - į Pir­džins­kį. To­kia tat bu­vo anuo­met pri­gim­ti­nė pa­si­rin­ki­mo tei­sė ir ori­gi­na­li ra­šy­ba. Ne­bent ki­ri­li­cos žmo­nės ne­lai­kė nei pri­gim­ti­ne, nei ori­gi­na­lia.

Ir šian­dien kiek­vie­no va­lia lai­ky­tis taip ar ki­taip at­si­ra­du­sios pa­var­džių sa­ky­bos bei ra­šy­bos, tik ar­šiai gin­či­ja­ma­si dėl rai­dės vaiz­do, nors ir pers­kai­to­mo vis tiek vie­no­dai. Pro­vin­ci­joj bū­tų nuo­bo­du, jei ne­ras­tu­me dėl ko muš­tis. Bet ka­žin ar lo­gi­kos ir pro­to are­no­se, tru­pu­tį pa­da­bin­to­se is­to­ri­niu ži­no­ji­mu, ver­ta dras­ky­tis dėl "pri­gim­ti­nių" kan­ce­lia­ri­nių mi­to­lo­gi­jų. Ka­da nors bu­vo įra­šy­ta, tai ir šven­ta. Ba­sa­no­vič, Ku­dyr­ko. Aš taip ne­ma­nau. Gal­vo­ti dar ne­užd­raus­ta. Ba­sa­na­vi­čiaus ne­be­ra­šy­sim su cz, o jo gi­mi­nai­tis iš ana­pus de­mar­ka­ci­jos li­ni­jos te­gul ra­šo­si.

Atsisakius Visagino AE, atgims ir Baltijos, ir Astravo AE Skaitykite daugiau: Atsisakius Visagino A

2013-05-30 07:05 Rimantas Varnauskas | Alfa.lt  

Lietuvą šiomis dienomis pasiekė džiugi naujiena – pristabdomas Baltijos AE (Baltijskaja) projekto vystymas Karaliaučiaus krašte. Šalia Vilniaus, kaip žinia, statoma dar viena atominė – Astravo. Ar Rusijos finansuojami atominių elektrinių projektai, kaip teigta, didžia dalimi politiniai, gali būti nutraukti, jei Lietuva atsisakys statyti Visagino AE? „Atvirkščiai“, – mano buvęs premjero Andriaus Kubiliaus patarėjas energetikos klausimams Kęstutis Škiudas.

„Baltarusijai Astravo AE yra labai svarbi, tad dedamos visos pastangos, tame tarpe ir finansinės, kad statybų reikalai judėtų į priekį kuo sparčiau“, – teigė K. Škiudas, klausiamas, kokioje stadijoje yra šis projektas. Pasak jo, pagrindiniai Astravo AE ypatumai ar silpnybės yra kelios. Didžiausia silpnybė – statybų vieta, dėl kurios niekada nesutiko ir nesutiks Lietuva, nes ta vieta akivaizdžiai per arti sostinės Vilniaus. Antra, ji bus aušinama Neries, kuri, žinia, per tą patį Vilnių teka, vandeniu. „Kaip bežiūrėtum, bet šios aplinkybės Baltarusijai yra politinė bėda“, – mano K. Škiudas.

Skaityti daugiau...

Profesorius J. V. Vaitkus: be atominės neišsiversime

Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė,
www.DELFI.lt
2013 m. gegužės 28 d. 06:00
" style="margin: 0px; padding: 0px; text-decoration: none;">Juozas Vidmantis Vaitkus
Juozas Vidmantis Vaitkus
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Lietuva, trypčiodama vietoje dėl naujos atominės elektrinės (AE) statybų, pati paskatino Rusiją ir Baltarusiją statyti jėgaines mūsų panosėje, tvirtina Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto ir Taikomųjų mokslų instituto profesorius bei VU komandos Europos branduolinių tyrimų organizacijoje (CERN) vadovas, profesorius Juozas Vidmantis Vaitkus.

Interviu DELFI jis sakė, kad branduolinė energetika šiuo metu yra geriausia alternatyva pasauliui tiek dėl ekologijos, tiek dėl kainos.

– Kokia Jūsų nuomonė, ar Lietuvai apskritai reikėtų būti atominės energetikos šalimi?

- Kadangi jau yra susiklosčiusios pakankamai ilgos branduolinės energetikos tradicijos, tokiu atveju būtų tikslinga ja išlikti. Juo labiau reikėtų turėti omenyje, kad branduolinė energetika yra labai reikšminga žmonijos ateičiai.

Skaityti daugiau...

Mokslininkai atskleidė neįsivaizduojamą sovietų budelių žiaurumą

Daumantas Liekis,
www.DELFI.lt
2013 m. gegužės 28 d. 06:00
Kasinėjimai Tuskulėnų dvaro teritorijoje (Genocido aukų muziejaus nuotr.)
Kasinėjimai Tuskulėnų dvaro teritorijoje (Genocido aukų muziejaus nuotr.)

Mičigano universiteto antropologė dr. Catherine Bird, 2012 metais ištyrusi Tuskulėnų dvaro teritorijoje palaidotų sovietų režimo aukų palaikus, nustatė, kad tuometiniai represinių žinybų agentai ne tik ypatingai žiauriai kankino suimtuosius, bet ir atlikdami mirties bausmės egzekuciją nesilaikė nurodymų pribaigti auką šūviu į galvą.

Ištyrusi 155 aukų kūnus, kurie buvo nužudyti kaltinant tėvynės išdavyste nuo 1944 iki 1947 metų, mokslininkė nustatė, kad tuometinis MGB (vėliau -KGB) vidaus kalėjimo viršininkas, saugumo kapitonas Borisas Prikazčikovas, atsakingas už beveik 100 kalinių mirtį, nesilaikė nustatytų egzekucijos protokolų ir nuteistuosius žudydavo naudodamas keturbriaunį įrankį, panašų į plaktuką.

Skaityti daugiau...

Vyriausybės prievaizdai merijas plaka ir teismuose


Tomas BAŠAROVAS


Sa­vi­val­dy­bių nu­si­žen­gi­mus se­kan­tys Vy­riau­sy­bės at­sto­vai sie­kia, kad ne­tei­sė­tai pri­im­tiems spren­di­mams ke­lią už­kirs­tų pa­tys jų ren­gė­jai ir pri­ėmė­jai. Ta­čiau me­ri­jų ydas de­mas­kuo­ti ten­ka net teis­muo­se.

De­šimt Vy­riau­sy­bės de­le­guo­tų at­sto­vų aps­kri­ty­se pri­žiū­ri, kaip sa­vi­val­dy­bės lai­ko­si įsta­ty­mų, ar vyk­do Vy­riau­sy­bės spren­di­mus. Di­džių­jų ša­lies mies­tų sa­vi­val­dy­bių veik­lą ste­bin­tys Vy­riau­sy­bės prie­vaiz­dai džiau­gia­si, kad me­ri­jos sa­vo klai­das daž­niau­siai iš­tai­so be rykš­tės. Ta­čiau pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai vie­tos po­li­ti­kų ne­tei­sė­tus spren­di­mus įro­di­nė­ti ten­ka ir pa­si­tel­kus tei­sė­jus.

Me­ro idė­jos - teisme

Skaityti daugiau...

Daugiau straipsnių...

  1. D. Mikutienė: V. Andriukaičio veikla kelia nerimą
  2. Lietuvos Sąjūdžio vienybės ir brolybės atsišaukimas
  3. XIV Sąjūždio suvažiavimas
  4. Kaunas stabdo dvimiesčio projektą

Puslapis 933 iš 982

  • Pradėti
  • Ankstesnis
  • 928
  • 929
  • 930
  • 931
  • 932
  • 933
  • 934
  • 935
  • 936
  • 937
  • Kitas
  • Pabaiga

 

Lietuvos Sąjūdis