Lietuvos Sąjūdžio vienybės ir brolybės atsišaukimas

Vytautas Landsbergis

Lietuvos Sąjūdžio sukaktis mums visiems teprimena apie didžiąją brolybę.

Tai buvo, ją patyrėme. Todėl šių dienų pasauliui, draskomam godulio ir pykčio, mes tvirtai liudijame: galima gyventi kitaip.

Net jei patys paklydome ir nebesugebame, mūsų liudijimas išlieka: tai buvo galima prieš 25 metus, todėl tai tebėra galima.

Tik nebijokime išpažinti, ką patyrėme.

Tegul pyksta, tegul pajuokia, kurie nepatyrė, o mes turėkim viltį ir kalbėkim apie viltį.

Vaikams reikia apie tai kalbėti, kad girdėtų ir žinotų.

Jei netikėsim, kad yra brolybės viltis, pasaulis pavirs į neapykantos puotą žmogėdrų urve.

Ir po to nebebus nieko. Kaip sakė Apaštalas: jei meilės neturėsiu, būsiu niekas.

Bet juk norim, kad Lietuva gyventų. Todėl kalbėkime, liudykime ir žodžiu, ir darbu, kad galima gyventi kitaip.

Anuomet tikėjome ir karštai norėjome, ir neįmanomi dalykai tapo įmanomi.

Būkime visi didelis širdžių sąjūdis, ir gyvenimas tęsis išgelbėtas.

O dabar susirinkim Vilniuje, Seime ir prie Seimo, šių metų birželio pirmąją dieną. Atsineškime vėliavas ir Sąjūdžio skyrių emblemas. Iki pasimatymo!

 

 

Lietuvos Sąjūdžio XIV Suvažiavimas

Vilnius, 2013 m. birželio 1 d.

XIV Sąjūždio suvažiavimas

Kviečiame

Į Lietuvos Sąjūdžio 25-mečio paminėjimą ir

XIV suvažiavimą

Ir šviesa, ir tiesa mūs žingsnius telydi

Suvažiavimas vyks

LR Seimo Kovo 11-osios salėje

2013 m. birželio 1 d.

Programa

Skaityti daugiau...

Kaunas stabdo dvimiesčio projektą

Daugiau nei dešimtmetį bandomas įgyvendinti Vilniaus ir Kauno dvimiesčio projektas su bendra transporto sistema, ekonomikos kryptimis, kultūros mainais stabdomas.

Kauno politikai pranešė, kad Dvimiesčio komisija išardoma, nes pinigų nėra, o ir pati specialistų darbo grupė - be perspektyvų, rašo „Vilniaus diena“.

„Dėl didmiesčio idėjos situacija Kaune yra sudėtinga, nes skirstant biudžetą nebuvo skirta lėšų šiam mūsų projektui. Mes jau esame kreipęsi į merą, kad priimtų sprendimą ir kreiptųsi į miesto tarybą dėl Dvimiesčio komisijos panaikinimo“, - sakė Dvimiesčio strateginio planavimo komisijos pirmininkė, Kauno atstovė Aušra Ručienė.

Jos teigimu, buvo daug idėjų, buvo nuspręsta suorganizuoti ir konferenciją, tačiau tam lėšų iš valdžios taip pat nebuvo gauta, kaip ir kelionei į tarptautinę nekilnojamojo turto parodą MIPIM Kanuose.

Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas pripažino, kad dvimiesčio projektas šiuo metu nevystomas, nes, pasak jo, pirma reikia žiūrėti „į tai, kas aktualu ir sukuria apčiuopiamos pridėtinės vertės“.

„Taryba tvirtindama biudžetą nusprendė, kad 30 tūkst. litų neverta skirti konferencijai organizuoti, nes iš esmės nebus plėtojamas pats dvimiesčio projektas ir reikšmingų darbų nematysime. Surengti konferenciją vien tam, kad būtų uždėtas pliusiukas imituojant, jog kas nors yra daroma, netikslinga“, - sakė meras.

Išgirdęs, kad komisijos pirmininkė jau kreipėsi į politikus su prašymu komisiją išardyti, jis neslėpė dėl dvimiesčio idėjos tikrai nekovosiantis.

Skaityti daugiau...

Kodėl Lietuvos pareigūnai užsimerkė prieš Antonovo biografijos šleifą?

Buvęs „Snoro“ savininkas Vladimiras Antonovas atsidūrė Rusijos mafijos kortų kaladėje. Jį šalia kitų Rusijos mafiozų pavaizdavo Jungtinėse Valstijose veikiantis Rusijos tyrimo institutas. Tai ne pirmas kartas, kai Vakarų ir pačios Rusijos žiniasklaida skelbia apie tamsią V. Antonovo praeitį. Lietuvos pareigūnai tvirtina apie tai nežinoję.

KIENO PINIGAIS ŽAIDŽIA „SNORO“ INVESTUOTOJAS?

Žinojo – nežinojo

„Informacijos turėjo, nes ji yra ir viešojoj erdvėj, tačiau tokios koncentruotos, aiškios ir kryptingos info nebuvo. Buvo keliama tam tikrų abejonių dėl jo gebėjimo kaip akcininkui tvarkytis šitam banke, tai buvo prieš jau įsigyjant didesnį akcijų paketą“, – sakė buvęs Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas.

Tad 2003 metais buvo V. Antonovui leista nusipirkti „Snorą“.

Daugeliui bankinio sektoriaus specialistų kelia nuostabą, kad pusę „Snoro“ akcijų įsigijusio Rusijos „Konversbank“ turtas keturis kartus mažesnis nei paties „Snoro“.

Skaityti daugiau...

Masiulis: vietoje Žaliojo tilto skulptūrų remonto – valstybingumo simboliai

Seimo narys Kęstutis Masiulis pasipiktino Vilniaus miesto savivaldybės noru remontuoti prieštaringai vertinamas Žaliojo tilto skulptūras ir miesto valdžiai siūlo verčiau už tuos pinigus atkurti sovietmečiu nugriautus Baltuosius Vilniaus stulpus, kuriuos puošė valstybingumo simbolis –Vytis.

„Jeigu miestas rado lėšų ir nori juos skirti kultūros paveldui, tai ar tikrai Žaliojo tilto skulptūros yra prioritetas? Visuomenininkai nuo 2008 m. prašo savivaldybės paramos atkuriant apie 1950 m. nugriautus Baltuosius Vilniaus stulpus, kuriuos puošė valstybės simbolis Vytis, tačiau nuolat buvo kartojama – savivaldybė neturi lėšų. Kas yra svarbiau laisvos Lietuvos politikams, ar NKVD ir KGB menančios skulptūros, ar okupantų nugriauti valstybingumo simboliai?“, – sakė parlamentaras.

Skaityti daugiau...

Lietuva mini didžiausio trėmimo metines

Publikuota: 2013-05-22 08:02:18 Autorius: LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.ltTrečiadienį sukanka 65 metai, kai 1948 metų gegužės 22 d. rytą iš Lietuvos į įvairias tremties vietas pajudėjo pilni ešelonaižmonių. Tai buvo didžiausias lietuvių trėmimas.1948 m. gegužę per operaciją „VesnA“ (liet. „Pavasaris“) iš Lietuvos okupantai į Sibirą išvežė daugiau nei 40 tūkst. žmonių,iš kurių 11 tūkst. buvo vaikai. Trėmimo operacijai pasitelkta apie 30 tūkst. represinių institucijų darbuotojų.Pasak parlamentaro Arvydo Anušausko, nors Rusijoje iki šiol po devyniais užraktais karo archyve slepiami deportacijųvykdytojų dokumentai, trėmimų planai, 100 tūkst. žmonių savo ir „raudonojo teroro“ sunaikintų artimųjų trūkstamus praeitiespuslapius rado Lietuvos archyvuose. Pokario metais Sovietų Sąjungoje kas šeštas tremiamas žmogus buvo lietuvis, o iki1953 m. suimta, ištremta ir nužudyta beveik milijonas ukrainiečių, lietuvių, latvių, estų  Diena.lt

Karas dėl dvikalbių lentelių: ar savivaldybė mokės 90 tūkst. Lt baudą?

.Teismo sprendimą dėl dvikalbių lentelių nukabinimo Vilniaus rajone įvykdyti pusantrų metų bandanti antstolė DaivaMilevičienė siekia, kad už kiekvieną pradelstą dieną Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorei būtų skirtapiniginė bauda po 150 litų.Kadangi teismo sprendimas dėl maždaug 20-ties dvikalbių lentelių nukabinimo Mostiškių, Nemenčinės ir Buivydžiųmiesteliuose ir kitose vietose neįvykdytas nuo 2011 rugsėjo 21 dienos, Vilniaus rajono savivaldybės administracijaišiai dienaitektų sumokėti maždaug 90,4 tūkst. litų baudą.Su prašymu skirti baudą už teismo sprendimo nevykdymą vasario 14 dieną antstolė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkėsteismą. Teismas sprendimą paskelbė gegužės 16 dieną ir antstolės prašymo netenkino. Nutartis nėra galutinė - per septyniasdienas atskiruoju skundu gali būti apskųsta Vilniaus apygardos teismui.

Skaityti daugiau...