Šaukimas į kariuomenę – gegužės 11-ąją

lzinios.lt 2015-03-27

Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­tras Juo­zas Ole­kas pa­si­ra­šė įsa­ky­mą, kad šiais me­tais šau­ki­mo į nuo­la­ti­nę pri­va­lo­mą­ją ka­ro tar­ny­bą pra­džia yra ge­gu­žės 11-oji, in­for­ma­vo Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja (KAM).

Pa­sak mi­nis­te­ri­jos, nu­ma­ty­tą die­ną, ste­bint vi­suo­me­nės at­sto­vams, bus su­da­ro­mi šių me­tų ka­ro prie­vo­li­nin­kų są­ra­šai ir jiems bus pra­dė­ti siųs­ti šau­ki­mo pra­ne­ši­mai į nuo­la­ti­nę pri­va­lo­mą­ją ka­ro tar­ny­bą. Iš vi­so šie­met pla­nuo­ja­ma pa­šauk­ti 3 tūkst. jau­nuo­lių, da­lis jų tu­rė­tų at­ei­ti sa­vo no­ru.

„Nors ofi­cia­li šau­ki­mo pra­džia yra tik ge­gu­žės mė­ne­sį, kvie­čiu vi­sus vai­ki­nus ir mer­gi­nas nuo 18 iki 38 me­tų, no­rin­čius sa­va­no­riš­kai at­lik­ti par­ei­gą tė­vy­nei, jau da­bar re­gis­truo­tis ar­ti­miau­siuo­se Ka­ro prie­vo­lės ad­mi­nis­tra­vi­mo sky­riuo­se. At­ėję sa­va­no­riš­kai jie tu­rės pir­me­ny­bę pa­si­rink­ti no­ri­mą tar­ny­bos vie­tą“, – pra­ne­ši­me sa­ko J.Ole­kas.

Ka­riuo­me­nės va­das ge­ne­ro­las ma­jo­ras Jo­nas Vy­tau­tas Žu­kas pa­žy­mi, kad ge­gu­žės 11-ąją su­da­ry­tas są­ra­šas bus vi­sų šau­kia­mo­jo am­žiaus jau­nuo­lių, o ne pa­čių šauk­ti­nių.

Skaityti daugiau...

Dėl Lukiškių aikštės kryžiuojamos ietys

lzinios.lt 2015-03-27

Ar­tė­jan­tį Ne­prik­lau­so­my­bės šimt­me­tį Lie­tu­va ga­li pa­si­tik­ti taip ir ne­sut­var­kiu­si rep­re­zen­ta­ci­niams ren­gi­niams nu­ma­ty­tos cen­tri­nės – Lu­kiš­kių – aikš­tės. Nors šios vie­tos re­kons­truk­ci­jos pla­nai skel­bia­mi jau ke­lis de­šimt­me­čius, aikš­tė ir to­liau ne­la­bai kei­čia­si nuo ta­da, kai virš jos ki­lo Le­ni­no pa­mink­las.

„Jo­kios in­for­ma­ci­jos iš at­sa­kin­gų ins­ti­tu­ci­jų, kad bū­tų pra­dė­ta reng­tis įgy­ven­din­ti pro­jek­tus, ne­tu­riu“, - „Lie­tu­vos ži­nioms“ tvir­ti­no Na­cio­na­li­nės pre­mi­jos lau­rea­tas Ro­lan­das Pa­le­kas. Jo va­do­vau­ja­mos „ARCH stu­di­jos“ pro­jek­tas „Ra­my­bė“ – ar­chi­tek­tū­ri­nis Lu­kiš­kių aikš­tės su­tvar­ky­mo spren­di­mas – dar 2011 me­tais bu­vo pa­skelb­tas Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos or­ga­ni­zuo­to kon­kur­so nu­ga­lė­to­ju. Po dve­jų me­tų ki­tos vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jos – Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos – reng­to Lie­tu­vos lais­vės ko­vo­to­jų at­mi­ni­mo įam­ži­ni­mo kon­kur­so, skir­to me­ni­nės idė­jos pro­jek­tui at­rink­ti, lai­mė­to­ju bu­vo pri­pa­žin­tas skulp­to­rius pro­fe­so­rius Vid­man­tas Gy­li­kis, pri­sta­tęs skulp­tū­rą „Tau­tos dva­sia“.

Nuo ta­da vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jos ne­pa­da­rė nie­ko, kad at­rink­ti pro­jek­tai bū­tų pra­dė­ti įgy­ven­din­ti ir Lu­kiš­kių aikš­tė su­tvar­ky­ta iki nu­ma­ty­tos da­tos – 2018 me­tais pla­nuo­ja­mo iš­kil­min­gai pa­mi­nė­ti Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bės šimt­me­čio. „Nors kon­kur­sai įvy­ko, šian­dien ga­lu­ti­nio spren­di­mo dėl Lu­kiš­kių aikš­tės re­kons­truk­ci­jos nė­ra. Vie­na di­džiau­sių prob­le­mų yra tai, kad vi­suo­me­nė tu­ri la­bai skir­tin­gas aikš­tės su­tvar­ky­mo vi­zi­jas. Vie­na vi­suo­me­nės da­lis pa­gei­dau­ja jau­kios lais­va­lai­kio erd­vės mies­to cen­tre, ki­ta ten no­rė­tų ma­ty­ti am­ži­no­sios ug­nies au­ku­rą, Lais­vės ko­vo­to­jų at­mi­ni­mo įam­ži­ni­mą. Kul­tū­ros ir Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jų kon­kur­sais ban­dy­ta ieš­ko­ti bend­ro šių po­zi­ci­jų var­dik­lio, ir tam ti­kra pra­sme pa­vy­ko tai pa­da­ry­ti – lai­mė­to­jai iš­rink­ti, ta­čiau dėl to, kad vi­suo­me­nės gru­pės tu­ri ra­di­ka­liai skir­tin­gą aikš­tės vi­zi­ją, kon­kur­so re­zul­ta­tais li­ko ne­pa­ten­kin­tos abi", - taip į LŽ klau­si­mą apie Lu­kiš­kių aikš­tės re­kons­truk­ci­jos pers­pek­ty­vas at­sa­kė Vy­riau­sy­bės kan­ce­lia­ri­jos Spau­dos ir ko­mu­ni­ka­ci­jos sky­riaus ve­dė­jas An­ta­nas Mar­tu­se­vi­čius.

Skaityti daugiau...

Agresiją patyrusios Gruzijos pamokos Lietuvai

lzinios.lt 2015-03-25

Įvy­kiai Ukrai­no­je pa­ska­ti­no Lie­tu­vos va­do­vus rim­tai su­si­rū­pin­ti kraš­to gy­ny­bos rei­ka­lais. Vis dėl­to ukrai­nie­čių ko­va su ag­re­so­riu­mi, są­ly­gos, ku­rio­mis jie šiuo me­tu gi­na sa­vo ne­prik­lau­so­my­bę, var­gu ar ga­lė­tų bū­ti tin­ka­ma pa­tir­tis mū­sų ša­liai. Juk Lie­tu­va ir pa­gal te­ri­to­ri­jos dy­dį, ir pa­gal gy­ven­to­jų skai­čių, ir pa­gal gy­ny­bos pa­jė­gu­mą ge­ro­kai ski­ria­si nuo Ukrai­nos.

Vi­sai kas ki­ta - Gru­zi­ja, ku­ri dar 2008-ųjų rugp­jū­tį su­si­dū­rė su Ru­si­jos ka­ro ma­ši­na. Šio ka­ro pa­tir­tis ro­do, kad net ma­ža vals­ty­bė ga­li duo­ti gar­bin­gą at­kir­tį kur kas ga­lin­ges­niam ag­re­so­riui. Lie­tu­vo­je dis­ku­tuo­ja­ma, ar to­kios prie­mo­nės kaip šau­ki­mas į ka­riuo­me­nę ir leng­vo­sios gink­luo­tės pir­ki­mas ga­li bū­ti efek­ty­vios už­puo­lus ša­lį. Anot plk. Z. To­mau­ri, šios prie­mo­nės pa­dė­tų, jei kri­ti­niu at­ve­ju jo­mis bū­tų tin­ka­mai pa­si­nau­do­ta.

Nuo­gąs­ta­vi­mai - ne tuš­ti

- Mū­sų ša­ly­je bai­mi­na­ma­si, kad po Ukrai­nos bū­tent Lie­tu­va ga­li tap­ti ki­tu Ru­si­jos tai­ki­niu. Ar to­kie nuo­gąs­ta­vi­mai pa­grįs­ti?

Z. To­mau­ri: - Pa­grin­do ne­ri­mau­ti yra, nes Ru­si­ja - ne­nus­pė­ja­ma. Vis dėl­to ma­nau, kad jei Eu­ro­pa lai­ky­sis iš­vien, Ru­si­ja ne­drįs ženg­ti žings­nio, ku­rio pa­sek­mėms ji ne­pa­si­ren­gu­si. Ki­ta ver­tus, ga­na ti­kė­ti­na su­lauk­ti pro­vo­ka­ci­jų iš Ru­si­jos. To­dėl Lie­tu­va tu­ri tam ruo­štis, stip­rin­ti sa­vo gy­ny­bą ir pla­nuo­ti veiks­mus, ku­rių im­tų­si su­sik­los­čius to­kiam sce­na­ri­jui.

Skaityti daugiau...

Siūlymui dėl šauktinių – D. Grybauskaitės kritika

delfi.lt 2015-03-26

Prezidentė Dalia Grybauskaitė kategoriškai atmeta siūlymus, kad pustuščius batalionus būtų galima papildyti ir iš kalėjimų.

Pasak šalies vadovės, kai kurios diskusijos Seime yra „keistos ir kraštutinės“, užmirštant, kad kariuomenė - valstybės atspindys.

„Kai kurios diskusijos Seime yra keistos ir kraštutinės, tikrai ne visoms galima pritarti, kai kurie pasiūlymai net norėtų, kad mes šauktinių kariuomenę formuotume vos ne iš kalinių, čia galbūt truputį šaržuoju, bet tokių pasiūlymų neverta diskutuoti, mūsų kariuomenė yra valstybės atspindys, turime daug gražaus jaunimo kuris savanoriškai ateis“, - ketvirtadienį Lietuvos radijui sakė D. Grybauskaitė.

Praėjusią savaitę Seimas priėmė įstatymo pataisą ir grąžino privalomąją karo tarnybą. Jau šį rudenį planuoja į kariuomenę pakviesti 3-3,5 tūkst. šauktinių.

Skaityti daugiau...

Europa negali kapituliuoti prieš V. Putiną

Vytautas LANDSBERGIS

 lzinios.lt 2015-03-26 06:00
Va­ka­rų po­žiū­riu Ukrai­na yra Ru­si­jos vi­daus rei­ka­las - toks ma­no įspū­dis. Nors Ukrai­no­je nu­žu­dy­ta dau­giau kaip 5000 žmo­nių, iki šiol dar ne­kal­ba­ma, kad ten - Eu­ro­po­je - vyks­ta ka­ras. 

At­mes­da­ma Ukrai­nos ta­pa­ty­bę, Eu­ro­pos Są­jun­ga pa­si­duo­da šian­die­ni­nei Ru­si­jos po­li­ti­kai ir tu­ri pri­siim­ti di­de­lę at­sa­ko­my­bę. Žiū­rint va­ka­rie­tiš­kai, ag­re­si­ja Ukrai­no­je nu­kreip­ta prieš „kaž­ką“, prieš ne­ži­no­muo­sius. Toks Eu­ro­pos Są­jun­gos mąs­ty­mas pa­lan­kus Ru­si­jos ag­re­si­jai.

Pa­na­šiai bu­vo ir ta­da, kai Bal­ti­jos vals­ty­bės no­rė­jo at­si­ko­vo­ti ne­prik­lau­so­my­bę. Tuo me­tu Va­ka­rų spau­do­je pa­si­ro­dy­da­vo straips­nių, esą Bal­ti­jos ša­lių iš vi­so ne­bu­vę, jos te­bu­vu­sios Ru­si­jos pro­vin­ci­jos. Toks tei­gi­mas - vi­siš­kai me­la­gin­gas, kaip ir nuo­la­ti­niai tvir­ti­ni­mai, kad Bal­ti­jos vals­ty­bės bu­vo tei­sė­ta So­vie­tų Są­jun­gos da­lis. Iš ti­krų­jų, kai Sta­li­nas lai­ki­nai oku­pa­vo tris res­pub­li­kas, jos at­kū­rė ne­prik­lau­so­my­bę kaip bu­vu­sios Tau­tų Są­jun­gos na­rės.

1919-1922 me­tais Ukrai­na taip pat bu­vo ne­prik­lau­so­ma res­pub­li­ka, pri­pa­žin­ta dau­ge­lio kai­my­nių vals­ty­bių. Ta­čiau ji bu­vo už­pul­ta Rau­do­no­sios ar­mi­jos ir pri­vers­ti­nai in­kor­po­ruo­ta į So­vie­tų Są­jun­gą. Ukrai­nos su­ve­re­ni­te­tas vė­liau pa­tvir­tin­tas ir 1994 me­tų Bu­da­peš­to me­mo­ran­du­mu. Ru­si­ja, Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja ir JAV ga­ran­ta­vo su­tar­ties lai­ky­mą­si, ta­čiau iš­te­sė­jo tik Ukrai­na.

Skaityti daugiau...

Rusijos interneto troliai pluša po 12 valandų per parą

Bu­vęs Ru­si­jos „tro­lių fab­ri­ko“ bend­ra­dar­bis pa­pa­sa­ko­jo apie ap­mo­ka­mų ko­men­ta­to­rių dar­bą. Pro­pa­gan­dą ir de­zin­for­ma­ci­ją jie sklei­džia ne tik sa­vo ša­lies in­ter­ne­to por­ta­luo­se bei fo­ru­muo­se, mo­kan­tie­ji už­sie­nio kal­bų už di­des­nį at­ly­gį ter­šia ki­tų vals­ty­bių vir­tua­lią erd­vę.

In­ter­ne­to tro­liu va­di­na­mas as­muo, ku­ris pri­si­jun­gia prie ži­niask­lai­dos prie­mo­nės, so­cia­li­nio tink­lo ar su­si­for­ma­vu­sios bend­ruo­me­nės, sa­ky­ki­me, nau­jie­nų gru­pės ar­ba fo­ru­mo, ir skel­bia kurs­tan­čias, gru­bias ar­ba įžei­džian­čias ži­nu­tes, siek­da­mas iš­pro­vo­kuo­ti ir su­kir­šin­ti ki­tus bend­rau­jan­čiuo­sius, pa­skleis­ti klai­din­gą ži­nią, de­zin­for­muo­ti, ko­men­ta­rą nau­do­jant kaip pro­pa­gan­dos įran­kį. Ru­si­jo­je di­de­lę da­lį po­li­ti­nių ži­nu­čių ir ko­men­ta­rų in­ter­ne­te ra­šo va­di­na­mie­ji Krem­liaus tro­liai, dir­ban­tys pa­gal eta­tą ir už tai gau­nan­tys at­ly­gį. Jie ga­no­si ži­niask­lai­dos por­ta­luo­se, fo­ru­muo­se, so­cia­li­niuo­se tink­luo­se. Vie­nas "tro­lių fab­ri­kų", kon­to­ra, pa­va­din­ta "In­ter­ne­to ty­ri­mai", vi­są par­ą dir­ba Sankt Pe­ter­bur­ge. Ne­se­niai ke­le­tą mė­ne­sių ten dar­ba­vo­si tink­la­raš­ti­nin­kas Ma­ra­tas Burk­har­das. Bai­gęs "tro­li­ni­mo kar­je­rą", įspū­džiais ir to­kios veik­los bū­dais pa­si­da­li­jo su "Lais­vės ra­di­jo" por­ta­lu. Ma­ra­tas tei­gė, kad šio dar­bo ėmė­si iš avan­tiū­riz­mo, nes ma­no, kad ki­tur nie­ko pa­na­šaus ne­bū­tų pa­ty­ręs.

Dar­bas pamainomis

Pa­tek­ti į įstai­gą, va­di­na­mą "In­ter­ne­to ty­ri­mais", ne­bu­vo pa­pras­ta. Rei­kė­jo ra­šy­ti teks­tus, pa­gal ku­riuos spren­dė, pri­ims ar ne į to­kią "li­te­ra­tū­ros sri­tį", kaip ko­men­ta­rų ra­šy­mas. Te­mos bu­vo nuo ve­ge­ta­riz­mo iki Ru­si­jos hu­ma­ni­ta­ri­nės vilks­ti­nės į Don­ba­są Ukrai­no­je. Li­be­ra­lių, va­ka­rie­tiš­kų pa­žiū­rų tink­la­raš­ti­nin­kui te­ko pa­sis­teng­ti, kad ne­at­sisk­leis­tų, nes ki­taip bū­tų pra­va­ry­tas. Jo tei­gi­mu, įstai­go­je vyk­do­ma griež­ta ideo­lo­gi­nė kon­tro­lė. Vis dėl­to pa­vy­ko, ir Ma­ra­tas pra­dė­jo dirb­ti mo­der­nia­me tri­jų aukš­tų pa­sta­te, ku­ria­me yra įvai­rių sky­rių ir daug ka­bi­ne­tų. Tie­sa, jis pa­sa­ko­jo, kad nie­kas prie ko­le­gų dar­bo vie­tų ne­šmi­ri­nė­ja, kiek­vie­nas ži­no, ką tu­ri nu­veik­ti. Vie­ni ra­šo ko­men­ta­rus, ki­ti ku­ria ir mon­tuo­ja pa­veiks­lė­lius, nuo­trau­kas, vaiz­do įra­šus. Sky­riu­je, ku­ria­me dir­bo vai­ki­nas, bu­vo 20 dar­buo­to­jų. "Tai ti­kras fab­ri­kas, ku­ria­me yra ga­my­bi­nės nor­mos, kai jas įvyk­dai, už­dirb­ti 45 tūkst. rub­lių at­ly­gi­ni­mą, - pa­sa­ko­jo tink­la­raš­ti­nin­kas. - O nor­ma yra 135 ko­men­ta­rai per pa­mai­ną, trun­kan­čią 12 va­lan­dų die­ną ar­ba nak­tį. " Ma­ra­tas dirb­da­vo die­nos me­tu. Bū­da­vo dvi dar­bo die­nos, dvi - poil­sio ir vėl - dar­bo.

Skaityti daugiau...

G. Landsbergio siūlymui nutiestas kelias

alfa.lt 2015-03-26

Europos Parlamentas plenarinėje sesijoje Briuselyje trečiadienį pritarė Lietuvos atstovo Gabrieliaus Landsbergio parengtam siūlymui suteikti Ukrainai 1,8 mlrd. eurų makrofinansinę pagalbą.

Už šį pasiūlymą balsavo 492 parlamentarai, prieš buvo 107, dar 13 susilaikė.

Pagalbos lėšas planuojama išmokėti trimis lygiomis paskolos dalimis iki kitų metų pirmojo ketvirčio, pradedant šia vasara. Pagalbą administruos Europos Komisija.

Pristatydamas siūlymą Europos Parlamento plenarinėje sesijoje, G. Landsbergis teigė, kad tokio dydžio finansinė parama Ukrainai būtų didžiausia, kokią iki šiol Europos Sąjunga yra suteikusi trečiajai šaliai.

„Bet tai nėra taip svarbu, kaip kita politinė žinutė. Europos Sąjunga yra vieninga dėdama pastangas padėti Ukrainai ir paremti ją, kai pagalba jai yra labiausiai reikalinga“, – europarlamentarams sakė G. Landsbergis.

Jis teigė, kad antradienį susitikęs su Ukrainos ekonomikos ministru Aivaru Abromavičiumi aptarė reformas, kurias bando vykdyti Ukrainos valdžia, tarp jų – kova su oligarchinėmis struktūromis ir korupcija.

„Jeigu mes norime, kad šalis, kuri iki šiol kovoja dėl savo teritorijos, galėtų stabilizuoti savo biudžetą ir ekonomiką, mes turime kuo greičiau suteikti jai lėšų“, – kalbėjo politikas.

Skaityti daugiau...

Rimti kaltinimai „Vilniaus energijai“ – biokurą pirko galimai 50 proc. brangiau

alfa.lt 2015-03-26

Prancūzijos koncerno „Dalkia“ valdoma „Vilniaus energija“ sausio mėnesį šilumai gaminti reikalingą biokurą pirko gerokai brangiau nei pernai gruodį. Energetikos ministerijos skaičiavimu, vidutinė kaina, kurią „Vilniaus energija“ mokėjo už biokurą, sausio mėnesį išaugo beveik 40 proc., nors rinkoje kaina smarkiai nesikeitė.

Preliminariais duomenimis, vasarį įmonė už biokurą taip pat mokėjo gerokai daugiau nei kitos šilumos įmonės. Ministerija aiškinasi, ar „Vilniaus energija“ nepiktnaudžiauja, pirkdama biokurą išpūstomis kainomis iš susijusių tiekėjų.

Energetikos ministras Rokas Masiulis teigė, kad kuo labiau gilinamasi į energetikos sektorių, tuo daugiau atranda naujų, tačiau ganėtinai neigiamai vertinamų dalykų. Dėl „Vilniaus energijos“ piktnaudžiavimo ministras pasiruošęs kreiptis į teisėsaugos organus.

Skaityti daugiau...