Pasakė, kodėl Rusija neturėtų gąsdinti Baltijos šalių

delfi.lt 2015-04-16

Estijos premjero Taavi Roivas atsakymas į klausimą, ar Rusija galėtų panaudoti karinę jėgą Baltijos šalyse „gelbėdama“ „tėvynainius“, konkretus ir aiškus kaip dukart du – ne. Premjeras turi ir paaiškinimą savo optimizmui: žmogaus teisės Rusijoje – beveik nepažįstamas gėris, todėl Baltijos šalyse gyvenantys žmonės neturi jokių priežasčių norėti, kad juos kas gelbėtų.

„Estijoje gyvenančių žmonių teisės yra kur kas geriau užtikrinamos nei žmonių, gyvenančių Rusijoje. Tai galioja visiems, nepaisant etniškumo: estams, rusams, lietuviams, lenkams – bet kam. Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje mes esame pripratę, kad žmogaus teisių reikia paisyti, tačiau žmonėms gyvenantiems Rusijoje tai tolima“, - interviu DELFI sakė estų premjeras.

Jis pabrėžė ir ekonominį kontekstą, kuris esą palankesnis Baltijos šalims. Kaip pavyzdį T. Roivas pasitelkė Narvą ir Ivangorodą – šie miestai įsikūrę skirtingose Narvos upės pusėse: tik Narvos miestas yra Estijoje, Ivangorodas – Rusijoje.

Skaityti daugiau...

M. Chodorkovskis: V. Putino valstybė kuriama tik karui

delfi.lt 2015-04-16

 

Buvęs „Jukos“ vadovas Michailas Chodorkovskis Stanfordo universitete JAV Kalifornijos valstijoje skaitydamas paskaitą „Rusija: atgal į ateitį“ atsakė į klausimą dėl Krymo pusiasalio statuso, remdamasis 2008 m. Rusijos prezidento Vladimiro Putinointerviu vokiečių televizijos kanalui ARD, kuriame jis teigia, kad Krymas nėra ginčytina teritorija, ten nėra etninio konflikto, o Rusija jau seniai pripažino Ukrainos sienas.

„Specialiai prieš mūsų susitikimą savo „Twitter“ paskyroje paskelbiau 2008 metų Putino kalbą, kurioje jis teigia, kad Krymas be jokios abejonės priklauso ukrainiečiams. Ką galiu pasakyti, jei taip sako prezidentas“, - kalbėjo M. Chodorkovskis.

M. Chodorkovskis palygino šiuolaikinę Rusiją su alternatyviu išgalvotu HIll Valley miestu iš Roberto Zemeckio filmo „Atgal į ateitį“ („Back to the Future“), rašo newsru.com.

„2015-ųjų Rusiją valdo tipinis Biffas Tannenas, kurį supa kleptokratų komanda. Tik šiuo atveju ne miesto, o didelės šalies gyventojai – suvokiantys, kas iš tiesų vyksta, tačiau neturintys jėgų pasipriešinti propagandai, policijai ir kriminalui, o policija dažnai nelabai tesiskiria nuo kriminalo“, - samprotavo M. Chodorkovskis, pridurdamas, kad Rusija turėjo šansą pasidaryti visiškai kitokia, galėjo pasukti „atviros visuomenės, politinės konkurencijos ir realios kovos su korupcija link“.

Skaityti daugiau...

Signatarų namuose – profesoriaus Vytauto Landsbergio knygos „Ukrainos Golgota. 2013–2014“ sutiktuvės

voruta.lt 2015-04-15

 

2015 m. balandžio 17 d., penktadienį, 16 val. Signatarų namų salėje, Pilies g. 26, Vilniuje, vyks Vytauto Landsbergio knygos „Ukrainos Golgota. 2013–2014“ sutiktuvės. Apie Ukrainos kovą už Europą diskutuos profesorius Vytautas Landsbergis, žurnalistas Dovydas Pancerovas ir žurnalistas, publicistas ir kinematografininkas Jonas Ohmanas.

lnm.lt inform.

 

A. Piontkovskis: dėl branduolinio ginklo iš Kremliaus pasiųsti aiškūs signalai

delfi.lt 2015-04-15

Interviu leidiniui „Tižden“ rusų politikas, partijos „Jabloko“ narys Andrejus Piontkovskis kalbėjo apie Kremliaus išorės politikos ambicijų krachą, kaip apie stabilios taikos Ukrainoje ir Europoje pranašą, apie terorizmą ir branduolinį šantažą, kaip priemones, kuriomis Vladimiras Putinas užsidirba realius politinius dividendus.

– Boriso Nemcovo žmogžudystė tapo dar viena garsia politine byla, kurių gausu Putino Rusijoje. Kaip manote, ko simptomas ar simbolis yra šis įvykis? Kaip po jo keičiasi Rusijos opozicijos architektūra?

– Šis nusikaltimas rodo, kad Rusija giganto žingsniais juda nuo totalitarinio į nacistinį režimą. Tokiose valstybėse nėra plačios, nepogrindinės opozicijos veiklos, jos sugriūna pagal kitokius principus – dėl išorės spaudimo po savo užsienio politikos avantiūrų, rūmų suokalbių ir perversmų. Žmogžudystės aplinkybės, vieta ir laikas neįprasti, sakyčiau, sensacingi, o tai žymiai sumažina įtariamųjų ratą. Nemcovą nušovė Vasilijaus nuokalnėje (Vasiljevskij spusk), tiksliau tilto pradžioje. Tai yra už kelių metrų nuo Kremliaus, ten gausu videoaparatūros, be to, patruliuoja Federalinė Rusijos prezidento apsaugos tarnyba. Tai yra, pasigirdus pirmiems šūviams jie turi automatiškai prisijungti ir sulaikyti automobiliu sprunkančius žmogžudžius. Tokiai demonstratyviai akcijai galėjo ryžtis tik žmonės, absoliučiai įsitikinę, kad liks nenubausti, vadovai specialiųjų tarnybų ir struktūrų, atsakingų už saugumą Kremliaus rajone, oficialioje Rusijos prezidento rezidencijoje. Galiu išvardinti šiuos asmenis: Vladimiras Putinas, Sergejus Ivanovas, Nikolajus Patrušiovas, Michailas Barsukovas (buvęs FST direktorius). Niekas, nepriklausantis šiam ratui, nesiryžtų tokiai įžūliai akcijai ir po jos nebūtų likęs nenubaustas. Ne, jie neišlipo iš balto „Fordo“ ir nešovė iš Makarovo pistoleto, jie užsiėmė šios žmogžudystės organizavimu.

Skaityti daugiau...

R. Juknevičienė. Jau subrendo Sąjūdžio vaikai. Atverkime kelius

Rasa Juknevičienėdelfi.lt 2015-04-15

Ramia širdimi jau balsavau už Gabrielių Landsbergį. Balsavau iš anksto, nes išvykstu į komandiruotę.

Tiesioginiai pirmininko rinkimai užprogramuoja įtemptą ir emocingą rinkimų kampaniją. Dar daug ko teks išmokti, ypač – nepasakyti per daug žodžių, kad po to nebūtų sunku dirbti kartu.

Gabrielius parodė itin aukštą politinės kultūros lygį. Stebėdama jo rinkimų kampaniją, negirdėjau nė vieno aštraus žodžio prieš oponentus, jis nepasidavė išorės oponentų primestoms klišėms dėl ligšiolinio partijos kelio, nekalė prie kryžiaus Andriaus Kubiliaus nei per Gavėnią, nei po jos.

Jis santūriai priėmė gandus, kuriuos skleidė savi. Jis kantriai išklausydavo kiekvieną, norintį paklausti, nešaukė ant žmonių, kurie klausdami gal ir klydo. Jis nepuldinėjo „Facebook“ platybėse nei senų tremtinių, nei jaunų bakalaurų. Jis nesigyrė savo šeimos šaknimis, nelygino savęs su Ronaldu Reaganu. Jis tiesiog ramiai kalbėjosi su žmonėmis, pasiilgusiais naujos gaivios bangos politikoje.

Gabrielius parodė, kad vertybėmis reikia pačiam gyventi, o ne apie jas patetiškai kalbėti.

Atėjo jau subrendusių Sąjūdžio vaikų, naujų Lietuvos lyderių metas. Jų darbus netruksime pamatyti. Pradėję dirbti atsakingose pareigose, jie sukaups ir patirtį, tik nereikia bijoti atverti kelių. Mes, veteranai, niekur nedingstame. Nuoširdžiai padėsime, jei tik reikės.

Skaityti daugiau...

A. Kazlauskas. Kaip konstruojamas mitas apie TS-LKD liberalėjimą

delfi.lt 2015-04-15

Nors kaskart į rinkimus Tėvynės Sąjugos-Lietuvos Krikščionys Demokratai (TS-LKD) eina su vieninga, konservatyvia programa, vis dėlto tam tikros politinės jėgos jau keletą pastarųjų metų konstruoja legendą, jog partija liberalėja ir neva praranda ryšį su „amžinosiomis vertybėmis“.

Deja, šį nei teoriškai, nei praktiškai nepagrindžiamą teiginį viešumoje noriai kartoja ir asmenys, ilgus metus buvę TS-LKD vadovybėje ir patys formavę partijos politinį veidą.

Asmeninė takoskyra nėra vertybinė takoskyra

Kaip ir visose gyvenimo srityse, taip ir kiekvienoje partijoje esti įvairiausio pobūdžio nesutarimų, kuriuos paprastai lema asmeninės žmonių savybės. Vienam patinka aštrus humoras, kitas linkęs įsižeisti, vienas jaunatviškai energingas, kitas ramesnis, labiau inertiškas, vienas individualistas, kitas komandinis žaidėjas ir pan. Žvelgiant plačiau, tai nėra nei gerai, nei blogai. Taip tiesiog yra.

Skaityti daugiau...

Turime ne vieną alternatyvą, kam parduoti SGD dujas

2015-04-15, 09:06 ELTA

Tuo atveju, jei gamtinių dujų vartojimas Lietuvoje smarkiai sumažėtų, Lietuva turi ne vieną alternatyvą, kam parduoti Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo dujas, sako energetikos ministras Rokas Masiulis.

"Išorinis potencialas yra. Reikia pasidžiaugti, kad jau 20 proc. Estijoje suvartojamų dujų atkeliauja iš Lietuvos - estai jas perka net anksčiau, nei buvo planuota. Latviai turi sutartį su "Gazprom", kaip ten vystysis situacija, pažiūrėsime. Terminalas veikia tik tris mėnesius, dar net apšilti nespėjo", - trečiadienį interviu "Žinių radijui" telefonu iš Rygos sakė Rokas Masiulis.

Skaityti daugiau...

A. Narbutas. TS-LKD pirmininko rinkimų debatuose šaudoma pro šalį

Audris NarbutasŠiuose TS-LKD pirmininko rinkimuose galime pastebėti ne vieną politinį perlą: esama beprasmių ginčų, kartais netgi neetiškos agitacijos priemonių, nestinga ir tvirtų argumentų, skatinančių paremti kandidatą, bet daugiausia turime dvejonių.

Didžioji dalis partijos narių, tarp kurių ilgą laiką buvau ir aš, sunkiai pajėgia pasirinkti tarp Irenos Degutienės ir Gabrieliaus Landsbergio.

TS - LKD neturi vieno aiškaus lyderio ir tai rodo partijos stiprybę. Daug prasmingiau rinktis tarp kelių politinių žvaigždžių nei tarp dviejų problemų. Tuo mūsų partija skiriasi nuo Šiaulių miesto savivaldybės, kurios antro turo debatai ne tik paskatino analitikus galvoti, kad mieste politika mirė, bet ir dažną Lietuvos jaunuolį peržiūrėti debatų "klipuką" ir greta palikti tragikomišką komentarą apie miesto padėtį. Visgi geri kandidatai nebūtinai reiškia gerą polemiką. Taip ir nutiko TS-LKD. Dalis partijoje išsakomų argumentų šiek tiek prašauna pro šalį.

Partija atsinaujins bet kuriuo atveju 


Būdamas aktyvus TS -LKD narys pastebiu, kad didžioji dalis bendrapartiečių diskutuoja apie partijos poreikį atsinaujinti. Dar daugiau - apie tai kalba ir didelė dalis politika besidominčių Lietuvos šviesuolių, bet, mano nuomone, ne tai turėtų būti partijos esminė diskusijų tema.

Ilgametis partijos pirmininkas Andrius Kubilius atsisakė kandidatuoti ir savo paramą išreiškė Gabrieliui Landsbergiui. Tai reiškia, kad gerbiamasis Andrius Kubilius nebegros pirmuoju smuiku, bet, žinoma, norėtųsi konkretesnės informacijos, kokia bus šio patyrusio ir Lietuvai daug gera padariusio politiko rolė partijoje.

Vis dėlto labiau ausylas partijos narys gali išgirsti skyriuose besišnabždant, kad Gabrielius bus tik Andriaus Kubiliaus marionetė, bet aš tuo esu linkęs abejoti. Jaunojo politiko ambicijoms didelę įtaką padarė sėkmingi Europos parlamento rinkimai ir dar sėkmingesnis vadovavimas rengiant Europos Sąjungos - Rusijos tarpusavio santykių raportą. Gabrielius yra ambicingas žmogus, jis gali atsižvelgti į patarimus, bet tikrai nenorės būti marionetė, o jei ir bus veikiamas, tai pirmenybę skirčiau Vytautui Landsbergiui, kuris nė kiek nenusileidžia savo politine patirtimi buvusiam partijos pirmininkui, o ir giminystės ryšys jį daro artimesnį Gabrieliui. 

Skaityti daugiau...