Kas bus su „Mistral“: Rusijos laukia netikėtumas?

Kas bus su „Mistral“: Rusijos laukia netikėtumas?delfi.lt 2015-05-11

Nepaisant Rusijos vicepremjero Dmitrijaus Rogozino pareiškimų, esą Prancūzija be Rusijos leidimo negali priimti sprendimų dėl laivų „Mistral“ pardavimo, žiniasklaidoje vis dažniau aptarinėjami galimi variantai, skelbia newsru.com.

Dienraštis „Want China Times“, remdamasis Kinijos šaltiniu „Duowei News“, paskelbė informaciją, esą Prancūzija du Rusijai skirtus laivus gali parduoti Kinijai.

Kinijos karinio jūrų laivyno tinklaraštyje skelbiama, kad jau labai greitai į Šanchajų atvyks grupelė Prancūzijos karinių laivų, kurią sudarys dviejų rūšių kariniai laivai – desantinis karinis „Mistral“ tipo laivas „Dixmude“ ir fregata „Acoint“.

Remiantis WCT skelbiama informacija, „Mistral“ tipo desantinis karinis laivas, priklausiantis Prancūzijos kariniam jūrų laivynui, pirmą kartą lankysis Kinijos uoste, praneša „RIA Novosti“.

 

„Rusija pasirašė sutartį su Prancūzija dėl dviejų „Mistral“ laivų pardavimo, tačiau sandoris dėl sankcijų, pritaikytų dėl krizės Ukrainoje, žlugo. Prancūzija laivus gali pasiūlyti kitiems potencialiems pirkėjams, pavyzdžiui, Brazilijai, Kanadai, Egiptui ar Indijai. Dabar žinoma, kad vienas iš realiausių pirkėjų – Kinija“, – rašo „Want China Times“.

Priminsime, kad sutartį dėl „Mistral“ laivų dar 2011 metais pasirašė prancūzų bendrovė DCNS/STX ir rusų „Rosoboroneksport“.

Skaityti daugiau...

Paviešino tai, ko nespėjo B. Nemcovas: Rusijai teks sumokėti

delfi.lt 2015-05-12

 

Per susirėmimus prie Debalcevės Ukrainos Donecko srityje 2015 metų sausio ir vasario mėnesiais žuvo 70 desantininkų iš Rusijos. Ne mažiau 17 iš jų – Ivanovo gyventojai. Tokia informacija skelbiama ataskaitoje „Putinas. Karas“.
Ilja Jašinas
Ilja Jašinas
© Stopkadras

Ataskaitą, remdamiesi surinktais duomenimis, baigė rengti nužudytojo opozicijos politiko Boriso Nemcovo bendražygiai, skelbia RBK, informuoja naujienų agentūra UNIAN.

Antradienį 12 val. paviešinta pilna B. Nemcovo ataskaitos versija

Apie Rusijos karių žūtį B. Nemcovui papasakojo žuvusiųjų šeimų nariai, kurie jo paprašė pagalbos prašant iš Rusijos valdžios jiems priklausančių kompensacijų. Ataskaitoje teigiama, kad kariai, prieš išvykdami į Donbasą, buvo priversti savo noru palikti tarnybą Rusijos ginkluotose pajėgose ir pasiskelbti savanoriais.

Rusijos gynybos ministerija pažadėjo karių mirties atveju išmokėti dosnią kompensaciją – nepaisant fakto, kad kariai oficialiai pasitraukė iš tarnybos. Ataskaitoje pabrėžiama, kad pažado Rusijos pareigūnai netesėjo.

Skaityti daugiau...

Rytai-Vakarai Iš karo zonos pasitraukęs Ukrainos rusas: jiems to neatleisiu

lrytas.lt 2015-05-11

„Man pasisekė labiau, nes nereikia su ištiesta ranka laukti paaukoto maisto, nes išvengiau gyvenimo perkeltųjų iš karo zonos žmonių stovykloje. Abu su žmona radome darbą, nuomojamės butą ir galime pasirūpinti savo dukromis“, – regis, be jokios nuoskaudos apie savo naująjį gyvenimą pasakoja Eduardas Leontjevas. Jis yra vienas iš daugiau nei milijono ukrainiečių, palikusių savo namus dėl karo.

Teisininko darbą Kijeve suradęs vyras nesiskundžia savo naujuoju gyvenimu, kurį buvo priverstas susikurti įpusėjęs penktą dešimtį. Bet pasikeičia paklaustas apie netolimą praeitį: „Niekada negalėsiu ten sugrįžti.“

Jo gimtinė Horlivka – palyginti nedidelis apie 300 tūkst. gyventojų kadaise turėjęs angliakasių ir chemijos pramonės miestas šalia Donecko praėjusią vasarą tapo kruvinų mūšių lauku.

Nors karo pabaigos dar nematyti, o Horlivka priklauso Rusijos remiamų separatistų valdomai vadinamajai Donecko liaudies respublikai, daugelis pabėgėlių kuria parvykimo planus.

Istorinio Donbaso, apimančio Donecko bei Luhansko sritis, atkūrimo planus jau kuria ir Ukrainos vyriausybė, ir tarptautinės šalį remiančios organizacijos. Tačiau etninio Ukrainos ruso E.Leontjevo nuomonės tai nekeičia.

– Net jeigu bus atkurta įstatymo valdžia, tvarka, ramybė, aš vis tiek ten nebegrįšiu.

Skaityti daugiau...

Europos Parlamente pritarta Gabrieliaus Landsbergio parengtai ataskaitai dėl Rusijos

Gabrielius Landsbergis15min.lt 20015-05-11

 

Pirmadienį Europos Parlamento (EP) Užsienio reikalų komitetas pritarė europarlamentaro Gabrieliaus Landsbergio parengtai ES-Rusijos santykių ataskaitai, kurioje griežtai įvertinama Rusijos karinė agresija Ukrainoje, Krymo okupacija, o ES raginama nebelaikyti Rusijos strategine partnere ir persvarstyti savo santykių strategiją.

 

Kaip rašoma EP nario pranešime spaudai, 50 europarlamentarų balsavo „už“, 10 – „prieš“, 3 – „susilaikė“.

„Džiaugiuosi, kad Europos Parlamentas aiškiai ir griežtai įvardija bei smerkia Rusijos veiksmus, kuriais grubiai laužomos tarptautinės sutartys ir įsipareigojimai, vykdoma Gruzijos regionų ir Ukrainos Krymo okupacija ir daugelis kitų priešiškų bei neteisėtų poelgių“, – sako G.Landsbergis.

Ataskaitoje pabrėžiama, kad Rusijai prieš Ukrainą tiesiogiai naudojant karinę jėgą ir „hibridinio karo“ priemones ir taip tyčia pažeidžiant pagrindinius ES ir tarptautiniu mastu palaikomus demokratijos principus ir vertybes, ES negali numatyti grįžimo prie ankstesnių įprastų santykių su Rusija; ragina ES kritiškai įvertinti savo santykius su Rusija ir kuo greičiau parengti švelniąja galia grindžiamą nenumatytų atvejų planą siekiant pasipriešinti agresyviai ir nesantaiką kurstančiai Rusijos politikai ES ir jos partnerių atžvilgiu.

Skaityti daugiau...

Žygis skirtas Gintarui Žaguniui atminti

kvietimas za s

 

 

Elektroninė registracija į žygį čia.

Žygio programa ir maršrutai čia.

 

A. Kubilius: augti Landsbergių šeimoje tolygu baigti politikos mokslus Oksforde

delfi.lt 2015-04-28

„Kai kalbame apie naujojo pirmininko jaunystę, vieniems ji patinka, kitiems ne. Kai kalbame apie pavardę, taip pat – vieniems gerai, kitiems blogai. Bet galima kalbėti ir apie jo, kaip asmens, privalumus“, – sako Vytautas Landsbergis, kurio vyriausiasis anūkas Gabrielius mažiausiai dvejus metus vadovaus Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams.
Andrius Kubilius
Andrius Kubilius
© DELFI (M.Ažušilio nuotr.)

Jo kandidatūrą parėmęs Andrius Kubilius įsitikinęs, kad patirties jaunam politikui nepritrūks. „Augti Landsbergių šeimoje tolygu baigti politikos mokslus Oksforde“, – sakė jis.

Apie G. Landsbergio karjerą ir pokyčius partijoje – pokalbis su išrinktuoju TS-LKD partijos pirmininku G. Landsbergiu, pareigas dar einančiu partijos pirmininku A. Kubiliumi ir buvusiu partijos lyderiu V. Landsbergiu.

Skaityti daugiau...

Pakvietė Popiežių Pranciškų atvykti į Lietuvą

Popiežius Pranciškus

delfi.lt 2015-04-23

 

Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė Vatikane audiencijos metu visos Lietuvos žmonių ir ypač neįgaliųjų vardu pakvietė Popiežių Pranciškų atvykti vizito į Lietuvą. Popiežius padėkojo už kvietimą.

L. Graužinienė taip pat įteikė šv. Tėvui atminimo dovaną - sidabrinį medalikėlį su Vilniaus Aušros Vartų Marijos atvaizdu. Pabučiavęs medalikėlį Popiežius dar kartą nuoširdžiai padėkojo ir paprašė už jį melstis.

Balandžio 19-23 dienomis Seimo Pirmininkė Romoje dalyvavo paskutiniajame Italijos pirmininkavimo ES Tarybai parlamentinio matmens renginyje - Europos Sąjungos parlamentų pirmininkų konferencijoje.

 

 

V. Landsbergis: šis laikotarpis – V. Putino karų epocha

   
 
lzinios.lt 2015-04-22
 
Po­li­ti­kas iš­var­di­jo, su kuo pa­sta­ruo­sius ke­le­tą de­šimt­me­čių yra ka­ria­vu­si Ru­si­ja: Če­čė­ni­ja, Gru­zi­ja, Ukrai­na. Sa­kė, kad da­bar vyks­ta tre­čia­sis V. Pu­ti­no ka­ras. „Kas bus to­liau, ga­li­ma tik spė­lio­ti. Ne­ži­nia, ku­ri ša­lis po to bus už­pul­ta", - kal­bė­jo Vy­tau­tas Lands­ber­gis.

Bu­vęs vals­ty­bės va­do­vas, Eu­ro­pos par­la­men­to na­rys, mu­zi­ko­lo­gas, prof. V. Lands­ber­gis pri­sta­tė kny­gą "Ukrai­nos Gol­go­ta. 2013-2014". Ta pro­ga bu­vo su­reng­ta dis­ku­si­ja „U­krai­nos ko­va už Eu­ro­pą“, jo­je da­ly­va­vo ki­no kū­rė­jas, vi­suo­me­ni­nin­kas, daž­nai par­amą į Ukrai­ną ga­be­nan­tis Jo­nas Oh­ma­nas.

Lei­di­ny­je "Ukrai­nos Gol­go­ta. 2013-2014" spaus­di­na­mi V. Lands­ber­gio vie­ši pa­si­sa­ky­mai, kal­bos, sa­ky­tos per kon­fe­ren­ci­jas, min­tys, skelb­tos dis­ku­si­jo­se, in­ter­viu, duo­ti įvai­rioms mū­sų ša­lies ir už­sie­nio ži­niask­lai­dos prie­mo­nėms, nuo­mo­nės bei ko­men­ta­rai, taip pat ir pub­li­kuo­ti "Lie­tu­vos ži­nio­se".

Eu­ro­pos klausimas

Apie pa­si­rink­tą kny­go­je at­spin­dė­tą lai­ko­tar­pį V. Land­ber­gis sa­kė: "2013 me­tais pra­si­dė­jo la­bai svar­būs po­ky­čiai. Ir ne tik Ukrai­no­je. Ga­li­ma sa­ky­ti, tai - Eu­ro­pos klau­si­mas. Ne vi­siems iš kar­to bu­vo aiš­ku, bet jis iš­ki­lo į pir­mą vie­tą: kas bus su Eu­ro­pa ir ko ji ver­ta, ar ga­li gin­ti sa­vo pri­nci­pus ir ša­lį, no­rin­čią bū­ti aso­ci­juo­ta na­re, ku­rią už tai žiau­riai bau­džia im­pe­ri­nė kai­my­nė?" Po­li­ti­kas tei­gė, kad pa­čiai Eu­ro­pai ge­riau, kai už ES sie­nų - ne chao­sas, ka­ras, bet pa­žan­ga, stip­rė­ja de­mo­kra­ti­ja, ky­la eko­no­mi­ka. Ta­čiau yra ki­ta jė­ga, ku­ri ne­no­ri tai­kos, bet sie­kia sa­vo įta­kos plė­tros ir da­ro tai vi­so­mis prie­mo­nė­mis - už­pul­da­ma, griau­da­ma, nai­kin­da­ma, ji sten­gia­si truk­dy­ti vals­ty­bei, ku­ri pa­si­ren­ka eu­ro­pi­nę kryp­tį ir de­mo­kra­ti­ją. "O 2014-ie­ji to­dėl, kad kur nors rei­kia su­sto­ti, - šyp­so­jo­si kny­gos au­to­rius. - Ga­li­ma bu­vo pri­dė­ti šių, 2015 me­tų, me­džia­gų ir do­ku­men­tų, bet da­bar chro­no­lo­gi­ja aiš­kes­nė." Jis tei­gė, kad ag­re­so­riaus lai­ky­se­na pa­si­da­rė dar žiau­res­nė ir klas­tin­ges­nė, prieš de­mo­kra­ti­nį pa­sau­lį nau­do­jant to­ta­li­nio me­lo sis­te­mą. Tuo me­tu ka­ro veiks­mai tę­sia­si, nors tai va­di­na­ma pa­liau­bo­mis. "Ukrai­na ei­na su­nkiu ap­sisp­ren­di­mo, de­mo­kra­ti­jos pa­si­rin­ki­mo ke­liu. Tai kan­čios ir krau­jo ke­lias. Rei­kia ma­ty­ti ir tei­sė­jus, ir bu­de­lius, ir mi­nią, - kal­bė­jo V. Lands­ber­gis. - Ne­sa­kau, kad Ukrai­na šven­to­ji, o ją už­puo­lė ne­do­rė­liai. Ten ne­ge­rai dėl ko­rup­ci­jos, vi­so­kių da­ly­kų bu­vo ir dar il­gai bus. Ta­čiau Ukrai­ną už­puo­lė dėl jos lais­vės."

Skaityti daugiau...