Atvažiavęs į Vilnių JAV prezidentas George‘as Bushas Rotušės aikštėje patvirtino, jog Lietuvos priešai bus ir JAV priešai. Padrąsino, bet pavidalo nesuteikė.
Dar ir šiandien galima rasti samprotaujančių, jog mūsų priėmimas kažkokiu būdu pažemino ar įbaugino Rusiją, pastūmėdamas ją elgtis agresyviai. Šitiems skeptikams galėčiau atsakyti savo draugės garsios apžvalgininkės maskvietės Julijos Latyninos žodžiais, kuri prieš keletą metų man sakė, jog be narystės NATO jau būtume sulaukę rusų tankų, kaip jų sulaukė Gruzija 2008 m.
Ar stipresni vėl dalinsis silpnesnius?
Kitas saugumo stiprinimo etapas po narystės buvo gynybos planai Baltijos šalims. Ne vienerius metus užtruko įtikinėjimas dėl jų reikalingumo, pastangas dėjo aukšti politikai, pradedant prezidente Dalia Grybauskaite, nuolat ta kryptimi dirbo mūsų diplomatai, įskaitant tuometinį Lietuvos ambasadorių prie NATO Liną Linkevičių.
Nors mūsų pašonėje jau buvo prasidėjusi Kaliningrado srities remilitarizacija, kai 10 000 Rusijos kariškių grupuotė padidėjo dešimt kartų, Lietuvos pastangos stiprinti savo saugumą su NATO pagalba irgi sulaukė kaltinimų rusofobija, nesveiku įtarumu, kas džiugino susiraukusio Kremliaus ausį.
Iki maždaug 2007 m. oficiali Rusijos doktrina buvo euroatlantinė integracija, kurią ji pakeitė į neaiškaus turinio eurazinę integraciją. Iki tų metų Rusija laikėsi Įprastinių ginkluotųjų pajėgų Europoje sutarties, po to pradėjo ją pažeidinėti, o dabar galutinai sustabdė dalyvavimą šioje sutartyje. Naujos doktrinos turinys ėmė ryškėti agresijos Ukrainoje šviesoje.