R. Bogdanas. Skydas Lietuvai - kad nebaigtumėm kaip gruzinai

R. Bogdanas. Skydas Lietuvai - kad nebaigtumėm kaip gruzinaidelfi.lt 2015-06-29

Nuo pat mūsų įstojimo į NATO 2004 m. buvo vengiama kalbėti apie bet kokius realius gynybos veiksmus. Net pats mūsų priėmimas turėjo pakankamai skeptikų, kurie pagaliau nusileido dėl mūsų narystės, bet daugiau – nė žingsnio. Penktas straipsnis dėl kolektyvinės gynybos yra, ir to užtenka.

Atvažiavęs į Vilnių JAV prezidentas George‘as Bushas Rotušės aikštėje patvirtino, jog Lietuvos priešai bus ir JAV priešai. Padrąsino, bet pavidalo nesuteikė.

Dar ir šiandien galima rasti samprotaujančių, jog mūsų priėmimas kažkokiu būdu pažemino ar įbaugino Rusiją, pastūmėdamas ją elgtis agresyviai. Šitiems skeptikams galėčiau atsakyti savo draugės garsios apžvalgininkės maskvietės Julijos Latyninos žodžiais, kuri prieš keletą metų man sakė, jog be narystės NATO jau būtume sulaukę rusų tankų, kaip jų sulaukė Gruzija 2008 m.

Ar stipresni vėl dalinsis silpnesnius?

Kitas saugumo stiprinimo etapas po narystės buvo gynybos planai Baltijos šalims. Ne vienerius metus užtruko įtikinėjimas dėl jų reikalingumo, pastangas dėjo aukšti politikai, pradedant prezidente Dalia Grybauskaite, nuolat ta kryptimi dirbo mūsų diplomatai, įskaitant tuometinį Lietuvos ambasadorių prie NATO Liną Linkevičių. 

Nors mūsų pašonėje jau buvo prasidėjusi Kaliningrado srities remilitarizacija, kai 10 000 Rusijos kariškių grupuotė padidėjo dešimt kartų, Lietuvos pastangos stiprinti savo saugumą su NATO pagalba irgi sulaukė kaltinimų rusofobija, nesveiku įtarumu, kas džiugino susiraukusio Kremliaus ausį. 

Iki maždaug 2007 m. oficiali Rusijos doktrina buvo euroatlantinė integracija, kurią ji pakeitė į neaiškaus turinio eurazinę integraciją. Iki tų metų Rusija laikėsi Įprastinių ginkluotųjų pajėgų Europoje sutarties, po to pradėjo ją pažeidinėti, o dabar galutinai sustabdė dalyvavimą šioje sutartyje. Naujos doktrinos turinys ėmė ryškėti agresijos Ukrainoje šviesoje. 

Skaityti daugiau...

​Opozicija apie premjero patarėjos vizitą į Rusiją: gėdingas faktas, dėl kurio atsakingas Butkevičius

alfa.lt 2015-06-25

Opozicija teigia, kad ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus patarėjos Irinos Urbonavičiūtės dalyvavimas Rusijos prezidento Vladimiro Putino režimo rengtame Sankt Peterburgo tarptautiniame ekonomikos forume yra „gėdingas faktas“ ir „Lietuvos šūvis sau į koją“. Liberalų lyderis Eligijus Masiulis sako, kad už tai „atsakomybė tenka pačiam premjerui“, su kurio leidimu vyko patarėja.

Birželio 18–20 dienomis Vakarų ekonominių sankcijų spaudžiama Vladimiro Putino Rusija surengė kasmetinį tarptautinį ekonominį forumą Sankt Peterburge. Buvo dedamos milžiniškos pastangos, kad forume dalyvautų ne tik stambiausių pasaulio korporacijų vadovai, tačiau ir kuo aukštesni politikai, ypač iš Europos Sąjungos. Rusijos Vyriausybė išsiuntė kvietimus aukštiems politikams. Lietuvoje juos oficialiais kanalais gavo susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, ūkio ministras Evaldas Gustas, energetikos ministras Rokas Masiulis, Lietuvos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Remigijus Motuzas.

Užsienio reikalų ministerijoje Vilniuje nuspręsta, kad politiniu lygiu atstovavimo nebus, Lietuvos ministrai į Sankt Peterburgą nevyks, o forume šaliai atstovaus ambasadorius R. Motuzas. Apie tai raštu informuotas Sankt Peterburgo tarptautinio ekonominio forumo organizacinio komiteto pirmininkas, Rusijos vicepremjeras Sergejus Prikhodko.

Tačiau netrukus paaiškėjo, kad yra ir penktas kvietimas, kuris gautas kitais, o ne šiais oficialiais, kanalais. Jį gavo ryšiais Rusijoje besigirianti ministro pirmininko patarėja ekonomikos klausimais Irina Urbonavičiūtė. Pastaroji į forumą atvyko.

„Patarėjos lygmuo yra irgi aukštas statutas ir šiuo atveju esamoje geopolitinėje situacijoje dalyvavimas tokioje konferencijoje sukelia daug klausimų, ar adekvačiai suvokia situacijos rimtumą ir premjeras, ir jo aplinka, ir ar tokie dvigubi žaidimai neprives prie to, kad vargu bau kažkokia čia ekonominė nauda Lietuvai bus iš jos sudalyvavimo toje konferencijoje, tačiau politinės propagandos požiūriu tai mes sau šaudome į koją“, – sako opozicinio Liberalų sąjūdžio lyderis ir frakcijos Seime seniūnas Eligijus Masiulis.

Skaityti daugiau...

V. Putinas turi liūdnų naujienų Ukrainai

delfi.lt 2015-06-24

Atpigus naftai, Rusija jokiais būdais nebegali Ukrainai taikyti ankstesnės nuolaidos gamtinėms dujoms, tačiau jų kaina Ukrainai negali būti didesnė nei kaimyninėms šalis, pavyzdžiui, Lenkijai, pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, skelbia newsru.com.

„Šiuo atveju svarbiausias klausimas yra kaina. Akivaizdu, kad, ir toliau pingant naftai, pagal ką ir nustatoma dujų kaina, mes nebegalėsime pasiūlyti tokio dydžio nuolaidos, kokia buvo taikoma anksčiau. Nepaisant to, bet kokiu atveju galutinė kaina vartotojams iš Ukrainos neturi būti didesnė nei kaimyninėms valstybėms, pavyzdžiui, Lenkijai“, – Rusijos prezidentą cituoja naujienų agentūra „Interfax“.

Tai reiškia, kad, remiantis „Gazprom“ duomenimis, rusiškų dujų kaina Ukrainai trečiąjį 2015 metų ketvirtį be nuolaidos sieks 287,15 dolerių (256,09 Eur) už tūkstantį kubinių metrų, o ketvirtą ketvirtį – 262,5 dolerius (234,10 Eur). Antrąjį ketvirtį kaina su nuolaida siekė 247,18 dolerių (220,44 Eur) už tūkstantį kubinių metrų. Pirmąjį 2015 metų ketvirtį nuolaida dujoms sudarė 23 proc. sutartyje nurodytos kainos, o antrąjį ketvirtį – jau 29 proc.

Skaityti daugiau...

V. Landsbergis apdovanotas Rumunijos ordinu

lzinios.lt 2015-06-24

Pir­ma­sis fak­ti­nis Lie­tu­vos va­do­vas at­kū­rus ne­prik­lau­so­my­bę pro­fe­so­rius Vy­tau­tas Lands­ber­gis ap­do­va­no­tas Ru­mu­ni­jos Ka­rū­nos Di­džio­jo Kry­žiaus ran­go or­di­nu.

V.Lands­ber­gį bu­vęs Ru­mu­ni­jos ka­ra­lius Mi­hai Pir­ma­sis per sa­vo duk­te­rį Mar­ga­re­tą ap­do­va­no­jo an­tra­die­nį, pra­ne­šė Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mo­kra­tų frak­ci­ja.

Pa­sak pra­ne­ši­mo, V.Lands­ber­gis ap­do­va­no­tas „už jo ža­vią po­li­ti­nę as­me­ny­bę, par­em­tą oru­mo, drą­sos ir as­me­ni­nio pa­vyz­džio, už tai, kad bu­vo pir­ma­sis lais­vos Lie­tu­vos va­do­vas, iž jo svar­bų in­de­lį 1989 me­tų rugp­jū­čio 23 die­ną or­ga­ni­zuo­jant Lais­vės Gran­di­nę, su­kė­lu­sią so­vie­tų val­džios žlu­gi­mą“.

Skaityti daugiau...

V. Landsbergis. Valdančiosios daugumos verdiktas Lietuvai: nesitikėk

Vytautas Landsbergis

delfi.lt 2015-06-18

Seimo dauguma krito veidu į purvą. Išsigando Generalinės prokuratūros atnaujinimo ir atvirai apie blogybes prabilusio kandidato į GP vadovus.

 Telieka ši verčiau pakrikusi ir neveiksni kovose su klestinčia korupcija, nepajėgi net suformuluoti kaltinimo pačios marinuojamoje Medininkų žudynių byloje. O gal priešingai: pajėgi dangstyti rezonansus ir ginti kitos valstybės, agresorės interesus, neva didelių nusikaltimų prieš Lietuvą ir žmoniškumą 1991-aisiais nebūta.

Toks tad valdančiosios daugumos verdiktas Lietuvai: nesitikėk. Mus tenkina esamoji padėtis. Jei tau nepatinka – važiuok lauk, nusivylusioji. Nors reiktų sakyti bent jaunimui: nevažiuok, taisyk iš esmės, remontuok papuvusį teisinį tėvynės namą.

Kas dabar? Neveiksnus generalinės prokuratūros vadovas atleistas, o atrodęs veiksnus – nepatvirtintas. Valdančiajai Seimo daugumai tai geriau, negu vargšės teisėsaugos pažanga. Koaliciją mat sudaro ir jau nuteisti sukčiai, ir drumsto smėlio į akis pylėjai. Gal ir keli priekvailiai, kurie mano, kad Prezidentė vedžios ir vedžios atmetamus kandidatus, kol pataikys patinkamą Petrui ir Piotrui.

Skaityti daugiau...

A.Kubilius: Apie nacionalinius klausimus

bernardinai.lt 2015-06-18

Seimo opozicijos lyderio Andriaus Kubiliaus kalba diskusijoje Lietuvos Respublikos užsienio, saugumo ir gynybos politikos klausimais. (2015 06 18)

 Gerai, kad pradedame tokių diskusijų tradiciją. Tai, skandinavų pavyzdžiu, galėtų tapti vieta, kur vyktų rimčiausi nacionaliniai debatai šia svarbia tema.

 Prisipažinkime, dar prieš pusantrų metų niekas nesitikėjome, kad susidursime su tokiais iššūkiais mūsų nacionaliniam saugumui, kokius matome dabar. 2007 metais, kai rašėme „Rusijos sulaikymo strategiją“, joje daugiau kalbėjome apie tai, kaip tapti energetiškai nepriklausomais, nei apie krašto gynybos reikalus. Net ir po 2008 metų Rusijos agresijos prieš Gruziją mums, prasidėjus pasaulinei krizei, atrodė svarbiau garantuoti mūsų finansų saugumą ir stabilumą, o taip pat ir imtis realių energetinio saugumo darbų, nei ieškoti būdų kaip labai intensyviai stiprinti gynybinius pajėgumus. Net ir praėjusių metų pradžioje, dar iki Maidano pergalės, skelbėme Rusijos minkštųjų galių sulaikymo strategiją, nes matėme daug požymių, kad Rusija efektyvina savo informacinio karo ir minkštųjų galių priemones, bet vis dar netikėjome, kad gali įvykti tai, ką matėme per visus pastaruosius metus: Rusijos karinę agresiją Ukrainoje, demonstratyviai laužant visas tarptautines teisės normas.

 Gerai yra tai, kad per šiuos metus visi mes daugiau ar mažiau pabudome. Gerai, kad pradėjo pabusti ir Vakarai. Pradėjome didinti gynybos finansavimą, sugrąžinome šauktinių kariuomenę, matome žymiai daugiau NATO aktyvumo mūsų regione.

 Tačiau, mano įsitikinimu, mums vis dar trūksta gilesnio ir išsamesnio mūsų laukiančių ilgalaikių iššūkių suvokimo ir tinkamo pasirengimo juos pasitikti.

 Pirmas iššūkis, kurį turime labai aiškiai suprasti, yra tas, kad tai, ką matėme per paskutinius metus – tai yra Putino agresyvų elgesį Ukrainoje arba dar vieną Putino karą, - toks Kremliaus elgesys gali tęstis dar daugelį metų. Mes turime tai suprasti ir turime tam tinkamai pasiruošti. Kartais man atrodo, kad mes vis dar gyvename naivių iliuzijų veikiami – kad tai greitai pasibaigs, kad tai mūsų nepalies, kad viskas kažkaip greitai normalizuosis. Nenoriu nieko gąsdinti, tačiau turime suvokti, kad Putinas valdžioje gali išlikti tiek, kiek jam leis jo fizinė sveikata, o tai reiškia galbūt dar dvidešimt metų. Ir visą šį laikotarpį jo politika radikaliai į gerąją pusę nesikeis, Rusijoje bus įnirtingai ir agresyviai kovojama už griūvančios paskutinės imperijos Europos kontinente išsaugojimą, ir tai reiškia, kad mes, net jei mūsų ir nepalies tiesioginė agresija, gyvensime kaip pafrontės valstybė.

Skaityti daugiau...

Masiulis: rinkimų apygardų ribas būtina keisti

alfa.lt 2015-06-18

Naujienų portalas Alfa.lt klausia: „Ar Lietuvos demokratija sustiprėtų perbraižius Seimo rinkimų apygardų ribas?”

Negalime laikyti rinkimus demokratiniais, kuomet vienoje apygardoje atstovą renka gerokai mažiau rinkėjų nei kitoje. Tada gausiose apygardose rinkėjo balso svoris yra santykinai nuvertintas, o mažose – pervertintas. Ir mūsų Konstitucijoje aiškiai yra pabrėžta, kad Seimo nariai renkami „remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise“.

Rinkiminės apygardos buvo sudarytos dar 1992m. ir vėliau faktiškai beveik nekito. Tuo metu apygardos rinkėjų skaičius buvo apylygis, o galiojusi Rinkimų įstatymo logika reikalavo siekti kuo didesnio apygardų vienodumo ir draudė rinkėjų skirtumui tarp apygardų nutolti daugiau kaip 10 proc. nuo vidurkio. Tačiau, dramatiškai kintant gyventojų skaičiui, sudarytos rinkiminės apygardos nebuvo keičiamos, o kai įstatymo raidė nebeatitiko realybės, 2002 m. buvo ne pašalintas egzistuojantis netolygumas, bet pakeistas Rinkimų įstatymas, dvigubai padidinant galimą nuokrypį nuo vidurkio.

Į tokią situaciją, kuri pažeidžia rinkimų demokratinę dvasią, dėmesį atkreipė ir ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras, konstatavęs, kad, remiantis gerąja tarptautine praktika, nuokrypis tarp apygardų rinkėjų skaičiaus neturi viršyti 10 proc.

Skaityti daugiau...

Vakarai perspėja Rusiją: niekas nenori grįžti į Šaltojo karo laikus

alfa.lt 2015-06-18

Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris pareiškė, kad Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui būdingi Šaltojo karo refleksai po to, kai Maskva nusprendė savo branduolinį arsenalą šiemet papildyti daugiau kaip 40 tarpžemyninių raketų, praneša „Reuters“.

„Prezidento V. Putino pareiškimas apie Rusijos raketų arsenalo papildymą yra nereikalingas ir tikrai neprisideda prie stabilumo bei įtampos mažinimo Europoje“, – naujienų portalui „Spiegel Online“ sakė F. W. Steinmeieris.

„Pasaulis pasikeitė nuo Šaltojo karo pabaigos 1989 metais, tačiau seni to laikotarpio refleksai yra kur kas akivaizdesni, nei mes galvojome iki praėjusių metų“, – pridūrė ministras.

Skaityti daugiau...