M.Jastramskis: Kandidatų į prezidentus viliotinis

lzinios.lt 2014-02-01

Vis ma­žiau lai­ko lie­ka iki va­sa­rio 20-osios – da­tos, kai baig­sis po­li­ti­nės kam­pa­ni­jos da­ly­vių re­gis­tra­ci­ja į pre­zi­den­to rin­ki­mus. Svar­biau­sia in­tri­ga – ar rei­kės an­tro­jo tu­ro - iš­lie­ka. Ta­čiau kan­di­da­tų re­gis­tra­ci­ja ke­lia ir dau­giau įdo­mių klau­si­mų. Pa­vyz­džiui, ko­kios sėk­mės ga­li ti­kė­tis Ar­tū­ras Zuo­kas ir Li­nas Bal­sys? Ko sie­kia fa­sa­di­nį kan­di­da­tą pri­sta­tan­tis Min­dau­gas Fi­li­pa­vi­čius?

2009 me­tų pre­zi­den­to rin­ki­muo­se da­ly­va­vo sep­ty­ni kan­di­da­tai. Ke­tu­ri jų (Al­gir­das But­ke­vi­čius, Va­len­ti­nas Ma­zu­ro­nis, Lo­re­ta Grau­ži­nie­nė ir Val­de­ma­ras To­ma­ševs­kis) bu­vo iš­kel­ti da­bar­ti­nės val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos par­ti­jų. De­ši­nie­ji, kaip ir da­bar, rė­mė ne­prik­lau­so­mą kan­di­da­tę Da­lią Gry­baus­kai­tę. Rin­ki­muo­se dar da­ly­va­vo po­li­ti­nę gul­bės gies­mę su­gie­do­ju­si Ka­zi­mie­ra Da­nu­tė Pruns­kie­nė ir pa­sku­ti­nę vie­tą juo­se užė­męs Čes­lo­vas Je­zers­kas.

At­ro­do, kad šiais me­tais kan­di­da­tų bus dau­giau. Nors ne vi­sos Vy­riau­sy­bę su­da­ran­čios par­ti­jos sa­vo kan­di­da­tus jau nu­ro­dė, ma­žai šan­sų, kad nors vie­na jų pra­leis­tų pro­gą pri­min­ti apie sa­ve. D.Gry­baus­kai­tė iki šiol sa­vo spren­di­mą vil­ki­na, ta­čiau, dau­gu­mos po­li­to­lo­gų ir apž­val­gi­nin­kų nuo­mo­ne, tu­rė­tų da­ly­vau­ti rin­ki­muo­se. Prie šio są­ra­šo pri­dė­ki­me L.Bal­sį, A.Zuo­ką, pa­slap­tin­go­jo M.Fi­li­pa­vi­čiaus „ats­to­vą“, Bro­nį Ro­pę. Pa­sku­ti­nė­mis sa­vai­tė­mis kan­di­da­tą ga­li iš­kel­ti ir nuo­lat dė­me­sį į sa­ve at­kreip­ti mė­gi­nan­tys tau­ti­nin­kai, taip pat ne­rei­kia at­mes­ti ir pa­pil­do­mų ne­prik­lau­so­mų ban­dy­to­jų ga­li­my­bės. Re­gis, kan­di­da­tų ga­li bū­ti apie 10 ar net dau­giau.

Skaityti daugiau...

Mokslo ir kultūros atstovai reikalauja mesti iš koalicijos lenkus

delfi.lt 2014-02-03

Vasario 3 dieną daugiau nei 60 žinomų Lietuvos mokslininkų, menininkų, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio kūrėjų ir rezistentų kreipėsi į aukščiausius Lietuvos valstybės pareigūnus, reikalaudami pašalinti Lietuvos lenkų rinkiminę akciją (LLRA) iš valdančiosios koalicijos. Pasak iniciatorių, LLRA veiksmai yra atvirai nukreipti prieš valstybę, todėl juos reikia įvertinti Valstybės gynimo taryboje.

Viešame kreipimesi teigiama, jog pastaruoju metu LLRA partijos narių daromi vieši veiksmai bei pasisakymai paniekino už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę 1991 m. sausio mėnesį kovojusiųjų ir žuvusių žmonių atminimą, o Pietryčių Lietuvoje partijos skatinamas teismų sprendimų ir įstatymų ignoravimas pamina ir tarptautiniu mastu diskredituoja Lietuvos, kaip teisinės ir demokratinės valstybės, statusą.

Kreipimesi taip pat rašoma, jog LLRA atstovai Seime ir Europos Parlamente nuolatos meluoja apie teisinę padėtį Lietuvoje, teigdami, jog „persekiojama už kalbėjimą gimtąja kalba“, kartodami kaltinimus „diskriminacija“, „tarptautinės teisės pažeidimais“ ir kitais veiksmais, kurių negali pagrįsti ir nepagrindžia konkrečiais galiojančios Lietuvos ar tarptautinės teisės pažeidimais, tuo prieš tarptautinę bendruomenę niekindami Lietuvos kaip demokratinės valstybės vardą.

Skaityti daugiau...

Vytautas LANDSBERGIS: Vargas dėl istorijos

lzinios.lt 2014-01-31

Ky­la su­ma­ny­mų, ir at­slen­ka prob­le­mos. An­tai vie­na ma­ža gė­lė ir jos spal­va su­kė­lė ne­re­gė­tą zoo­lo­gi­nį įnir­šį. O už to nau­ja is­to­ri­ja su mū­sų is­to­ri­ja. Kiek jų ga­li bū­ti?

Eu­ro­pos Par­la­men­te puo­se­lė­ja­ma net ke­lios is­to­riz­mo idė­jos - uto­pi­nės (?) - siek­ti "vie­nos is­to­ri­jos su­vie­ny­tai Eu­ro­pai". (Su­vie­ny­to­ji, tai Eu­ro­pos Są­jun­ga.) Bus pa­sta­ty­tas prie Par­la­men­to net spe­cia­lus "Eu­ro­pos na­mų" pa­sta­tas. Kau­pi­mui, ty­ri­mo dar­bams, iš­va­doms. Ki­taip ta­riant, no­rim su­tai­ky­ti ir su­vie­ny­ti vis dar ka­riau­jan­čias ES vals­ty­bių is­to­ri­jas. Die­ve, pa­dėk.

Ta­čiau lo­giš­kai čiu­pus, ES vals­ty­bės na­rės ga­lė­tų ir pri­va­lė­tų tu­rė­ti, bent siek­ti įsis­ta­ty­ti len­ty­no­je pir­miau­sia sa­vo pa­čių vien­ti­sas is­to­ri­jas. Pa­skui jau tar­tis dėl bu­vu­sių pra­ei­ty­je tar­pu­sa­vio prob­le­mų, ypač ka­rų ir skriau­dų, to­le­ran­tiš­kes­nio bei abi­pu­sio nu­švie­ti­mo. Taip, kas vis dėl­to vy­ko to­je Eu­ro­po­je mums da­ly­vau­jant. Kol tu­rim sa­vo ne­di­de­lė­je Lie­tu­vo­je bent ke­le­tą Lie­tu­vos is­to­ri­jų, iki bend­ros is­to­ri­jos vie­nai di­de­lei Eu­ro­pai dar to­lo­ka.

Kar­tais ma­to­me pa­stan­gų su­si­tar­ti bent dėl ka­len­do­riaus. Lie­tu­vos po­li­ti­nis ka­len­do­rius - tai ak­sio­ma­tiš­kai svar­biau­sie­ji įvy­kiai, lė­mę vals­ty­bės (Tau­tos) iš­li­ki­mą, ir tie, dėl ku­rių svar­bos su­ta­ria­ma pa­gal tam ti­kro lai­ko­tar­pio pro­tą.

Ro­dos, ne­bė­ra gin­čų dėl Va­sa­rio 16-osios. Kai 1988 me­tų va­sa­rį tuo­me­tė vie­ti­nė ad­mi­nis­tra­ci­ja ėmė­si Va­sa­rio 16-osios vie­šo su­nie­ki­ni­mo ak­ci­jų ir net siun­ti­nė­jo prie­var­tau­ja­mus moks­li­nin­kus kaip ins­truk­to­rius švie­ti­mo įstai­goms, tai tik ro­dė, kad Lie­tu­va ne­lais­va. Dar po me­tų, Są­jū­džiui lai­mint di­džiu­lį žmo­nių pa­si­ti­kė­ji­mą, tą pro­ver­žio die­ną skam­bė­jo Ne­prik­lau­so­my­bės šū­kiai ir prie­sai­kos žo­džiai, o LKP tik ne­drą­siai mė­gi­no kur nors pri­siš­lie­ti. 1990-ai­siais, jau vyks­tant rin­ki­mų kam­pa­ni­jai į ti­krą Lie­tu­vos par­la­men­tą, sku­biai per­sio­rien­tuo­jan­ti LKP šven­tė Va­sa­rio 16-ąją kar­tu su Są­jū­džiu ir tau­ta.

Skaityti daugiau...

R. Sadauskas-Kvietkevičius. Kas ir kodėl vėl kalba apie „supuvusius Vakarus”?

Romas Sadauskas-Kvietkevičiusdelfi.lt 2014-01-31

„Klimato kaita yra faktas,”– savo metinėje kalboje pasakė JAV prezidentas Barakas Obama tuo pat metu, kai amerikiečiai keiksnoja net ir pietinių valstijų gyvenimą gerokai apsunkinusius rekordinius šalčius. Mūsų krašte, nors ir pavėlavusi, žiema ne itin skiriasi nuo lietuviškų standartų.

Jei kam labai norisi stebėtis, kad po šilto gruodžio sulaukėme jau ne vieną savaitę besitęsiančių speigų, galėčiau priminti, kad 1973 m., kai mane dar visai mažą tėvai atvežė pas senelius į Neravų kaimą prie Druskininkų, sniego nebuvo visą žiemą. Sausį Upėsnio eglyne skraidė drugiai, bet, jeigu tėvas viso to nebūtų užrašęs, nieko neprisiminčiau. Tik tada dar niekas to nevadino klimato kaita, o prie tarybinio ūkio grūdų sandėlio sustojusio sunkvežimio ZIL vairuotojas neišjungdavo variklio, kol pasisemdavo vandens iš giliausio kaime mano senelių šulinio.

Tas šulinio vanduo savo skoniu primena mažos mineralizacijos geriamąjį mineralinį vandenį, o senelis Adomas vis sakydavo, kad jį reikia pilstyti į butelius ir pardavinėti Druskininkų poilsiautojams. Tarpukario kapitalizmas mano senelį buvo visai sugadinęs, todėl net ir brandaus brežnevizmo laikotarpiu, būdamas aštuoniasdešimties metų, nenusakomo senumo juodu dviračiu jis nuvažiuodavo į miestą, pamatydavo tuščias parduotuvių lentynas ir grįžęs namo riebiai nusikeikdavo rusiškų, vokiškų ir žydiškų keiksmažodžių litanija. O tada įsitaisęs kriaušės pavėsyje man, jau kiek paūgėjusiam rubuiliui, pasakodavo kokia neįtikėtina maisto produktų įvairovė būdavo kurorto krautuvėse jo jaunystės metais. Tuomet, kai čia taisyti sveikatos atvažiuodavo pats Maršalas Juzefas Pilsudskis, susižavėjęs jauna daktare Eugenija Levicka.

Skaityti daugiau...

R. Pakso pareiškimas pritrenkė teisininkus

delfi.lt 2014-01-30

„Tvarkos ir teisingumo“ partijos pirmininko Rolando Pakso teiginiai apie tai, jog teikti savo kandidatūrą artėjančiuose prezidento rinkimuose jam leidžia sausio 24 dienos Konstitucinio Teismo nutarimas teisininkus veda į neviltį.

„Sujungus katiną su arkliu iš to drakonas nesigauna“, - komentuodamas R. Pakso teiginius sako Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Nekrošius.

Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius taip pat teigia, kad R. Pakso pareiškimas neturi jokio teisinio pagrindo ir prilygsta nesusipratimui.

„Šitokį pareiškimą, matyt, galima vertinti kaip nesusipratimą, nes Konstitucinio Teismo nutarime to, ką pamatė partija, visiškai nėra“, - sako V. Sinkevičius.

Klysta ar klaidina sąmoningai?

„Tvarkos ir teisingumo“ partijos valdyba trečiadienį priėmė sprendimą kandidatu prezidento rinkimuose kelti nušalintąjį prezidentą, europarlamentarą R. Paksą, nors Seime net nebuvo balsuota dėl Konstitucijos pataisos, kuri būtų leidusi jam siekti šalies vadovo posto. Balsavimą sustabdė patys „tvarkiečiai“ paprašę išbraukti klausimą iš darbotvarkės.

Skaityti daugiau...

Iš Rusijos kilęs Viktoras Uspaskichas mąsto taip pat, kaip ir Lietuvos tautininkai: būtina uždrausti žemę parduoti užsieniečiams

15min.lt 2014-01-30

Iš Rusijos kilęs Darbo partijos idėjinis lyderis Viktoras Uspaskichas sako, kad referendumas dėl žemės pardavimo užsieniečiams turi vykti, o jis pats jame balsuotų lygiai taip pat, kaip siūlo referendumą organizuojantys Lietuvos tautininkai – prieš žemės pardavimą užsieniečiams.

„Jeigu žmonės tikrai nori (referendumo – BNS), tikrai atsiklausti reikia – nesvarbu, kokie yra  įstatymai. Žmonės nori. Demokratinėje valstybėje demokratijos pagrindas – žmonių  balsas. Jį reikia išgirsti. Jeigu tai neatitiks Konstituciją, tegu galvoja, kaip ją taisyti. Kam erzinti žmones, jeigu jie nori išsakyti savo nuomonę apie žemės pardavimą“, – žurnalistams pareiškė V.Uspaskichas.

Skaityti daugiau...

Šimašius: atsakymai dėl Lietuvos žemės ir upelių

 

alfa.lt 2014 01 31

Turiu kelis pastebėjimus apie Lietuvos žemę ir Lietuvos upelius, kurie, anot garsiojo referendumo iniciatorių, išdžius, jei prie jų kada nors priartės užsieniečiai.

Kam gi būtų naudingas referendumas? Atsakymai:

1. Uspaskichui, Paksui ir panašiai kompanijai: kad daugiau piktų („ant“ Europos, rinkos, laisvės, etc.) žmonių ateitų į Europos Parlamento rinkimus ir tuo pačiu balsuotų už juos.

2. Dabartiniams žemės magnatams: kad būtų lengviau jų bendrovėms supirkinėti sklypus iš žemės savininkų. Supirkti pigiai.

3. Neapykantos kurstytojams: nes galima eilinį kartą „paloti“ iš serijos „kaip jie nuskriaus mus“.

4. Daliai ūkininkų (tenka pripažinti), kurie norėtų nusipirkti daugiau žemės pigiau nei rinkos kaina.

5. Rusijos politiniam elitui, kuriam naudinga kurstyti antieuropietiškas nuotaikas.

Kam ir be referendumo turėtų būti aišku, kad ribojimai laisvai parduoti žemę yra žalingi? Atsakymai:

1. Žemės savininkams, kurių dalis šiandien dažnai nė nežino, ką su ta žeme daryti.

2. Kaimo gyventojams, kurie nori geriau apmokamo darbo.

3. Visai Lietuvos ekonomikai, kurios produktyvumas išaugtų, jei būtų leidžiama daugiau užsienio investicijų (įskaitant ir į žemės ūkį).

4. Lietuvos žmonėms, kurie nori likti Europos Sąjungos valstybės piliečiais.

5. Lietuvos valstybei ir Lietuvos žmonėms, norintiems, kad mokesčių mokėtojų pinigai keliautų ne milijardinėms baudoms už ES sutarties pažeidimus padengti.

Tiems, kas šių dienų žodžių mūšyje dėl referendumo vis dar negali apsispręsti, norėčiau priminti:

1. Kad ir kas beturėtų kokį nors žemės sklypą – jame galioja Lietuvos teisė (o, kad visais atvejais ji būtų protingesnė...).

2. Žemės sklypas neša naudą visuomenei (ir ekonominę) ne tada, kai jis dirvonuoja „saviškių“ balanse, o tada, kai jis efektyviai išnaudojamas, dirbamas.

3. Jei žemę įsigyja užsienietis, jis Lietuvą ne nuskurdina, o praturtina, nes žemė toliau lieka Lietuvoje ir yra dirbama, o į Lietuvą atplaukia papildomi investuotojo pinigai. Jei su tuo nesutinkate, tai turėtumėte agituoti už tai, kad lietuviai žemes pirktų Ispanijoje ar kitose šalyse (ne Lietuvoje).

Trumpas apibendrinimas: dalies politikų ir šiaip veikėjų manipuliacijos dėl referendumo šiuo metu yra žalingos Lietuvos žmonėms ir Lietuvos žemei.

 

Inertiški ES ir Rusijos lyderių susitikimai tęsiasi

veidas.lt 2014 01 29

Šią savaitę Briuselyje susitiks ES ir Rusijos lyderiai. Ekspertai prognozuoja, kad rezultatų tai neduos. Tiesą sakant, per šiuos kas pusmetį vykstančius susitikimus dar niekada neprieita prie esminių sutarimų.

Sunkus lagaminas, kurio nebesinori tempti paskui save, tačiau nedrįstama ir išmesti. Tokią ar panašias analogijas politikos apžvalgininkai pasitelkia bandydami apibūdinti kas pusmetį vykstančius Europos Sąjungos ir Rusijos viršūnių susitikimus.
Iš tiesų šie susitikimai naudos tarpusavio santykiams duoda mažai: Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui jie tampa dar viena proga pasakyti Vakarams, ką jis iš tiesų apie juos mano, o ES – atsikertant pakartoti, ką jau ir taip ne kartą yra sakiusi apie padėtį Rusijoje.
Nepaisant to, nuo 1994-ųjų, kai pasirašyta Partnerystės ir bendradarbiavimo sutartis, abiejų pusių lyderiai buvo susitikę jau 31 kartą.

Briuselis siunčia signalą

Teigiama, kad šį kartą susitikimas bus šaltesnis nei įprastai. ES pareigūnai, atšaukdami tradicinę vakarienę ir dviejų dienų susitikimą sutraukdami į kelias valandas, V.Putinui pasiuntė signalą, kad šiuo metu santykiai tarp jų nėra sklandūs. Kaip praneša naujienų agentūra „Reuters“, pagrindinė to priežastis – Kremliaus Ukrainai darytas spaudimas prieš praėjusių metų lapkritį vykusį ES ir Rytų partnerystės valstybių viršūnių susitikimą Vilniuje, kuriame ji siekė pasirašyti Asociacijos sutartį su ES ir taip pasukti vakarietiška kryptimi.
Diplomatai užsimena, kad Europos Komisijos prezidentas Jose Manuelis Barroso, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy ir ES vyriausioji įgaliotinė užsienio ir saugumo politikos klausimais Catherine Ashton su Rusijos prezidentu V.Putinu ir užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu bandys atvirai kalbėtis apie aktualius ir probleminius dvišalių santykių klausimus, nevengdami ir aštrių aspektų, tokių kaip dažnėjantys žmogaus teisių pažeidimai Rusijoje ar Ukrainos aktualijos.
Tiesa, V.Putinas daugelį priekaištų galės nesunkiai atremti, nes pastaraisiais mėnesiais pasirašė nemažai potvarkių: iš kalėjimo paleido feminisčių pankroko grupės „Pussy Riot“ nares, panaikino kaltinimus „Greenpeace“ aktyvistams, suteikė malonę vienam žinomiausių politinių Rusijos kalinių Michailui Chodorkovskiui.
Kita Briuseliui ne mažiau aktuali tema – Ukraina. Paklaustas, ar Rusija per susitikimą yra pasirengusi diskutuoti šiuo klausimu, Rusijos ambasadorius ES Vladimiras Čižovas atsakė: „Aš esu tikras, kad prezidentas V.Putinas bus pasirengęs diskutuoti bet kokiu klausimu, kuris domins prezidentus Van Rompuy ir Barroso.“

Skaityti daugiau...