V.Landsbergis: referendumas dėl žemės pažeidžia stojimo į ES sutartį

lzinios.lt 2014 01 25

Re­fe­ren­du­mą dėl že­mės par­da­vi­mo už­sie­nie­čiams drau­di­mo or­ga­ni­zuo­jan­tys pi­lie­čiai vei­kia prieš Lie­tu­vos sto­ji­mo į Eu­ro­pos Są­jun­gą (ES) su­tar­tį, sa­ko eu­ro­par­la­men­ta­ras kon­ser­va­to­rius Vy­tau­tas Lands­ber­gis.

"Tas pa­vo­jin­ga­sis re­fe­ren­du­mas, ku­ria­me ga­lų ga­le Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas pa­sa­kė tai, ką mes ban­dė­me sa­ky­ti anks­čiau, o re­fe­ren­du­mo ša­li­nin­kai ban­dy­da­vo iš­si­su­ki­nė­ti, kad čia ne prieš Eu­ro­pos Są­jun­gą. Aiš­ku, kad čia prieš Eu­ro­pos Są­jun­gą, tai prieš mū­sų su­tar­tį", - šeš­ta­die­nį Vil­niu­je vyks­tan­čia­me Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mo­kra­tų ta­ry­bos po­sė­dy­je sa­kė V.Lands­ber­gis. "Tai štai dua­liz­mas - re­fe­ren­du­mo klas­ta ga­lų ga­le įvar­dy­ta, kad tai yra prieš mū­sų bu­vi­mą Eu­ro­pos Są­jun­go­je", - pri­dū­rė jis.

Skaityti daugiau...

Konservatoriai stabdys referendumą dėl žemės pardavimo užsieniečiams

Konservatoriai ir Kubiliusbernardinai.lt 2014 01 26

Penktadienį Konstituciniam Teismui paskelbus, kad Lietuvoje negali būti tokių Konstitucijos pataisų, kuriomis būtų paneigti Lietuvos narystės Europos Sąjungoje įsipareigojimai, Vyriausiosios rinkimų komisijos narys Valdas Benkunskas, deleguotas į ją konservatorių, teigia, kad referendumo organizavimą reikia kuo greičiau stabdyti.

„Didelė dalis komisijos sako, kad turime sustoti su tais tikrinimais, stabdyti visus darbus, nes registruota referendumo iniciatyva yra antikonstitucinė. Iš tų grąžintų parašų yra klausimų, ar visi pasirašę iš tiesų pasirašė patys. Reikės vėl samdyti rašto ekspertus. Vėl papildomos išlaidos. Tai klausimas, ar reikia leisti mokesčių mokėtojų pinigus dėl reikalo, kuris iš esmės yra pasmerktas?“ – klausė V.Benkunskas.

V.Benkunskas, kuris yra ir Manto Adomėno, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos Vilniaus sueigos pirmininko, pavaduotojas, sakosi kitą savaitę VRK posėdyje siūlys svarstyti, ar ne laikas stabdyti „antikonstitucinę referendumo iniciatyvą“.

Šeštadienį konservatorių lyderiai Andrius Kubilius ir Vytautas Landsbergis partijos tarybos posėdyje sveikino Konstitucinio Teismo sprendimą ir referendumo inciatyvą dėl žemės pardavimo užsieniečiams draudimo vadino antikonstitucine.

Skaityti daugiau...

A.Anušauskas: Maskvos žodžiai ir LLRA veiksmai sutampa

lzinios.lt 2014 01 27

Ru­si­jos ke­ti­ni­mai steig­ti už­sie­ny­je ru­siš­kas mo­kyk­las ži­no­mi nuo 2011-ųjų. Šią sa­vai­tę apie juos vėl pra­kal­bo Ru­si­jos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­tras Ser­ge­jus Lav­ro­vas. Pir­miau­sia tai­ki­nys – Bal­ti­jos ša­lys. Tur­būt ma­žai gal­vo­jan­čių, kad taip Ru­si­ja rū­pi­na­si sve­tur gy­ve­nan­čių tau­tie­čių iš­si­la­vi­ni­mu.

Po­li­to­lo­gai ne­abe­jo­ja, kad tai už­sie­nio po­li­ti­kos pro­jek­tas, ku­rio tiks­las – iš­sau­go­ti įta­ką ir da­ry­ti po­vei­kį tų ša­lių spren­di­mams. Ne­ga­na to, Ru­si­jos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­tro par­eiš­ki­mas nu­skam­bė­jo tuo me­tu, kai Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­ja (LLRA) su­kė­lė is­te­ri­ją apie tau­ti­nių ma­žu­mų tei­sių pa­žei­di­mus Lie­tu­vo­je.

Pri­ėmus Švie­ti­mo įsta­ty­mo pa­tai­sas, Vil­niu­je drau­giš­kai mi­tin­ga­vę ru­sai ir len­kai pik­ti­no­si dėl ne­va ati­mtos ga­li­my­bės mo­ky­tis gim­tą­ja kal­ba, siun­tė skun­dus į Var­šu­vą ir Mask­vą. Gar­sią­ją „Pink Floyd“ dai­ną pri­tai­kęs sa­vo agi­ta­ci­jai Lat­vi­jos ru­siš­kų mo­kyk­lų gy­ni­mo šta­bas per­ša nuo­mo­nę, kad čia švie­ti­mo re­for­ma vyks­ta pa­gal na­cis­tų pla­ną, skan­duo­ja: „ša­lin ran­kas nuo ru­siš­kų mo­kyk­lų“.

2011-ųjų ru­de­nį spe­cia­lio­je Ru­si­jos tė­vy­nai­nių kon­fe­ren­ci­jo­je nu­spręs­ta, kad Ru­si­jos vy­riau­sy­bė už­sie­ny­je steigs ru­siš­kų mo­kyk­lų tink­lą. Pre­zi­den­tas Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas įsa­kė Ru­si­jos pro­pa­gan­di­niais pro­jek­tais be­si­rū­pi­nan­čiai „Ros­so­trud­ni­čest­vo“ („Ru­si­jos bend­ra­dar­bia­vi­mas“) par­eng­ti prog­ra­mą „Ru­siš­ka mo­kyk­la už­sie­ny­je“. Jis nu­ro­dė per ar­ti­miau­sius pen­ke­rius me­tus „Ros­so­trud­ni­čest­vo“ me­ti­nį biu­dže­tą pa­di­din­ti nuo 60 mln. iki 300 mln. do­le­rių.

An­tra­die­nį S.Lav­ro­vas pa­tvir­ti­no, kad Mask­va pa­si­ren­gu­si įgy­ven­din­ti prog­ra­mą „Ru­siš­ka mo­kyk­la už­sie­ny­je“ – steig­ti ru­siš­kų mo­kyk­lų tink­lą Bal­ti­jos ša­ly­se. Dėl to esą ar­ti­miau­siu me­tu ke­ti­na­ma kal­bė­ti su vy­riau­sy­bė­mis.

Skaityti daugiau...

Išsivaikščiojimas

veidas.lt 2014 01 27

Nesulauksime nė 2030 metų, ir paaiškės, kad per nepriklausomybės laikotarpį netekome daugiau nei 1,2 mln. gyventojų.

Šiemet prieš prezidento ir Europos Parlamento rinkimus bus daug kalbama apie euro įvedimą, minimalios algos pakėlimą, žemės pardavimą užsieniečiams, prastą teisėtvarkos institucijų darbą, energetikos projektus, tačiau vargu ar bus kalbama apie esmę, tai yra apie tolimesnes mūsų valstybės perspektyvas, negrįžtamus procesus mūsų šalies provincijoje, apie tai, kad nykstame.
Statistikos departamento duomenimis, 2014 m. pradžioje Lietuvoje gyveno jau tik 2 mln. 944 tūkst. žmonių. Per praėjusius metus gyventojų sumažėjo dar 28 tūkst. Taigi tendencijos nėmaž nesikeičia: nesulauksime nė 2030 m., ir paaiškės, kad per nepriklausomybės laikotarpį netekome daugiau nei 1,2 mln. gyventojų, tai yra jų bus sumažėję nuo 3,7 iki 2,5 mln.
Ar per tuos 24-erius metus jūs matėte bent kokių politikos ir ekonomikos elito sprendimų, kurie kaip nors paveiktų emigraciją ar emigravusius žmones paskatintų grįžti į Lietuvą? Tikriausiai nelabai. Dabartinė valdžia, kaip ir kiekviena ankstesnė, pakalbėjo, kad emigracijos mastai kelia susirūpinimą ir kad reikia ieškoti būdų, kaip ją pristabdyti, tačiau kalbos į veiksmus neperaugo.
Žinoma, emigracija, kaip ir dauguma reiškinių, turi ir savo pliusų, ir minusų. Bet ne apie tai dabar kalba. Kur kas svarbiau yra tai, kad mes nykstame, mūsų valstybė keičiasi iš pagrindų ir visa tai vyksta praktiškai be jokio pasipriešinimo ir įsikišimo.

Skaityti daugiau...

V. Mitė. Rusija ugdys sau lojalius piliečius Lietuvoje?

 

delfi.lt 2014 01 27

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas praeitą savaitę pareiškė, jog Rusija steigs rusiškas mokyklas užsienyje, kuriose bus mokoma pagal Rusijos Federacijos programas. Mokyklas finansuos Rusija ir jas planuojama visų pirmą steigti Baltijos valstybėse. Lavrovas taip pat sakė, jog mokyklos bus steigiamos pasirašant susitarimus su valstybėmis, kuriose jos bus atidaromos. Mokyklos yra dalis jau patvirtintos vyriausybinės programos „Rusiška mokykla užsienyje.“

Lavrovas pabrėžė, jog Rusija norėtų, kad mokyklų steigimas prasidėtų kaip galima greičiau, bet pripažino, jog ne viskas priklauo nuo Rusijo užsienio reiklų ministerijos.

Lavrovo pasiūlymas keistas daugeliu aspektu.

Visų pirma šis patyręs diplomatas turėjo žinoti, jog Lietuva, Latvija ir Estija niekada nesutiks su rusiškomis mokyklomis, kur bus mokoma pagal Rusijos standartus ir programas. Taip ir atsitiko. Visos trys Baltijos valstybės labai greitai ir neigiamai reagavo į Lavrovo pareiškimą. Todėl Lavrovo siūlymą reikėtų vertinti kaip politinį spaudimą Baltijos šalims ir ypač Latvijai, kuri nuo 2018 metų grasina uždaryti visas rusiškas mokyklas.

Iš kitos pusės, tai gali būti suprasta ir kaip ženklas Baltijos šalių rusams konfrontuoti su tų valstybių valdžia, pateikiant jiems konkrečią politinę programą - „mes norime rusiškų mokyklų, norime išlikti rusais, o Baltijos valstybės tam nesudaro sąlygų bei pažeidžia mūsų teises.“ Lavrovo pareiškimas ramybės bei susitaikymo tarp lietuvių ir vietinių rusų neatneš.

Skaityti daugiau...

kun. Vaclovas Aliulis: Kada sulauksime krikščionių vienybės?

lzinios.lt 2014-01-25

Sa­vo pir­mo­sios apaš­ta­liš­kos ke­lio­nės me­tu, apie 51 me­tus po Kris­taus, po ne­sėk­min­go mė­gi­ni­mo at­vers­ti At­ėnų moks­lin­gą pub­li­ką šv. Pa­ulius pa­trau­kė į Ko­rin­to uos­ta­mies­tį ir čia su­bū­rė krikš­čio­nių bend­ruo­me­nę, ku­rios dau­gu­mą su­da­rė pa­pras­ti žmo­nės. 

Pa­skui, dar­buo­da­ma­sis dau­giau­sia va­ka­ri­nė­je Ma­žo­sios Azi­jos da­ly­je, ypač Efe­zo mies­te, to­liau rū­pi­no­si, kaip dygs­ta jo pa­sė­ta sėk­la Ko­rin­te, kaip au­ga ir ve­ši jos dai­gai. Kar­tu su ge­ro­mis ži­nio­mis pa­siek­da­vo Pa­ulių ir bė­dos: bend­ruo­me­nės skal­dy­ma­sis, pa­go­niš­kų pa­pro­čių lie­ka­nos ir ki­ta. Apaš­ta­las į Ko­rin­to ti­kin­čiuo­sius ne kar­tą krei­pė­si laiš­kais, du iš jų yra iš­li­kę. Pir­mas laiš­kas (žy­mi­mas 1 Kor) yra ra­šy­tas ti­kriau­siai 56 me­tais po Kris­taus Efe­ze, an­tras (2 Kor) – me­tais vė­liau Ma­ke­do­ni­jo­je.

Pir­mu­ti­nis so­pu­lys apaš­ta­lui – ti­kin­čių­jų skal­dy­ma­sis į „par­ti­jas“ pa­gal žy­miuo­sius ti­kė­ji­mo va­do­vus. Pa­ulius ne­ga­li pa­kęs­ti tuš­čių ki­vir­čų ir tie­siog gė­di­na skal­dy­to­jus: „Tu­riu ome­ny­je tai, kad iš jū­sų yra to­kių, ku­rie sa­ko­si: „Aš esu Pa­uliaus“, „aš – Apo­lo“, „aš – Pe­tro“, „o aš – Kris­taus.“ Ar­gi Kris­tus pa­da­ly­tas? Ne­jau­gi Pa­ulius bu­vo už jus nu­kry­žiuo­tas? Ne­gi dėl Pa­uliaus bu­vo­te pa­krikš­ty­ti?“ (1 Kor 1,12-13).

Iš­ti­są aš­tuon­die­nį, nuo sau­sio 18-osios iki 25-osios, vi­sa­me pa­sau­ly­je dau­gy­bė krikš­čio­nių mel­džia Die­vą tin­ka­mo įkvė­pi­mo įvai­rių krikš­čio­ni­jos at­ša­kų na­riams ir va­do­vams sie­kiant vie­ny­bės, idant bū­tų „vie­na kai­me­nė, vie­nas ga­ny­to­jas“ (Jn 10,16). Ti­ki­me, jog dan­gu­je vi­si iš­gel­bė­ti žmo­nės gy­ve­na gra­žiau­sio­je vie­ny­bė­je, dė­kin­gi vie­nin­te­liam vi­sų Gel­bė­to­jui Kris­tui. Že­mė­je, de­ja, yra dau­gy­bė stam­bių ir smul­kių krikš­čio­niš­kų su­si­vie­ni­ji­mų, ku­riems to­li iki vie­ny­bės. Trūks­ta ne tik or­ga­ni­za­ci­nės vie­ny­bės, bet yra ir dau­gy­bė krikš­čio­nių ti­kė­ji­mo bei re­li­gi­nio gy­ve­ni­mo at­mai­nų. Kai ku­rios jų tie­siog ir va­di­na­si sa­vo pra­di­nin­kų var­dais. Man iš­ties ne­ge­ra, kai pra­kil­nų­jį vys­ku­pą Min­dau­gą Sa­bu­tį tu­riu va­din­ti „e­van­ge­li­kų liu­te­ro­nų“ ga­ny­to­ju, tau­rų­jį To­mą Šer­ną – „e­van­ge­li­kų re­for­ma­tų“ ar „kal­vi­nis­tų“ su­pe­rin­den­tu, o ko­kį nors ar­ki­vys­ku­pą Ram­sey – „ang­li­ko­nų“ gal­va. Juk ne Liu­te­ris ar Kal­vi­nas, ar Cving­lis, ar Ang­li­jos ka­ra­lius Hen­ri­kas bu­vo nu­kry­žiuo­ti už sa­vo žmo­nes!

Skaityti daugiau...

Ukrainai palaikyti - gyva vilniečių grandinė

BNS ir lrytas.lt 2014-01-25

Ukrainos demonstrantai šeštadienį ryte sulaukė paramos Vilniuje. Čia Ukrainos piketuotojų siekius parėmė gyva grandine susijungę keli šimtai žmonių.

Vilniaus centre gyva grandine buvo sujungta Europos Komisijos atstovybė ir Ukrainos ambasada. Šios iniciatyvos tikslas – pademonstruoti paramą už demokratines vertybes kovojantiems Ukrainos piliečiams.

Akcijoje daugiausia dalyvavo jaunimas, kai kurie jų nešini Lietuvos, Ukrainos vėliavomis, taip pat keletas jų turėjo plakatus su užrašu „No more blood“ (liet. - Daugiau jokio kraujo). 

„Akcija yra skirta paremti demokratinius procesus Ukrainoje ir pasisakyti prieš Ukrainos valdžios smurtavimą prieš žmones“, - prieš akciją BNS sakė „Kurk Lietuvai“ vadovė Rūta Mačiulytė. 

Iš anksto buvo tikimasi, kad prie iniciatyvos prisijungs bent 715 dalyvių, kurie simbolizuos 715 kilometrų, skiriančius Lietuvos ir Ukrainos sostines.

Skaityti daugiau...

Akad. Z.Zinkevičius: Lenkiškai kalbantys lietuviai

Lenkiškai kalbantys lietuviaivoruta.lt 2014-01-22

Juos vadiname įvairiai: tiesiog lenkais, Lietuvos lenkais, etniniais lenkais, Vilnijos autochtonais ir dar kitaip. Iš tikrųjų tai yra lenkiškai kalbantys lietuviai. Tokiais jie tapo čia pat, Lietuvoje. Jie nėra atsikėlę iš Lenkijos, nors anksčiau jų ideologai būtent taip ir aiškindavo. Kūrė teorijas apie masinę lenkų kolonizaciją Lietuvoje (iš tikrųjų tokios niekuomet nebuvo), apie kilmę iš belaisvių, kurių narsieji senovės lietuviai iš Lenkijos daug parsivarydavo. Tie belaisviai esą ir sulenkino vietinius gyventojus, bet taip niekur nėra buvę, užsilaikę svetimame krašte patys belaisviai nutausta.

Įsitikinus tokių aiškinimų absurdiškumu, pagaliau buvo liautasi šią lietuvių tautos dalį kildinti iš Lenkijos. Imta tvirtinti, kad tie „lenkai“ iš seno gyvena Lietuvoje. Kaip jie čia atsirado, apie tai vengiama kalbėti. Lietuviška jų kilmė nutylima. Tokia kilmė manoma, kad yra žeminanti. Juk iki tautinio atgimimo lietuviškai yra kalbėję tik valstiečiai baudžiauninkai. Apie tai, kad senovėje lietuviškai kalbėjo ne tik baudžiauninkai, bet ir diduomenė, vengiama net užsiminti. Lygiai taip pat nutylima, jog ir „poniškoji“ lenkų kalba Lenkijoje buvo vartojama ne tik diduomenės, bet ir valstiečių baudžiauninkų. Taigi, abiejų kalbų – lietuvių ir lenkų – statusas savo valstybėse praeityje iš tikrųjų yra buvęs vienodas.

Iš to, kas pasakyta, matyti, kad pravartu detaliau aptarti lenkiškai kalbančių lietuvių sąvoką ir turinį, taip pat visa tai, kas su jais susiję.

Kas slypi sąvokoje lenkiškai kalbantys lietuviai?

Taip vadiname gausią savo tautos dalį, gyvenančią ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Ypač daug lenkiškai kalbančių lietuvių yra Pietryčių Lietuvoje, vadinamajame Vilniaus krašte. Jie atsirado įvairiais laikais, dalis dar senojoje Lietuvos valstybėje, ypač po Liublino unijos.

Skaityti daugiau...