Svarbu
Registracija
Verslo naujienos Baranauskas norėjo pasisvinti 2 mln. EUR "Snoro" pinigų
vz.lt 2014-01-21
Iš karto po to, kai laikinai buvo apribota „Snoro“ veikla, vienas buvusių pagrindinių banko akcininkų Raimondas Baranauskas į Rusijos banke „Conversbank“ turimą asmeninę sąskaitą norėjo persivesti 1,969 mln. EUR (6,8 mln. Lt) „Snoro“ lėšų.
Ši praeities detalė paaiškėjo Londono teismo sprendime, kuriame pateikiama santrumpa, ką, nagrinėjant bylą dėl buvusių pagrindinių „Snoro“ akcininkų išdavimo Lietuvai, kalbėjo vienai ir kitai pusei atstovavę liudytojai.
Kaip rodo bylos dokumentai, buvęs laikinasis „Snoro“ administratorius Simonas Freakley teismui liudijo, kad jei ne jo sprendimas „Snorą“ atjungti nuo bankinės SWIFT sistemos, bankas būtų netekęs minimų 1,969 mln. EUR.
Kaip žinia, „Conversbank“ bankas siejamas su kitu „Snoro“ akcininku Vladimiru Antonovu.
Skelbta, kad pirmadienį Londono Vestminsterio Magistrato teismo teisėjas pagal Lietuvos Generalinės prokuratūros išduotus Europos arešto orderius paskelbė sprendimą dėl dviejų įtariamųjų „Snoro“ byloje perdavimo iš Didžiosios Britanijos į Lietuvą.
Kijeve žuvo du protestuotojai, milicija nugriovė barikadas
lzinios.lt 2014-01-22
Protestuotojų savigynos štabas pranešė, kad vienas jaunuolis buvo mirtinai sumuštas milicijos. Taip pat pranešama, kad dar vienas aktyvistas buvo nušautas.
Vienas jaunuolis nukrito nuo 13 m aukščio Dinamo stadiono kolonados, susirėmimo su milicija metu. Ant žemės gulintį jaunuolį ėmė mušti "Berkuto" kariai. Vėliau patvirtinta, kad jis mirė nuo sunkių traumų.
Britų visuomeninis transliuotojas BBC pateikė kitą tragedijos versiją, esą aktyvistas mirė dėl 4 šautinių žaizdų.
Tuo metu naujienų agentūra Interfax-Ukraina pranešė apie dar vieną praėjusios nakties susirėmimų auką. Pasak agentūros pranešimo, vyriškis buvo nušautas. Jo mirtį konstatavęs gydytojas teigė manantis, kad jaunuolį pakirto snaiperio kulka.
Ukrainos VRM patvirtino informaciją, kad Gruševskio gatvėje iš tiesų "yra lavonas", tačiau pridūrė, kad "sužeidimų ir sužalojimų pobūdis nenustatytas".
A.Bačiulis: Neigiamas okupacijos pasekmes jausime ir po šimtmečio
veidas.lt 2014-01-21
Vaduotis iš sovietinio palikimo Lietuvoje teks ne dešimtmetį ir ne du – vokiečių mokslininkai nustatė, kad imperijų valdymo palikimas įtakoja žmonių santykius su vietos biurokratija ir teisėsauga netgi praėjus šimtui metų po jų žlugimo.
„Kiek gi galima dėl Lietuvos bėdų kaltinti tą Sovietmetį, jau du dešimtmečius savarankiškai gyvename, čia mūsų valdžios vagys dėl visko kalti!“ – tikriausiai daugeliui mūsų girdėtas posakis. Tikriausiai daugelis girdėjusiųjų netgi mano, kad jis teisingas, tad dėl visų blogybių kalta prasta valdžia, vagys ir kyšininkai joje bei Landsbergis, nes tai jis „kolūkius sugriovė“. Žinoma, yra ir tokių, kurie taip nemano, tačiau didžiuoji dauguma jų tikriausiai neabejoja, kad visi neigiami sovietinės okupacijos ženklai Lietuvoje išnyks, kaip Biblijoje parašyta – kuomet į visuomenės ir valstybės gyvenimą įsijungs trečioji nuo išsivadavimo, laisvėje gimusių žmonių vaikų, karta. Tad laukti, regis, nebedaug belikę – kadangi 24 metus laisvėje jau nugyvenome, tai dar 15, gal 20 metų ir viskas – apie sovietmetį skaitysime tik istorijos vadovėliuose, nes jau šiandien seneliai nebesugeba paaiškinti anūkams, kodėl jų amžiaus būdami tik du žaislus teturėję.
Deja, šioms viltims nelemta išsipildyti – jungtinis vokiečių ir britų mokslininkų Saschos O.Beckerio, Katrinos Boeckh, Christos Hainz ir Ludgerio Woessmanno tyrimas „The Empire Is Dead, Long Live the Empire! Long-Run Persistence of Trust and Corruption in the Bureaucracy“ (Imerija mirė, tegyvuoja Imperija! Ilgalaikis pasitikėjimo biurokratija ir korupcijos gajumas) rodo, kad imperijų įdiegtos piliečių santykių su valstybine biurokratija, teismais ir policija tradicijos išlieka netgi praėjus šimtui metų po imperijų žlugimo! Kadangi tyrimas buvo atliktas buvusios Habsburgų imperijos ir jai kaimyninių valstybių teritorijoje, savo atradimą mokslininkai pavadino „Habsburgų efektu“.
Versijos: kas stovi V. Tomaševskiui už nugaros
voruta.lt 2014-01-18
Ką dar galima pasakyti apie Lenkų Rinkimų Akcijos frakcijos poelgį Seime Sausio 13-osios minėjimo metu, kai demonstratyviai buvo išeita iš salės kalbant Vytautui Landsbergiui? Kaip pavadinti tą melo ir dezinformacijos srautą nuo Vilniaus iki Varšuvos ir Briuselio, kartu sužibant visuose Lietuvos TV ir internetinės žiniasklaidos kanaluose, dar ir dar kartą bandant pagrįsti tokį savo demaršą, atsieit, be kaltės baudžiamų, diskriminuojamų, persekiojamų lenkų skriaudomis? LLRA, kaip politinės jėgos, lemtis Lietuvoje nesunkiai numatoma – daugumos piliečių visiškai pagrįsta panieka ir pasipiktinimas. Tai įvyks ne šiandien ir ne rytoj. Šios vyriausybės bei prezidentės pozicija koalicijos partnerių atžvilgiu parodys, kas ko yra vertas. Kaip ir kodėl Lenkų rinkimų akcija įgijo tokią galią? Kaip galėjo atsitikti, kad vadinamasis Tomaševskio blokas užuot surinkęs 7 proc. rinkėjų balsų, buvo praleistas į Seimą su penkiais? Kodėl Irenai Degutienei, tuo metu Seimo pirmininkei, iškėlus klausimą dėl galimybės skirti naują Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininką, netrukus paaiškėjo, kad tokio nepaprasto žmogaus tiesiog nėra kuo pakeisti? Ar tai nereiškia, kad buvo paliktas rinkimų balsų skaičiavimui reikalingas žmogus vienam svarbiam tikslui?
Nuo brigados nario iki politiko
Vertinant LLRA istoriją ir veiklą nėra reikalo imtis kokių ypatingų tyrimų – neilgai pavargus, visą norimą informaciją galima atgaminti iš laikraščių ir visažinio interneto. Ten rasime ir klaustuką, kur LLRA ir „Tomaševskio bloko“ simbolis – pats Valdemaras Tomaševskis – buvo ir ką veikė 1990 – 1991 metais.
Vytautas Juozapaitis. Apie kiaulių marą, teismus ir medžiotojus
bernardinai.lt 2014-01-18
Pastarosiomis dienomis margaspalvės informacinės mišrainės gausoje praslydo pranešimas apie Pietų Lietuvoje kritusius šernus, galimai neatlaikiusius afrikinio kiaulių maro užkrato, atėjusio iš anapus rytinės sienos. Atrodytų, reiškinys, nieko bendra neturintis su politika: juk infekcinės bei virusinės ligos šiuolaikiniame pasaulyje plinta nepaisant jokių partinių ar nacionalinių susitarimų bei prieštaravimų, politinių pažiūrų ir simpatijų, asmeninių pažinčių ar rinkimų rezultatų.
Tačiau būtinybė rasti reikalingą vaistą ar prevencinę priemonę bei patenkinti fiziologinį žmogaus instinktą išlikti neišvengiamai suburia net ir pačius aršiausius politinius apologetus, nes visi bent kiek mąstantys suvokia, kad tik bendrų, visų suinteresuotų pusių pastangų dėka įmanoma imtis neatidėliotinų priemonių toms epidemijoms ar pandemijoms sustabdyti.
O va, štai čia ir prasideda grynų gryniausia politika, kuomet vardan visiems be išimties neišvengiamai būtino rezultato yra ieškoma bendro sutarimo, kuris įrodo tokio proceso galimybę ir, tuo pačiu, iškelia klausimą - kodėl tokie susitarimai neįmanomi kitais, nebūtinai „kiauliškais“ atvejais? Nors tie patys politikai, taip pat nuoširdžiai besidievagodami, deklaruoja savo veiksmų ir žodžių nuoširdumą, priima visiems svarbius sprendimus, nepaisydami logikos ir prasilenkdami su išmintimi, nekalbant apie sąžinės ir padorumo sąvokas, kurios pastaruoju metu politiniame žodyne, o ir viešojoje žiniasklaidoje daugeliu atveju yra paprasčiausiai ignoruojamos.
Teisėjai kyla prieš Graužinienės siūlymus: jei leisime įžeidinėti teisėjus, bus įžeidinėjama valstybė
alfa.lt 2014-01-21
Šią savaitę Seimas neeilinės sesijos metu ketina imtis Seimo pirmininkės, Darbo partijos vadovės Loretos Graužinienės inicijuotų Baudžiamojo kodekso (BK) pataisų, kuriomis siūloma netraukti asmenų baudžiamojon atsakomybėn už nepagarbą teismui. Teisėjai, teisės specialistai neslepia nuostabos dėl tokios parlamento vadovės idėjos. Nepasitenkinimo siūlymu nebausti už nepagarbą teismui neslepia ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkas Gintaras Kryževičius, pabrėždamas, kad, atsižvelgiant į viešus įvairių asmenų pareiškimus apie teisėjus, atsakomybė minėtu klausimu turi išlikti.
L. Graužinienės Seime įregistruotame BK pakeitimo projekte siūloma iš kodekso išbraukti straipsnius dėl įžeidimo, nepagarbos teismui, o už šmeižtą siūloma numatyti tik baudą.
Pagal pataisas baudžiamoji atsakomybė nebebūtų taikoma už įžeidimą, valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimą ir nepagarbą teismui. Dabar už šias veikas numatyta bauda, viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas ir laisvės atėmimas iki dvejų metų, priklausomai nuo veikos pobūdžio. Tuo metu už šmeižtą L. Graužinienė siūlo palikti baudžiamąją atsakomybę, tačiau šį BK straipsnį paredaguoti taip, kad „tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, neva šis padarė nusikaltimą, baudžiamas bauda”.
Pasak Seimo pirmininkės, atsakomybę už teismo negerbimą, taip pat ir už tam tikrų kategorijų valstybės tarnautojų įžeidimą numato ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, todėl jos numatyti BK nereikia.
V.Klyčko gaudo provokatorius, Ukrainoje įsigaliojo griežti įstatymai
Antradienio rytą „Ukrainos balse“ paskelbti valdžios priimti įstatymai, kurie išprovokavo protestuotojų susirėmimus su policija. Jie pradeda galioti nuo paskelbimo „Ukrainos balse“.
Šie įstatymai sukėlė pasipiktinimą Ukrainoje.
Prasidėjo suėmimai
Ukrainos milicija įtaria 13 asmenų dalyvavus masiniuose neramumuose Kijeve. Tokią informaciją pateikia Ukrainos Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pareigūnai.
VRM duomenimis, buvo sulaikyti 32 žmonės – jie šiuo metu nuvežti į teisėtvarkos organų būstines. Iš jų „13-ai sulaikytųjų iškelti kaltinimai“ dėl dalyvavimo masiniuose neramumuose, nurodo Ukrainos VRM. Atliekamas tyrimas, kuriuos siekiama nustatyti kiekvieno asmens vaidmenį šios nusikalstamos veiklos metu.
Baudžiamojo kodekso straipsnyje už „dalyvavimą masinėse riaušėse“ numatoma bausmė iki 15-os metų laisvės atėmimo.
Landsbergis: baisi gėlelė
alfa.lt 2014-01-17
Kas nors iš atokesnės planetos stebėtųsi Žemės bepročiais. Kas jiems pasidarė, kad maža gėlelė ir net pati jos spalva tampa zoologinės neapykantos objektu?
Neužmirštuolės akcija ir emblema pasirodė prieš pat daugeliui šventą Sausio 13-ąją ir paplito žaibiškai. Atmink mylėjusius gyvenimą, išėjusius ir kritusius kovose, atmink mylėtus artimuosius, kurių nebėra, bet jie tebėra, jei prisimeni, atmink visa gera ir gražu, ko yra buvę, kad ir toliau būtų... O koks kilo įniršis! Kaip stabdyti tą meilės ir taikos ženklą?
Nesistebiu, kad urgzdamas atsiliepė koncernas „Rrrrr“, kad šiepiasi nemirtinga kairioji kairrrė; bet gėlele džiaugėsi ją įsisegę ir socialdemokratų lyderiai, ir Prezidentė, ir liberalai su krikščioniškais konservatoriais. Visi pasirodė išsiilgę santarvės ir truputėlio meilės – kitaip, negu tie urzgiantieji ar stropiai dirbantieji, kad mes, tėvynės likimą ir brolius kankinius pamiršę, dabartyje kruvinai rietumės.
„Atsibus tėvynės sūnūs, didžią praeitį atminę“, taipgi skaudžių išmėginimų ir kilnaus pasiaukojimo praeitį su gražiais artimo meilės pavyzdžiais – štai didysis pavojus kažkam.