Konstituciniame Teisme – euro įvedimo ir Pakso kandidatavimo likimas

alfa.lt 2014-01-14

Konstitucinis Teismas (KT) antradienį, sausio 14-ąją, surengė viešą posėdį, kuriame apsvarstė bylą, susijusią su galimybėmis per apkaltą iš prezidento posto pašalintam Rolandui Paksui vėl dalyvauti šalies vadovo rinkimuose.

Aiškinantis Pakso kandidatavimą norima sabotuoti euro įvedimą?

Abejones dėl šiuo metu Seime antrojo priėmimo laukiančios Konstitucijos pataisos, kuri reglamentuoja kandidatavimo po apkaltos galimybes, iškėlė buvęs KT pirmininkas, Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjas Egidijus Kūris. Jis pareiškė, kad Konstitucijos pataisa dėl kandidatavimo po apkaltos gali prieštarauti Konstitucijai dėl jos priėmimo tvarkos, nes galutinė formuluotė skyrėsi nuo pateiktos iniciatorių.

Kadangi Konstitucijos 74 straipsnio pataisa dėl kandidatavimo po apkaltos dar nepriimta, tad Seimas į KT kreipėsi dėl kito straipsnio – 2006 metais priimtos Konstitucijos pataisos dėl Lietuvos banko (LB). Minėta Konstitucijos pataisa dėl Lietuvos banko iš pagrindinio šalies įstatymo išbraukė nuostatą, kad „pinigų emisijos teisę turi tik Lietuvos bankas“.

Seimas teismo paprašė pasisakyti dėl jos priėmimo aplinkybių. Kreipimosi iniciatoriai teigia, kad tai padės išsiaiškinti, ar svarstymo metu gali būti keičiamas pirminis grupės narių pasiūlymas dėl Konstitucijos pataisos.

Kita vertus, jei KT pripažintų, kad 2006-aisiais vykusių pataisų keitimo tvarka buvo prieštaraujanti Konstitucijai, tai pastarasis sprendimas iškeltų grėsmę euro įvedimui 2015-aisiais, kadangi į pagrindinį šalies įstatymą galėtų sugrįžti nuostata, kad pinigų emisijos teisę turi tik Lietuvos bankas, o tai prieštarauti stojimo į euro zoną reikalavimams. Tuomet veikiausiai tektų vėl keisti Konstituciją, o tai įstatymų leidybos procesą užvilkintų pakankamai, kad euro įvedimas kitąmet būtų nukeltas.

Konstitucijos keitimo iniciatyvos iškraipyti negalima?

Seimo kreipimąsi pristatė Darbo partijos frakcijai Seime vadovaujantis Vytautas Gapšys. Jo teigimu, 2006-aisiais keičiant Konstituciją buvo iškraipyta pirminė pataisos siūlytojų intencija. Esą tik norėta panaikinti Lietuvos banko pinigų emisijos monopoliją, o po vėlesnių svarstymų komitetuose sukurtos papildomos teisės ir pareigos keičiant Lietuvos banko vadovą, o apie tai projekto iniciatoriai nė nebuvo užsiminę.

Skaityti daugiau...

N. Mačiulis apie euro referendumą: tai ne pasaulio juokinimas, o gėda

Nerijus Mačiulisdelfi.lt 2014-01-14

Surengusi referendumą dėl euro Lietuva gali pasakyti Europos Sąjungai (ES), kad persigalvojo, tačiau tuomet nereikėtų pamiršti, kad ir ES gali persigalvoti ir neberemti Lietuvos finansiškai, tvirtina „Swedbank“ banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Valdančiajai koalicijai priklausanti „Tvarkos ir teisingumo“ partija skelbia norinti surengti referendumą, kuriame Lietuvos gyventojai išreikštų savo nuomonę, ar nori nuo 2015 m. litus pakeisti į eurus.

Tačiau N. Mačiulis atkreipia dėmesį, kad ne valdžia priėmė sprendimą įstoti į Ekonominę ir pinigų sąjungą, o Lietuvos gyventojai balsuodami referendume.

„Tai, kad ES ir euro zona per tuos 10 metų evoliucionavo, neturėtų stebinti ir nesukuria prielaidų nesilaikyti Lietuvos stojimo į ES sutartyje numatytų įsipareigojimų. Juolab, kad ES pokyčiams mes turėjome įtakos siųsdami savo atstovus į Europos Parlamentą. Dabar galime surengti dar vieną referendumą bei pasakyti, kad tauta persigalvojo ir nusprendė nesilaikyti pasirašytos sutarties sąlygų, bet tada turime suvokti, kad ES irgi gali nesilaikyti savo įsipareigojimų mus remti finansiškai (apie 7 mlrd. Lt per metus)“, - savo įraše socialiniame tinkle „Facebook“ dėsto jis.

Skaityti daugiau...

V. Tomaševskis Strasbūre prabilo apie represijas lenkams – ir sulaukė D. Grybauskaitės atkirčio

V. Tomaševskis Strasbūre prabilo apie represijas lenkams – ir sulaukė D. Grybauskaitės atkirčiodelfi.lt 2014-01-14

Strasbūre pristatant Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos tarybai neapsieita ir be Šalčininkų rajono aktualijų dėl lenkų tautinių mažumų. Proga iškelti šį klausimą pasinaudojo europarlamentaras Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderis Valdemaras Tomaševskis.

„Pirmininkavimas tai - puiki proga pačios valstybės narės reklamai, jos vaidmens sustiprinimui, turėti teigiamos įtakos valstybės, kaip patikimos partnerės, įvaizdžio pristatymui. Deja, bet pastarieji skandalingi įvykiai Lietuvoje nukreipti prieš tautines mažumas paliko blogą įspūdį", - kalbėjo V. Tomaševskis antradienį Strasbūre, kur pristatyti Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai rezultatų atvyko ir Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Pavadinęs tautinių mažumų problemas šaukštu deguto Lietuvos pirmininkavimo medaus statinėje, Lietuvoje išrinktas europarlamentaras kalbėjo apie baudą Šalčininkų rajono savivaldybės direktoriui.

 

„Kalėdų išvakarėse Lietuvos Vyriausybės atstovo prašymu Vilniaus apygardos teismas, spaudžiamas viešų politikų pareiškimų, nustatė drakonišką apie 13 tūkst. eurų baudą Šalčininkų rajono savivaldybės direktoriui Boleslavui Daškevičiui už dvikalbių informacinių lentelių su gatvių pavadinimais lietuvių bei lenkų kalbomis naudojimą. Lentelės kabo ant privačių namų.

Šiame regione 80 proc. gyventojų sudaro vietinė lenkų tautinė mažuma. Kova su autochtoninių tautinių mažumų kalbomis, palaikoma aukščiausios valdžios, yra ne kas kita, kaip kraštutinio nacionalizmo pasireiškimas, kurio neturėtų būti ES", - sakė V. Tomaševskis.

Europarlamentaras paragino ES Tarybą ir Komisiją reaguoti į „tautinių mažumų persekiojimą ES teritorijoje".

Sulaukė negausių plojimų ir lietuvių kritikos

V. Tomaševskio pasisakymas EP sulaukė negausių plojimų. Jo mintis palaikė ir lenkas EP narys Tomaszas Poręba.

„Lietuva nepatvirtino tautinių mažumų įstatymo, nors 16 proc. gyventojų sudaro lenkai, o kai kuriuose regionuose jų yra kur kas daugiau. Lenkai į viešąją erdvę nėra įtraukiami Lietuvoje. Yra pažeidinėjama Europos Tarybos konvencija ir ignoruojama Regioninių nacionalinių mažumų chartija", - sakė T. Poremba.

Tuo tarpu konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė priminė kolegai Europos Parlamente V. Tomaševskiui, kad Lietuvoje valstybinė kalba yra lietuvių.

„Ar jūs manote, kad valstybės tarnautojas gali leisti sau nesilaikyti valstybės, kurioje jis dirba ir kurios pilietis yra, įstatymų", - klausė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Skaityti daugiau...

E.Gentvilas: referendumas dėl Lietuvos žemės: kas ir ką parduoda?

 

alfa.lt 2014-01-14

Gelbėkit, išparduos Lietuvos žemelę, – trimituoja garsaus referendumo organizatoriai. Atleiskit, šioje vietoje reikėtų pasakyti tiesą, kas čia ir ką parduoda.

Dalis referendumo iniciatorių ir rėmėjų žmonėms „parduoda“ tariamą Lietuvos išparceliavimo idėją. O po tuo iš tikrųjų slypi labai paprastas dalykas – pasiekti, kad lietuvaičiai savo žemeles, neturėdami jokio doro pasirinkimo, ir toliau pusvelčiui pardavinėtų tarpininkams ar tiesiogiai stambiesiems žemvaldžiams Lietuvoje (kurių, beje, šiandien netrūksta).

Aiškiau tariant, reikėtų kalbėti ne apie grėsmes, kad bus išparduota Lietuvos žemė, o apie tai, jog „parduodami“ Lietuvos žmonės (deja, ir savo pačių rankomis).

Atomazga dėl iniciatyvos skelbti referendumą ir reikiamo parašų kiekio artėja, ir kuo arčiau, tuo panašiau į gerą detektyvą. Vyriausioji rinkimų komisija lyg ir neturėtų atlikti Šerloko Holmso vaidmens, bet istorija jau apaugo legendomis ir visiems įdomu sužinoti, kiek gi šimtų ar tūkstančių tų „pasiklydusių“ sielų.

Na, jei referendumą vis dėlto bus leista surengti, galime numanyti, kad teigiami jo rezultatai būtų nemenkas smūgis Lietuvos reputacijai Europos Sąjungoje (ES). Kaip žinome, mūsų stojimo į ES sutartyje numatytas ir anksčiau jau pratęstas pereinamasis žemės pardavimo ribojimo laikotarpis baigiasi jau 2014 m. gegužės 1-ąją. Taip pat žinome, kad bet koks de­rybų at­nau­ji­ni­mas su ES dėl pakartotinio termino pratęsimo yra ne­įma­nomas.

Skaityti daugiau...

Prof. Vytauto Landsbergio kalba minint Laisvės gynėjų dieną Lietuvos Respublikos Seime, 2014-01-13

        Jūsų Ekscelencija Respublikos Prezidente,

        Lietuvos Seimo ir Vyriausybės vadovai,

        Aukštieji svečiai ir didvyrių artimieji,

        Visi gerbiami šio susirinkimo dalyviai ir visi, kurie mus matote stiklo ekranuose!

        Kaip tik sklaidžiau ankstesnių laikų užrašus. Kai kuriuos vadinu organizuotais tekstais. Štai vienas.

„Tą naktį kai mes visi

turėjome būti išduoti

jutom nelaimės mirtiną slogutį

taipgi klausimą

                                           skaudžiai

                                                                                      žėrintį:

ko jūs verti?

Atėjo Dvasia ir neleido

jos neregėti veido

ir negirdėti

kaip gręždama

                                           iki kaulo

                                                                                      liepė

budėti

ir neišduoti.“

                      Tai seniau parašyta, laikai ir aplinkybės keičiasi, bet pastovūs likiminiai dalykai lieka. Dar ne kartą svarstysim: budėti ar užmigti? Ištižti ar neišduoti?

Skaityti daugiau...

Lietuvos Sąjūdžio valanda

 
 
 Sausio 12 d. (sekmadienį) 18.30 val.
 
Lietuvos Sąjūdžio valanda
 
prie Lietuvos Respublikos Seimo
 
Nepriklausomybės aikštėje
 
prie atminimo laužo.
 
 
Kviečiame dalyvauti.
 
 
                              Lietuvos Sąjūdžio taryba
 
 
 
 
 
 
 

Laisvės gynėjų dienos minėjimo programa

2014 METŲ LAISVĖS GYNĖJŲ DIENOS MINĖJIMO RENGINIŲ

P R O G R A M A

Sausio 10 d. (penktadienis)

9.00 val.

Seimo II rūmų parodų galerijoje bus pristatyta lenkų fotomenininko Mariušo Foreckio (Mariusz Forecki), fiksavusio 1991 m. sausio 13-osios įvykius, paroda „Lietuva. Sausis“

10.00 val.

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnų interaktyvus edukacinis renginys „Sausio 13-oji. Ko galime pasimokyti?“ Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijos salėje*

15.00 val.

Nukentėjusiųjų nuo Sovietų Sąjungos agresijos susitikimas Vilniaus televizijos bokšte*

Sausio 11 d. (šeštadienis)

12.00–13.30 val.

XXIII tradicinis tarptautinis pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“ (Antakalnio kapinės–Televizijos bokštas)

Sausio 12 d. (sekmadienis)

11.00 val.

Apdovanojimų už nuopelnus Vilniui ir Tautai įteikimo ceremonija Lietuvos Respublikos Seimo I rūmų Parlamento galerijoje*

Skaityti daugiau...

Generalinė prokuratūra baigia rengti Europos arešto orderius Sausio įvykių byloje

diena.lt 2014-01-10

Generalinė prokuratūra baigia rengti Europos arešto orderius 79 įtariamiesiems 1991 metų sausio įvykių byloje.

Įtariamieji yra Ukrainos, Rusijos ir Baltarusijos piliečiai, kurie 1991 metais ėjo vadovaujančias pareigas sovietų gynybos ir vidaus reikalų ministerijoje, Gynybos komitete, Lietuvos komunistų partijos aktyvistai. Jie įtariami dalyvavę Vilniuje užgrobiant Vilniaus televizijos bokštą, Spaudos rūmus, Radiją ir televiziją, kitus objektus Vilniuje ir kituose miestuose.

Nukentėjusiais pripažinti daugiau nei 1 tūkst. Lietuvos gyventojų, kurie tuo metu buvo sužaloti prie Vilniaus televizijos bokšto, Spaudos rūmų ir kitur.

Teismas 71 įtariamajam skyrė kardomąsias priemones - suėmimus, o septynių asmenų duomenys dar yra tikslinami.

Vilniaus apylinkės teismui pripažinus minėtus asmenis įtariamaisiais, praėjusių metų vasarą Generalinė prokuratūra į Rusiją, Baltarusiją ir Ukrainą išsiuntė 78 teisinės pagalbos prašymus. Jais prašoma įtariamiesiems įteikti dokumentus apie įtarimus, juos apklausti, supažindinti su įtarimais, pasiūlyti dalyvauti procese.

Skaityti daugiau...