Svarbu
Registracija
D. Grybauskaitė: VTEK veikla negali būti politizuojama
delfi.lt 2014-01-06
Prezidentė Dalia Grybauskaitė grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) įstatymo pataisas ir pateikė savo siūlymus, kurie neleistų politizuoti šios institucijos veiklos.
Seimo priimtomis pataisomis numatoma padidinti VTEK narių skaičių nuo penkių iki šešių. Siūlomas lyginis komisijos narių skaičius apsunkins sprendimų priėmimą, o komisijos narių balsams pasiskirsčius po lygiai, gali būti politizuotas šios institucijos darbas. Todėl, siekdama užtikrinti objektyvų sprendimų priėmimą, Prezidentė siūlo nustatyti nelyginį - penkių komisijos narių skaičių.
„Valstybės tarnautojų ir politikų etiką nagrinėjanti komisija nepaprastai svarbi užtikrinant skaidrumą ir viešumą, todėl turi būti išsaugota efektyviai ir neutraliai dirbanti institucija. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija neturi virsti šališka ir politiškai angažuota įstaiga“, - sako Prezidentė.
Dar apie tautinių mažumų įstatymų projektus
voruta.lt 2014-01-06
Ilgai ruoštas tautinių mažumų įstatymo projektas sunkiai randa kelią galutiniam svarstymui. Ir tai nenuostabu. Tokio lygio jautrus Lietuvos piliečiams dokumentas turėtų būti ruošiamas nešališkų, visuomenėje žinomų ir gerbiamų žmonių, gerai įsigilinant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau-Konstitucija) nuostatas, išlaikant lygsvarą tarp visų tautybių Lietuvoje, tarp jų ir lietuvių. Jokiu būdu nenoriu nieko įžeisti, tačiau skaitant įstatymo projektą junti vienos tautinės bendrijos įtaką ir siekius. Projektą ruošiusios grupės sudėtis svarbu, tačiau objektyvumo, o kartu ir dokumento solidumo labui vargu ar turėjo vadovauti asmuo, atstovaujantis Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) partijai.
Apie šio įstatymo projekto atskiras dalis daug kalbėta, rašyta. Tikėtina, kad po derinimų įvairiose valstybinėse institucijose jo turinys ir dvasia pasikeis.
Kaip ir reikėjo tikėtis, LLRA, ieškodama skubos svarstyti tautinių mažumų klausimus, įregistravo svarstymui kaip savo projektą senąjį dar 1991 metais rengtą įstatymą, kurio galiojimas, 1992 metais tautos referendumu priėmus Konstituciją ir jos dvasia parengtus vėlesnius įstatymus, savaime prarado prasmę ir galią. Todėl apie šį projektą kažin ar verta kalbėti.
Pakviesta formuoti vyriausybę
lzinios.lt 2014-01-07
Latvijos prezidentas Andris Bėrzinis pirmadienį paskelbė, jog palaiko dabartinės žemės ūkio ministrės Laimduotos Straujumos kandidatūrą į ministro pirmininko postą. Dauguma Latvijos Saeimos politinių jėgų taip pat nemato priežasčių neremti partijos „Vienybė“ iškeltos kandidatės.
„Įvertinęs profesinę Laimduotos Straujumos patirtį ir jos teigiamą veiklą vykdomosiose struktūrose, kviečiu ją sudaryti naująjį Ministrų kabinetą“, – sakė A.Bėrzinis žurnalistams ir palinkėjo L.Straujumai sėkmingo darbo.
Latvijos centristinės pakraipos Reformų partija bei Žaliųjų ir valstiečių partija pirmadienį pareiškė remianti žemės ūkio ministrės L.Straujumos kandidatūrą. Nepriklausomi parlamentarai taip pat mano, jog reikia palaikyti L.Straujumą, nes dirbdama žemės ūkio ministre ji įrodė esanti aukšto lygio profesionalė. Nepartinių deputatų grupės lyderis Klavas Olšteinas pabrėžė, kad L.Straujuma galės tęsti ir užbaigti darbus, kuriuos pradėjo ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis.
Įteikti „Globalios Lietuvos“ apdovanojimai
voruta.lt 2014-01-04
Prezidentūroje šventiniame „Globalios Lietuvos“ apdovanojimų renginyje pagerbtos iškiliausios užsienyje gyvenančios ir Lietuvai versle, moksle ir mene nusipelniusios asmenybės.
Apdovanojimai įteikti už Lietuvos eksporto skatinimą, investicijų pritraukimą, tarptautinių naujovių diegimą, jaunimo lyderystės skatinimą, patirties sklaidą, šalies vardo garsinimą bei viso gyvenimo nuopelnus.
„Būtent jūsų darbai kuria tą įvaizdį, kurio mes visi norime, tai yra veržlios, modernios ir stiprios šalies įvaizdį. [Šie darbai] įkvepia mus visus tikėti savo šalimi ir stengtis dėl jos ateities“, – sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Daugelis jūsų jau grįžo į Lietuvą, jau kuriate ir praturtinate Lietuvą. [...] Tikimės, kad šių sėkmės istorijų tik daugės“, – sakė „Global Lithuanian Leaders“ vadovė Kotryna Stankutė-Jaščemskienė.
Pirmasis už viso gyvenimo pasiekimus, sunkų darbą Lietuvai pagerbtas kardinolas Audrys Juozas Bačkis.
Už aktyvų Lietuvos eksporto skatinimą ir lietuviškų produktų reklamą JAV, skulptoriaus Stasio Žirgulio skulptūrėlę atsiėmė Angelė Kavakienė. Verslininkės įmonė pirmoji Amerikos rinkai pristatė lietuviškus maisto produktus, kurie buvo pažymėti lietuviškos produkcijos ženklu.
A. Lapinskas. Broliai lenkai, nevadinkime vieni kitų priešais
delfi.lt 2014-01-06
2013 m. rugsėjo 3 d. Lenkijos laikraštis „Rzeczpospolita“ išspausdino žinomo lenkų publicisto Jerzy Haszczynskio straipsnį „Šaltas dvelksmas iš Lietuvos sostinės“ („Chłodny powiew z litewskiej stolicy“), kuriame jis prognozavo, kad „pasibaigus Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungoje pusmečiui, žlugs Lietuvos – Lenkijos santykių pagerinimo viltys“. Tas viltis lenkų publicistas įvardijo tokiu pasažu: „Lietuvos tautinių mažumų įstatymas yra svarbiausias konkretus žingsnis, kurio laukia lenkai Lietuvoje ir politikai Varšuvoje“.
Jeigu įstatymas nebus priimtas arba priimtas ne toks, koks patinka Varšuvai, tuomet „gali paaiškėti, kad tai šaltis Lenkijos ir Lietuvos santykiuose. Ir kad jis ilgai nenorės pasitraukti“. Atsakydamas į galimą šaltį tuomet parašiau straipsnį „Šaltas vėjas dvelkia ne iš Vilniaus, o iš Varšuvos“ ir pavadinau tokią lenkų publicisto prognozę provokacija. Šios situacijos ironija, kad jau kitą dieną po J. Haszczynskio straipsnio, rugsėjo 4 dieną DELFI pasirodė Lenkijos ambasadoriaus Vilniuje Jaroslawo Czubinskio straipsnis „Neleiskime, kad mūsų santykius veiktų chuliganai arba provokacinių publikacijų autoriai“.
V. Uspaskicho manevrai: sėstis į kalėjimą ar sprukti į Maskvą
delfi.lt 2014-01-06
Ar Darbo partijos (DP) įkūrėjas Viktoras Uspaskichas sės už grotų 4 metams ir kodėl nieko apie „darbiečių“ bylą pastaruoju metu nekalba šalies vadovė Dalia Grybauskaitė?
TV3 laida „Savaitės komentarai“ aiškinosi, ar tikrai V. Uspaskichas bando išvengti laisvės atėmimo bausmės.
„V. Uspaskichas pats yra pasakęs, kad darys viską, jog išsisuktų nuo kalėjimo, tą jis ir daro – kiek man yra tekę konsultuotis su teisininkais, sako, jog Apeliacinis teismas gali greitai nuspręsti, bet byla gali nusitęsti ir gerą pusmetį“, – sako politikos apžvalgininkas Audrius Bačiulis.
Siekdamas išsisukti nuo bausmės V. Uspaskichas teismui ir galimiems jo sprendimams esą jau ruošiasi seniai – praėjusį pavasarį parlamentaras savo turtą išdalino vaikams.
Pasak laidos autorių, bylai persikėlus į aukštesnės institucijos teismą vis dažniau prabylama, kad V. Uspaskichui gali pavykti išsisukti nuo bausmės.
Politikos apžvalgininkai tikina, kad dabar, kaip ir pirmosios instancijos teisme, bylą bus siekiama kaip įmanomai ilgiau vilkinti – esą procesas prasidėjo dar Seime svarstant V. Uspaskicho neliečiamybės panaikinimą dėl galimo teismo įžeidimo. Sprendimas nukeltas net pavasariui.
Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas Leonas Virginijus Papirtis atmeta, kad jo kolegos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme procesą vilkino.
Pats V. Uspaskichas šiuo metu atostogauja užsienyje ir į TV3 laidos klausimus atsakinėjo trumpąja SMS žinute.
A.Narbutas: Priminimas tautai: kultūra yra politika, o Gazmanovas - Rusijos ginklas
delfi.lt 2014-01-03
Šis mano straipsnis yra ne Gazmanovo koncerte dalyvavusių lietuvių pasmerkimas, bet priminimas jiems ir visiems, kurie pamiršo, kokia galinga politika yra kultūra. Sunku pasakyti, kada lietuviai įtikėjo kliedesiais apie kultūros ir politikos skirtį, tačiau tai įvyko tikrai ne šiandien ir ne vakar.
Tauta, įveikusi vieną didžiausių XX a. imperijų – SSRS - dainomis, užmiršo, jog kultūra - tai tik dar viena politikos atmaina. Mano giliu įsitikinimu, pati svarbiausia. Galbūt mūsų naivias mintis lėmė faktas, kad šiandien daliai žmonių pasakyti, jog nesidomi politika, yra vos ne gero tono ženklas, o nesidomėti kultūra - būti nekultūringam - tebelaikoma gėda. Džiaugiuosi dėl antrosios tendencijos, bet pirmoji mane skaudžiai liūdina. Čia glūdi didžiulė grėsmė, galinti ištikti Lietuvą, tad šiek tiek apie ją.
Civilizacijų sandūrose slypintis karas
Lietuva yra svarbi Vakarų civilizacijos dalis. Apie tai kalba ne tik priklausymas Europos Sąjungai ar NATO, bet ir mūsų istorija. Nuo pat Lietuvos krikšto 1387 m. esame katalikiška, taigi ir vakarietiška valstybė. Nuožmios okupacijos ir aneksijos, vykdytos Rusijos imperijos bei SSRS, išplėšė mūsų tautą iš Vakarų, bet niekuomet iki galo nepajėgė prijungti prie rusiškos civilizacijos.
Prezidentė pasirašė pataisas dėl visuomenės atstovų Teisėjų garbės teisme
diena.lt 2014-01-03
Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Seimo priimtas Teismų įstatymo pataisas, numatančias į Teisėjų garbės teismo sudėtį įtraukti ir visuomenės atstovus, kurie dalyvaus svarstant teisėjų reputacijos klausimus.
Šios pataisos parengos D.Grybauskaitės iniciatyva, pažymima prezidentės spaudos tarnybos pranešime.
Prezidentės teigimu, visuomenės atstovų dalyvavimas Teisėjų garbės teisme prisidės prie teismų sistemos skaidrumo, užtikrins nuomonių įvairovę bei objektyvų sprendimų priėmimą sprendžiant teisėjų elgesio klausimus. Teisėjų garbės teismas nagrinėja teisėjų padarytus nusižengimus ir skiria jiems drausmines nuobaudas.
Priimtomis pataisomis numatoma, kad Teisėjų garbės teismą sudarys dešimt narių, iš jų šeši bus teisėjai ir keturi nepriekaištingos reputacijos visuomenės atstovai. Tai sudarys sąlygas į Teisėjų garbės teismą skirti visuomeninių organizacijų, žiniasklaidos, mokslo ir kitų organizacijų atstovus. Iki šiol į Teisėjų garbės teismą buvo skiriami tik teisėjai.