• Naujienos
  • Istorija
  • Dokumentai
  • Apie Sąjūdį
    • Lietuvos Sąjūdžio įstatai
    • Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimai
    • Lietuvos Sąjūdžio ženklas
  • Archyvas
  • Kontaktai

Svarbu

  • XVI suvažiavimo rezoliucijos

  • Dėl šauktinių kariuomenės grąžinimo

  • Dėl santykių su Lenkijos ir Lietuvos lenkais

  • Dėl padėties įstatymdavystėje, artėjant apribojimų dėl žemės pardavimo užsienio subjektams termino pabaigai

  • Apie demokratijų nevieningumo krizę

Turinys

  • Suvažiavimai
    • XV suvažiavimas
    • XIV suvažiavimas
  • Istorija

Registracija

  • Pamiršote slaptažodį?
  • Pamiršote prisijungimo vardą?

NATO kritikuoja Rusiją dėl planų dislokuoti Kaliningrade raketas

alfa.lt 2013-12-20

NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas griežtai sukritikavo Rusijos grasinimus Kaliningrade dislokuoti branduolinį užtaisą galinčias nešti „Iskander“ raketas, kaip atsaką į NATO priešraketinį skydą.

„Mūsų sistema niekaip nenukreipta prieš Rusiją, ir todėl atsakomosios priemonės yra nepateisinamos“, - sakė NATO vadovas ketvirtadienį Briuselyje vykstančiame ES viršūnių susitikime. Jis pabrėžė: „Mes neketinam pulti Rusijos“.

Maskva priešinasi NATO planams įkurdinti Europoje priešraketinį skydą ir vadina jį grėsme savo strateginei atominei ginkluotei.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikina, kad kol kas nepriimtas sprendimas dėl raketų dislokavimo Kaliningrade.

Skaityti daugiau...

Prezidentė nevyks į Sočio žaidynes

vz.lt 2013-12-19

Lietuvos prezidentė pareiškė neketinanti vykti į Sočio olimpinių žaidynių ceremonijas.

"Besiklostant situacijai, matant tuos žmogaus teisių pažeidimus Rusijoje, ir jos elgseną Rytų partnerių atžvilgiu, tame tarpe ekonomines sankcijas, kurios yra taikomos ir Lietuvai, nematau politinės galimybės vykti į Sočio olimpines žaidynes", - pareiškė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį, atsakydama į žurnalistų klausimus Briuselyje.

Skaityti daugiau...

Neužbaigta revoliucija

alfa.lt 2013-12-19

Lenino skulptūros nuvertimas Ukrainoje ir iš naujo prisiminta Olego Gazmanovo daina vėl suaktyvino diskusijas Lietuvoje apie komunizmo palikimą. Vien tai, kad šios diskusijos egzistuoja ir konsensuso daugelio dalykų atžvilgiu (pavyzdžiui, Žaliojo tilto statulų ar tarybinių dešrelių) neturime, reiškia – mūsų šalies demokratizacija ir išsivadavimas iš komunizmo nėra faktai, o vis dar tebevykstantys procesai.

Ar įsivaizduotumėte arijų rasei skirtus paminklus, puošiančius tiltus Frankfurte prie Maino? Arba nacistines dešreles? Vienintelis logiškas atsakymas – ne, kadangi Vokietija paprastai traktuojama kaip pavyzdys visuomenės, kuri jau aiškiai nebėra „podiktatūrinė“. Šio apibrėžimo atsisakome tada, kai visuomenėje nostalgija buvusio autoritarinio ar totalitarinio režimo atžvilgiu nebėra tokia stipri, kad lemtų rinkimų rezultatus, viešoje erdvėje išlaikytų jį šlovinančius kultūrinius rudimentus, o ekonomikoje – diktatūrine kokybe besididžiuojančius produktus.

Deja, tokio apibūdinimo vis dar per anksti atsisakyti kalbant apie Lietuvą ir į ją panašias šalis. Istorikas Jamesas Markas pokomunistinėms valstybėms būdingą idėjų kovą, kai politikoje ginčijamasi dėl gana artimos istorijos įvertinimo, o dalis partijų savo politinę egzistenciją apibrėžia per antikomunizmą, pavadino „neužbaigta revoliucija“. Net ir praėjus daugiau nei dvidešimt metų nuo Nepriklausomybės paskelbimo ir perėjimo į demokratiją, mums svarbu tai, koks yra politinių veikėjų santykis su sovietine praeitimi. Neužbaigta revoliucija svarbi ne tik idėjiniu, bet ir empiriniu lygmeniu – pagal politologę Ainę Ramonaitę, sovietinio režimo įvertinimas iki šiol yra vienas geriausiai Lietuvos rinkėjų elgesį paaiškinančių veiksnių.

Neužbaigtos revoliucijos tematika itin aštri ten, kur perėjimas į demokratiją turėjo pakto požymių, įvyko derantis tarp režimo priešininkų ir nuosaikesniųjų komunistų. Lenkijoje ir Vengrijoje antikomunistinį identitetą pabrėžiančios jėgos (Viktoro Orbano „Fidesz“ ir Jaroslavo Kaczynskio „Teisė ir teisintumas“) pastarąjį dešimtmetį stiprėjo kritikuodamos paktinę demokratizaciją. Pagal šį požiūrį, 1989 m. Solidarumas Lenkijoje ir įvairios opozicijos grupės Vengrijoje išdavė demokratinius idealus, kadangi sėdo derėtis su režimo atstovais ir taip sudarė jiems sąlygas sėkmingai įsitvirtinti pasikeitus režimui. Dėl to liustracija tokiose šalyse nebuvo plataus masto, o komunizmo palikimą iki šiol matome politikoje, ekonomikoje, valstybės aparate ir kultūroje.

Skaityti daugiau...

Ką laimėtume uždraudę užsieniečiams įsigyti žemės?

N. Mačiulis (nuotr. Balsas.lt)balsas.lt 2013-12-17

Maždaug 300 tūkst. Lietuvos gyventojų išreiškė norą surengti referendumą, kuriame piliečiai turėtų apsispręsti, ar užsieniečiai gali įsigyti žemės Lietuvoje. Šie asmenys pasirašė ne tik už tai, kad vyktų referendumas, jie jau išsakė ir savo nuomonę – Lietuvos geografinėje teritorijoje žemės neturėtų įsigyti ir valdyti Lietuvos pilietybės neturintys asmenys. Akivaizdu, kad nenorintys savo žemės parduoti užsieniečiams tai gali padaryti jau dabar – tam Konstitucijos keisti nereikia. Tačiau kodėl norima uždrausti tai daryti ir kitiems tautiečiams?

Žemės savininkų tautybe susirūpinusiems piliečiams būtų galima priminti, kad mes stodami į Europos Sąjungą įsipareigojome pašalinti apribojimus kitiems ES piliečiams įsigyti žemę Lietuvoje. Be to, šiems barjerams pašalinti gavome vieną iš ilgiausių pereinamųjų laikotarpių. Tiesa, tarp pasirašiusių turbūt netrūksta ir euroskeptikų, manančių, kad ši narystė mums nebuvo kažkuo naudinga. Tačiau negalima ignoruoti, kad iš ES Lietuva kas metus gauna apie 7 mlrd. litų arba maždaug tiek, kiek per metus skiriame visoms senatvės pensijoms. Turbūt nekyla abejonių, kad grubiai pažeidę stojimo į ES sutartį, prarastume ir dalį privilegijų, kurias dabar laikome neliečiama duotybe.

Skaityti daugiau...

300 tūkstančių laimingų žmonių

lzinios.lt 2013-12-18

Vy­riau­sio­ji rin­ki­mų ko­mi­si­ja (VRK) pa­skel­bė, kad re­fe­ren­du­mo dėl drau­di­mo par­duo­ti že­mę už­sie­nie­čiams ini­cia­to­riai su­rin­ko 292 tūkst. par­ašų. Sau­sio mė­ne­sį jie tu­rės ga­li­my­bę pa­tiks­lin­ti bei pa­pil­dy­ti są­ra­šus. Ta­da ir pa­aiš­kės, ar bus ren­gia­mas re­fe­ren­du­mas. 

Rei­kia gerb­ti nuo­mo­nę par­eiš­ku­sius pi­lie­čius. Ti­kiu, kad dau­gu­ma jų pa­si­ra­šė iš pa­čių ge­riau­sių pa­ska­tų. Vis dėl­to pa­tar­čiau jiems ap­si­dai­ry­ti ir pa­si­do­mė­ti, ko­kio­je kom­pa­ni­jo­je jie at­si­dū­rė. Par­ašų rin­ki­mo ak­ci­jo­je su­si­vie­ni­jo Al­gir­do Pa­lec­kio fron­tas, kraš­tu­ti­niai de­ši­nie­ji kar­tu su ne­nu­si­se­ku­siais po­li­ti­kais, sie­kian­čiais įsi­siū­buo­ti ant su­kel­tos ban­gos. To­dėl ne­nuos­ta­bu, kad re­fe­ren­du­mo ini­cia­to­rių kal­bas apie idea­liz­mą, tau­ru­mą, Tė­vy­nės mei­lę ir pi­lie­ti­nės vi­suo­me­nės ga­lias to­ly­džio už­gož­da­vo pyk­čio pro­trū­kiai, ne­apy­kan­tos kurs­ty­mas, kse­no­fo­bi­ja. Net svar­biau­sias ak­ci­jos or­ga­ni­za­to­rius Pra­nciš­kus Šliu­žas re­fe­ren­du­mo agi­ta­ci­nė­je lai­do­je lei­do sau par­eikš­ti, kad tiems, ku­rie par­duos že­mę už­sie­nie­čiams, tu­rė­tų au­to­ma­tiš­kai bū­ti ati­mta Lie­tu­vos pi­lie­ty­bė, taip pat - net užd­raus­ta juos lai­do­ti ka­pi­nė­se Lie­tu­vo­je. Toks tar­si juo­kas, bet vi­sai ne­juo­kin­gas. Dis­ku­si­jo­se opo­nen­tai bu­vo va­di­na­mi ne­visp­ro­čiais, iš­da­vi­kais. Bu­vo aki­vaiz­du – žmo­nės no­ri iš­sau­go­ti že­mę, bet su­tryp­ti ir at­stum­ti pu­sę Lie­tu­vos gy­ven­to­jų, ku­rie mąs­to ki­taip. Ly­giai aki­vaiz­du ir tai, kad gar­siau­siai už re­fe­ren­du­mą agi­ta­vo pra­ei­ties nos­tal­gi­ja ser­gan­tys pi­lie­čiai, o daž­nai – ir ne be sve­ti­mų vals­ty­bių įta­kos.

Skaityti daugiau...

Vytautas Landsbergis. Keli kraupūs dalykai

berbnardinai.lt 2013-12-17

Kai aiškinamės, tada ir aiškėja. Galimai. Štai Liudvikui Jakimavičiui iš vieno mano interviu – dar jų pasitaiko – išryškėjo išaiškėjo keli kraupūs dalykai (citata). Visų pirma, sako Liudvikas, "kad Lietuvos žemė yra prekė".

Aš matau kitaip, negu Liudvikas. Parduodama ir perkama būna Vasiliausko ir Petrausko žemė. Po Sovietų Sąjungos likvidavimosi, – o kažkada "liaudies" Seimas visą okupuotą Lietuvą urmu buvo padovanojęs Sovietų Sąjungai, – konkreti žemė vėl tapo tų asmenų nuosavybe ir yra prekė. Skaudu ir nemalonu, bet Vasiliauskas dabar gali ją ir turėti, – ne pirmininko skirtą pasodybinį sklypą, – ir parduoti, pavyzdžiui, Petrauskui. Taip jau atsitiko, Liudvikai, ir į "visaliaudinę" žemės nuosavybę gal negrįšime. Jeigu mus, atsisakančius ES, palaipsniui priglaus V. Putinas, tai ir ten žemė vis dar pardavinėjama ir perkama. O dabar kyla grėsmė, kad Vasiliauskas galės parduoti ir Petersonui. Net ir tada ji netaps Švedijos karalystės žeme, tebeliks suverenia mūsų tautos bei valstybės teritorija, nors ir švedas artų neaugindamas joje Sosnovskio barščių.

Antras kraupus dalykas, anot bičiulio Liudviko, tai kad prekybos "taisykles nustatome ne mes". Prisiėmėm išties po Kovo 11-osios įvairių taisyklių, ir Jungtinių Tautų, ir europinių konvencijų, pasirašėm net Šiaurės Atlanto sutartį, ko geresnėje tarybinėje santvarkoje nebūtume galėję nė pamėginti. Stodami į Europos Sąjungą prisiėmėm (referendumu) dar šiokių tokių taisyklių. Dėl kai kurių prašėmės išimties, kad atidėtų jų laikymosi terminą, ir gavom tų išimčių. Tada taisyklės dar buvo geros, daug kuo pasinaudojom.

Skaityti daugiau...

LATA nariai ATA 59-ojoje Generalinėje asamblėjoje Briuselyje

2013 m. gruodžio 9-11 dienomis Briuselyje (Belgijoje) vyko Atlantic Treaty Association (ATA) konferencija „NATO po 2014 metų“ bei ATA  59-oji Generalinė asamblėja. Šiame renginyje dalyvavo ir  Atlanto sutarties Lietuvos bendrijos (LATA) atstovai Lietuvos Sąjūdžio tarybos pirmininko pavaduotojas dr. Audrius Skaistys (LATA pirmininkas), Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus pirmininkas  dr.  Raimundas Kaminskas,  Rokas Jonikas  bei Justas Petrošius (LATA Jaunimo tarybos pirmininkas).

Pagrindinė diskusijų tema buvo NATO ateitis po 2014 metų. Didelis dėmesys  buvo skirtas 2014 metų rugsėjį Jungtinėje Karalystėje vyksiančiam NATO Viršūnių susitikimui , kurio metu bus patvirtintas naujasis NATO

Skaityti daugiau...

Janukovyčius Maskvoje ieškos nuolaidų

vz.lt 2013-12-17

Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius šiandien Maskvoje aptars glaudesnį bendradarbiavimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Tuo metu Kijeve tęsiasi protestai dėl nepasirašytos sutarties su ES, rašo BBC.

Į darbotvarkę įtraukti paskolos ir nuolaidos dujoms klausimai.

Tačiau proeuropietiškai nusiteikę protestuotojai baiminasi, kad p. Janukovyčius Maskvoje gali pasirašyti sutartį, susiejančią Ukrainą su Maskvos vadovaujama Muitų sąjunga.

Skaityti daugiau...

Puslapis 901 iš 982

  • Pradėti
  • Ankstesnis
  • 896
  • 897
  • 898
  • 899
  • 900
  • 901
  • 902
  • 903
  • 904
  • 905
  • Kitas
  • Pabaiga

 

Lietuvos Sąjūdis