Svarbu
Registracija
L. Graužinienė ir socialdemokratai įteikė V. Uspaskichui kalėdinę dovaną
delfi.lt 2013-12-23
Darbo partijos įkūrėjasViktoras Uspaskichas šventes galės pasitikti ramus: socialdemokratai ir Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė išsuko jį nuo laikinosios komisijos, kuri spręstų dėl imuniteto, sudarymo.
Pirmadienį Seimas nusprendė neįtraukti klausimo dėl laikinosios komisijos į darbotvarkę: balsavimo rezultatai buvo palankūs V. Uspaskichui ir labiausiai prie to prisidėjo socialdemokratai.
Už klausimo įtraukimą į darbotvarkę balsavo 48 Seimo nariai, prieš buvo 21 parlamentaras ir 35 politikai susilaikė. Kadangi balsavusių prieš ir susilaikiusių parlamentarų kiekis buvo didesnis nei balsavusių už, klausimas į darbotvarkę nepateko.
Dėl tautinių mažumų įstatymo projekto nr. XIP-1648(2) žalingumo
Kodas 190651410, Gedimino pr.1, LT-01103 Vilnius, tel. (8 5) 212 4848, faks.(8 5) 212 4848, e.p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
DĖL TAUTINIŲ MAŽUMŲ ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-1648(2) ŽALINGUMO
NATO kritikuoja Rusiją dėl planų dislokuoti Kaliningrade raketas
alfa.lt 2013-12-20
NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas griežtai sukritikavo Rusijos grasinimus Kaliningrade dislokuoti branduolinį užtaisą galinčias nešti „Iskander“ raketas, kaip atsaką į NATO priešraketinį skydą.
„Mūsų sistema niekaip nenukreipta prieš Rusiją, ir todėl atsakomosios priemonės yra nepateisinamos“, - sakė NATO vadovas ketvirtadienį Briuselyje vykstančiame ES viršūnių susitikime. Jis pabrėžė: „Mes neketinam pulti Rusijos“.
Maskva priešinasi NATO planams įkurdinti Europoje priešraketinį skydą ir vadina jį grėsme savo strateginei atominei ginkluotei.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikina, kad kol kas nepriimtas sprendimas dėl raketų dislokavimo Kaliningrade.
Prezidentė nevyks į Sočio žaidynes
vz.lt 2013-12-19
Lietuvos prezidentė pareiškė neketinanti vykti į Sočio olimpinių žaidynių ceremonijas.
"Besiklostant situacijai, matant tuos žmogaus teisių pažeidimus Rusijoje, ir jos elgseną Rytų partnerių atžvilgiu, tame tarpe ekonomines sankcijas, kurios yra taikomos ir Lietuvai, nematau politinės galimybės vykti į Sočio olimpines žaidynes", - pareiškė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį, atsakydama į žurnalistų klausimus Briuselyje.
Neužbaigta revoliucija
alfa.lt 2013-12-19
Lenino skulptūros nuvertimas Ukrainoje ir iš naujo prisiminta Olego Gazmanovo daina vėl suaktyvino diskusijas Lietuvoje apie komunizmo palikimą. Vien tai, kad šios diskusijos egzistuoja ir konsensuso daugelio dalykų atžvilgiu (pavyzdžiui, Žaliojo tilto statulų ar tarybinių dešrelių) neturime, reiškia – mūsų šalies demokratizacija ir išsivadavimas iš komunizmo nėra faktai, o vis dar tebevykstantys procesai.
Ar įsivaizduotumėte arijų rasei skirtus paminklus, puošiančius tiltus Frankfurte prie Maino? Arba nacistines dešreles? Vienintelis logiškas atsakymas – ne, kadangi Vokietija paprastai traktuojama kaip pavyzdys visuomenės, kuri jau aiškiai nebėra „podiktatūrinė“. Šio apibrėžimo atsisakome tada, kai visuomenėje nostalgija buvusio autoritarinio ar totalitarinio režimo atžvilgiu nebėra tokia stipri, kad lemtų rinkimų rezultatus, viešoje erdvėje išlaikytų jį šlovinančius kultūrinius rudimentus, o ekonomikoje – diktatūrine kokybe besididžiuojančius produktus.
Deja, tokio apibūdinimo vis dar per anksti atsisakyti kalbant apie Lietuvą ir į ją panašias šalis. Istorikas Jamesas Markas pokomunistinėms valstybėms būdingą idėjų kovą, kai politikoje ginčijamasi dėl gana artimos istorijos įvertinimo, o dalis partijų savo politinę egzistenciją apibrėžia per antikomunizmą, pavadino „neužbaigta revoliucija“. Net ir praėjus daugiau nei dvidešimt metų nuo Nepriklausomybės paskelbimo ir perėjimo į demokratiją, mums svarbu tai, koks yra politinių veikėjų santykis su sovietine praeitimi. Neužbaigta revoliucija svarbi ne tik idėjiniu, bet ir empiriniu lygmeniu – pagal politologę Ainę Ramonaitę, sovietinio režimo įvertinimas iki šiol yra vienas geriausiai Lietuvos rinkėjų elgesį paaiškinančių veiksnių.
Neužbaigtos revoliucijos tematika itin aštri ten, kur perėjimas į demokratiją turėjo pakto požymių, įvyko derantis tarp režimo priešininkų ir nuosaikesniųjų komunistų. Lenkijoje ir Vengrijoje antikomunistinį identitetą pabrėžiančios jėgos (Viktoro Orbano „Fidesz“ ir Jaroslavo Kaczynskio „Teisė ir teisintumas“) pastarąjį dešimtmetį stiprėjo kritikuodamos paktinę demokratizaciją. Pagal šį požiūrį, 1989 m. Solidarumas Lenkijoje ir įvairios opozicijos grupės Vengrijoje išdavė demokratinius idealus, kadangi sėdo derėtis su režimo atstovais ir taip sudarė jiems sąlygas sėkmingai įsitvirtinti pasikeitus režimui. Dėl to liustracija tokiose šalyse nebuvo plataus masto, o komunizmo palikimą iki šiol matome politikoje, ekonomikoje, valstybės aparate ir kultūroje.
Ką laimėtume uždraudę užsieniečiams įsigyti žemės?
balsas.lt 2013-12-17
Maždaug 300 tūkst. Lietuvos gyventojų išreiškė norą surengti referendumą, kuriame piliečiai turėtų apsispręsti, ar užsieniečiai gali įsigyti žemės Lietuvoje. Šie asmenys pasirašė ne tik už tai, kad vyktų referendumas, jie jau išsakė ir savo nuomonę – Lietuvos geografinėje teritorijoje žemės neturėtų įsigyti ir valdyti Lietuvos pilietybės neturintys asmenys. Akivaizdu, kad nenorintys savo žemės parduoti užsieniečiams tai gali padaryti jau dabar – tam Konstitucijos keisti nereikia. Tačiau kodėl norima uždrausti tai daryti ir kitiems tautiečiams?
Žemės savininkų tautybe susirūpinusiems piliečiams būtų galima priminti, kad mes stodami į Europos Sąjungą įsipareigojome pašalinti apribojimus kitiems ES piliečiams įsigyti žemę Lietuvoje. Be to, šiems barjerams pašalinti gavome vieną iš ilgiausių pereinamųjų laikotarpių. Tiesa, tarp pasirašiusių turbūt netrūksta ir euroskeptikų, manančių, kad ši narystė mums nebuvo kažkuo naudinga. Tačiau negalima ignoruoti, kad iš ES Lietuva kas metus gauna apie 7 mlrd. litų arba maždaug tiek, kiek per metus skiriame visoms senatvės pensijoms. Turbūt nekyla abejonių, kad grubiai pažeidę stojimo į ES sutartį, prarastume ir dalį privilegijų, kurias dabar laikome neliečiama duotybe.
300 tūkstančių laimingų žmonių
lzinios.lt 2013-12-18
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) paskelbė, kad referendumo dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams iniciatoriai surinko 292 tūkst. parašų. Sausio mėnesį jie turės galimybę patikslinti bei papildyti sąrašus. Tada ir paaiškės, ar bus rengiamas referendumas.
Reikia gerbti nuomonę pareiškusius piliečius. Tikiu, kad dauguma jų pasirašė iš pačių geriausių paskatų. Vis dėlto patarčiau jiems apsidairyti ir pasidomėti, kokioje kompanijoje jie atsidūrė. Parašų rinkimo akcijoje susivienijo Algirdo Paleckio frontas, kraštutiniai dešinieji kartu su nenusisekusiais politikais, siekiančiais įsisiūbuoti ant sukeltos bangos. Todėl nenuostabu, kad referendumo iniciatorių kalbas apie idealizmą, taurumą, Tėvynės meilę ir pilietinės visuomenės galias tolydžio užgoždavo pykčio protrūkiai, neapykantos kurstymas, ksenofobija. Net svarbiausias akcijos organizatorius Pranciškus Šliužas referendumo agitacinėje laidoje leido sau pareikšti, kad tiems, kurie parduos žemę užsieniečiams, turėtų automatiškai būti atimta Lietuvos pilietybė, taip pat - net uždrausta juos laidoti kapinėse Lietuvoje. Toks tarsi juokas, bet visai nejuokingas. Diskusijose oponentai buvo vadinami nevispročiais, išdavikais. Buvo akivaizdu – žmonės nori išsaugoti žemę, bet sutrypti ir atstumti pusę Lietuvos gyventojų, kurie mąsto kitaip. Lygiai akivaizdu ir tai, kad garsiausiai už referendumą agitavo praeities nostalgija sergantys piliečiai, o dažnai – ir ne be svetimų valstybių įtakos.
Vytautas Landsbergis. Keli kraupūs dalykai
berbnardinai.lt 2013-12-17
Kai aiškinamės, tada ir aiškėja. Galimai. Štai Liudvikui Jakimavičiui iš vieno mano interviu – dar jų pasitaiko – išryškėjo išaiškėjo keli kraupūs dalykai (citata). Visų pirma, sako Liudvikas, "kad Lietuvos žemė yra prekė".
Aš matau kitaip, negu Liudvikas. Parduodama ir perkama būna Vasiliausko ir Petrausko žemė. Po Sovietų Sąjungos likvidavimosi, – o kažkada "liaudies" Seimas visą okupuotą Lietuvą urmu buvo padovanojęs Sovietų Sąjungai, – konkreti žemė vėl tapo tų asmenų nuosavybe ir yra prekė. Skaudu ir nemalonu, bet Vasiliauskas dabar gali ją ir turėti, – ne pirmininko skirtą pasodybinį sklypą, – ir parduoti, pavyzdžiui, Petrauskui. Taip jau atsitiko, Liudvikai, ir į "visaliaudinę" žemės nuosavybę gal negrįšime. Jeigu mus, atsisakančius ES, palaipsniui priglaus V. Putinas, tai ir ten žemė vis dar pardavinėjama ir perkama. O dabar kyla grėsmė, kad Vasiliauskas galės parduoti ir Petersonui. Net ir tada ji netaps Švedijos karalystės žeme, tebeliks suverenia mūsų tautos bei valstybės teritorija, nors ir švedas artų neaugindamas joje Sosnovskio barščių.
Antras kraupus dalykas, anot bičiulio Liudviko, tai kad prekybos "taisykles nustatome ne mes". Prisiėmėm išties po Kovo 11-osios įvairių taisyklių, ir Jungtinių Tautų, ir europinių konvencijų, pasirašėm net Šiaurės Atlanto sutartį, ko geresnėje tarybinėje santvarkoje nebūtume galėję nė pamėginti. Stodami į Europos Sąjungą prisiėmėm (referendumu) dar šiokių tokių taisyklių. Dėl kai kurių prašėmės išimties, kad atidėtų jų laikymosi terminą, ir gavom tų išimčių. Tada taisyklės dar buvo geros, daug kuo pasinaudojom.