Svarbu
Registracija
Virgis Valentinavičius: „Referendumai reikalingi tuomet, kai siekiama sužlugdyti rimtą projektą“
Europos Humanitarinio Universiteto (EHU) Socialinių ir politikos mokslų departamento direktorius Virgis VALENTINAVIČIUS atsako į Slaptai.lt žurnalisto Gintaro Visocko klausimus.
Tikriausiai nesuklysiu pasakęs, jog Lietuva pasidžiaugti ramybe šiuo metu negali. Užtektinai daug politinių grumtynių, nesusipratimų, natūraliai ir dirbtinai eskaluojamų skandalų. Kas atsitiko?
Atsakyti į klausimą, kas dabar dedasi Lietuvoje, - paprasta. Artėja Prezidento rinkimai. Politinis šurmulys tokiais atvejais neišvengiamas. Tik šių prezidentinių rinkimų ypatumas toks, kad rinkimų rezultatai aiškūs jau dabar. Dalia Grybauskaitė turėtų įtikinamai laimėti. Intriga tik dėl vieno niuanso – laimės pirmąjame ar antrąjame ture. D.Grybauskaitės atotrūkis nuo kitų kandidatų per didelis, kad būtų įmanomi netikėtumai.
Vienintelis konkuruoti su Dalia Grybauskaite galėjo premjeras Algirdas Butkevičius. Bet socialdemokratų lyderis pasvėrė visus „už“ ir „prieš“, ir tiesiog nepanorėjo rungtyniauti. Pralošti rinkimus – menkas malonumas. Akivaizdu, jog rinkimus pralošęs politikas populiarumo daugiau tikrai neįgauna.
Bet jei Prezidento rinkimų rezultatai žinomi iš anksto, jie tampa puikia platforma siekti gerų rezultatų kituose rinkimuose. Omenyje turiu Europos Parlamento rinkimus. Daugelis intrigų, kurios šiuo metu kurpiamos, labiau nukreiptos ne į prezidentinius, bet į Europos Parlamento rinkimus.
Akivaizdu ir tai, jog destruktyvių jėgų užtenka tiek Lietuvos viduje, tiek ir už Lietuvos sienų. Rinkimai – puiki galimybė toms destruktyvioms jėgoms suaktyvėti. Dabar šį aktyvėjimą ir matome.
J.Tvaskienė: Startas, kurio nesimato
lzinios.lt 2014-01-16
Ar žinote, kad mažiau nei po keturių mėnesių vėl rinksime Lietuvos prezidentą? Žinote? Tai esate arba politikas, arba vienas iš maždaug 20 proc. aktyvių piliečių, apklausų duomenimis, besidominčių politika.
Dauguma piliečių, dirbančių už statistinį lietuvišką atlyginimą, prilygstantį vidutinei europinei pašalpai, gaunančių bedarbio pašalpą, prilygstančią vidutiniam tautiniam atlyginimui, arba keliančių britų nacionalinį vidaus produktą greičiausiai nė negirdėjo, kad norintieji nuo šių metų vidurio valstybės vairą paimti į savo rankas jau turėtų rikiuotis prie starto linijos.
Kodėl norėtųsi pažinti būsimus pretendentus? Kad mes visi, aktyvūs ir savo rūpesčiuose paskendę, galėtume išsirinkti geriausią. Ne gražiausią, ne sklandžiausiai dėliojantį sakinius, ne šnekantį, lyg dainuotų. Tokį, kuris žino, kokią valstybę ir jos piliečius nori matyti. Ir kaip sutarti su kitais žinančiais, kad be didelių skandalų judėtume bendros gerovės link. Na, gerai, šiuokart nusišneku. Kandidatas į prezidentus ir konkreti rinkimų programa su aiškia ateities vizija Lietuvoje, bent kol kas, – sunkiai suderinami dalykai.
Gerai, sutarkime, kad ir šįmet rinksime asmenybes. Tuo labiau kad pagal Lietuvos įstatymus savo kandidatūrą prezidento rinkimuose gali iškelti tam tikrus teisėsauginius ir amžiaus cenzo reikalavimus atitinkantis pilietis, sugebėjęs tam tikrą dalį žmonių įtikinti paremti jį savo parašais. Vis dėlto šlovė Lietuvos rinkėjams: nors įvairios spalvingos personos prie pretendentų linijos retkarčiais išdygsta, surinkti daugiau kaip procentą ar pusę balsų jiems nepavyksta. Gal dėl to, kad iki šiol savarankiškai save keldavo asmenys, ne asmenybės?
Konstitucinis Teismas: Seimas nepagrįstai reikalauja generalinio prokuroro ataskaitos
lzinios.lt 2014-01-16
Seimas negali iš generalinio prokuroro reikalauti ataskaitos, kuriai reikėtų parlamento ar Vyriausybės pritarimo, nes tai prieštarauja prokuroro nepriklausomumui, ketvirtadienį paskelbė Konstitucinis Teismas.
Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjos teigimu, šis išaiškinimas reiškia, kad Seimas neteisėtai nustatė, jog parlamentarų nepritarimas generalinio prokuroro ataskaitai gali tapti pagrindu prezidentui atleisti generalinį prokurorą.
"Negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį (...) generalinis prokuroras būtų įpareigotas teikti tokias ataskaitas apie Lietuvos Respublikos prokuratūros veiklą, kurioms Seimas, Lietuvos Respublikos Prezidentas ar Vyriausybė turėtų pritarti", - paskelbė Konstitucinis Teismas.
Anot Konstitucinio Teismo, tokios pareigos nustatymas reikštų kišimąsi į prokurorų veiklą ir prokurorų nepriklausomumo varžymą.
Elektoratą rinkimams telkianti Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė užliejo populizmo banga
veidas.lt 2014-01-15
Pamatę, kad žemė slysta iš po kojų, “darbiečiai” desperatiškai ieško gelbėjimosi ratų. Reikalavimas minimalią algą padidinti iki 1509 Lt, nors ir nelogiškas, ir yra vienas tų įsivaizduojamų gelbėjimosi ratų.
Po Vilniaus apygardos teismo sprendimo Darbo partijos juodosios buhalterijos byloje šios partijos populiarumas smuko dvigubai. Šiemet vyks net dveji svarbūs rinkimai – prezidento ir Europos Parlamento narių, tad “darbiečiai” desperatiškai ieško gelbėjimosi šiaudo. Jiems ypač svarbu, kad į Europos Parlamentą kaip nors patektų Viktoras Uspaskichas. Mandatas politiniam bėgliui vėl suteiktų nežabotų galimybių vilkinti teismų procesą.
Laiko liko jau nedaug, tad formalioji “darbiečių” lyderė Loreta Graužinienė į areną metėsi su neįtikėtinais reikalavimais – minimalią algą jau po 350 dienų padidinti daugiau nei 50 proc. Jei ne, eurą matysime kaip savo ausis be veidrodžio. Šiaip jau mūsų politikai savo pareiškimais, kad ir kokie šie būtų infantilūs, ekonomistų seniai nebestebina, tačiau L.Graužinienė nustebino, nes iš jos svaičiojimų susidarė įspūdis, jog pinigai
auga ant medžių, tereikia nueiti pasiskinti ir visus apdalyti. Blogiausia, kad panašiai mano ir dalis rinkėjų, kuriems Seimo pirmininkės išvedžiojimai bei pažadai tikrai glosto širdį.
Bet, pasak “darbiečių”, yra keletas blogiukų, tai yra finansų ministras Rimantas Šadžius, premjeras Algirdas Butkevičius, prezidentė Dalia Grybauskaitė, taip pat visokie opozicijos veikėjai, kurie prie tų pinigų medžių neprileidžia ir visaip kliudo skinti pinigus. Taip demaskuodami šiuos neva kenkėjus “darbiečiai” viliasi šiek tiek pakreipti rinkimų eigą. Bet jie mąsto labai senomis klišėmis ir nesupranta, kad Lietuvoje jau esama tikrai daug išsilavinusių žmonių.
Kita vertus, kadangi L.Graužinienė užima Seimo pirmininko pareigas, nori nenori prasidėjo viešos diskusijos. Kai kurie į jas žvelgė rimtai ir nagrinėjo, kada, kaip ir kiek toji minimali alga iš tiesų galėtų didėti, o kiti iš L.Graužinienės siūlymų (kaip ir iš daugybės kitų) nusprendė pasilinksminti ir siūlo ne kitąmet, o jau šiemet minimalią algą padidinti iki 4509 Lt. Esą jei jau didinti, tai taip, kad iš tiesų pasijustų.
Na, o mes panagrinėkime, kokios tokių rėksmingų pažadų pasekmės būtų valstybei, šalies verslui ir pačios koalicijos stabilumui.
Lietuvos lenkės atkirtis V.Tomaševskiui: gana!
lrytas.lt 2014-01-14
Gerbiamas p. Tomaševski, aš, kaip jūsų tautietė, noriu paprašyti daugiau nediskredituoti lenkų tautybės žmonių visos Europos Sąjungos mastu. Manau, mane palaikys nemaža dalis jaunų ir išsilavinusių lenkų, kurie čia gyvena, sieja savo ateitį su šia šalimi ir puikiai sutaria su mums gana artima per tuos šimtmečius gyvenant drauge lietuvių tauta.
Mes gyvenome pusėtinai daug šimtmečių ir, manau, be jūsų įsikišimo dar tiek pat gyvensime ir sutarsime, jeigu gražiai ir taikiai vykdysite savo veiklą neperžengdamas teisingumo, protingumo, proporcionalumo principų.
Suprantu, kad jums nesunku konfliktuoti, taip įgysite sau populiarumo, be to, vėliau nebus iš to jokių pasekmių, tik nieko nesuprantančio elektorato pripažinimas ir jūsų tapatinimas su Jozefu Pilsudskiu. Gausite europarlamentaro pensiją ir gyvensite sau vargo nematydamas, o kai bus laikas išeiti, užsitikrinsite patriotų atsidavimą kasmet dėdami po tris kartus per metus ant memorialo vainikus.
Manau, ir šeimą savo iš to pusėtinai aprūpinsite... Graži ateitis, ar ne? Bet, gerbiamas Tomaševski, tik jums, o ne didžiajai daliai pilkos masės, kuri šiandien penima patriotinėmis „pasakėčiomis“ tam, kad pamirštų kitas savo liūdnos egzistencijos priežastis, taip gerai pasiseks ateityje. Taip rašau, nes iš tų 60 ar daugiau procentų lenkų Vilniaus krašte, esu tikra, mažiausiai pusė gyvena žemiau skurdo ribos, ir nuo lenkiškos lentelės kažin ar atsiras daugiau duonos ant stalo, ar tų žmonių orumo nežeidžiančio gyvenimo ir darbo.
Nereikia savęs tapatinti su kone sudievintu J.Pilsudskiu, kuris, beje, elgėsi labai panašiai. Pastarasis įsiaudrinęs emociškai nebrandžių ir nekompetentingų akiplėšų etiketę užklijavo mūsų tautai šimtui metų į priekį, ir ne tik Lietuvoje. Atsiminkite, ne tik jums, bet ir mums, jauniems žmonėms ir mūsų vaikams, reikės čia gyventi, sutarti su draugais ir kaimynais, kurie šiandien dėl, mano manymu, visai beprasmių rietenų vis labiau nuo mūsų atitolsta ir nenori turėti jokių reikalų.
Ir gyvensime toli gražu ne iš tokios pensijos, kokią jūs sau užsitarnavote dėl mūsų tautiečių patiklumo. Turėdamas asmeninių politinių ambicijų pamirštate, kad turime daug svarbesnių socialinių problemų. Pagyvenę žmonės ar netgi kaimo jaunimas, mūsų tautiečiai metų metus nedirba, nes nemotyvuoti to daryti dėl socialinės atskirties, klaidingos propagandos ir menko išsilavinimo arba būdami atstumti dėl savo iškreiptų pažiūrų prarado bet kokią viltį visaavertiškai gyventi visuomenėje, kurios kalbos net kartais padoriai neišmoksta. Daugelis mano bendraamžių 30–35 metų jauni žmonės, prasigėrę iš nevilties, nekuriantys jokios pridėtinės vertės visuomenei.
Arkivysk. Sigitas Tamkevičius. Tegul ir šį kartą laimi Lietuva
bernardinai.lt 2014-01-13
Arkivyskupo, Laisvės premijos laureato Sigito Tamkevičiaus kalba, pasakyta po premijos įteikimo Laisvės gynėjų dienos minėjime Seime 2014 m. sausio 13
Kai 1972 m. pradėjau leisti LKB Kroniką neatėjo net mintis, kad nepraeis nė 30 metų ir Lietuva bus laisva. Anuomet nei aš, nei mano bendražygiai nemąstėme apie ordinus ir premijas, bet mąstėme apie vienintelę galimą „premiją“ – tardymą, teismą ir lagerį. Šitai išsipildė su kaupu: už Kroniką buvo nuteista net keturiolika asmenų. Šiandien sunku patikėti, kad už tiesos žodį galima skirti griežto rėžimo lagerio bausme. Anuomet šią kainą reikėjo mokėti už pastangą laisviau kvėpuoti ir neprarasti vilties, kad bet koks melas, prievarta ir neteisybės turi užprogramuotą galą. Su melu ir prievarta, tarsi su buldozeriu, galima traiškyti tautų ir žmonių likimus, bet negalima laimėti galutinės pergalės; ji visuomet būna tiesos ir laisvės pusėje. Prieš dvidešimt trejus metus mes tą kovą laimėjome.
Dėkoju, kad neliko nepastebėtas Bažnyčios žmonių prisidėjimas prie laisvės kovos. Ši Laisvės premija, nors skirta man, bet ji priklauso daugeliui – nuo tremtinių vyskupų Vincento Sladkevičiaus ir Julijono Steponavičiaus iki tikinčių mokinukų, kurie per sovietmetį drįsdavo klasėje viešai išpažinti savo tikėjimą, o sekmadienį ateiti į bažnyčią. Kronikos leidimas per septyniolika metų buvo įmanomas tik todėl, kad buvo daug bendradarbių, kurie buvo pasiryžę už savo pagalbą, jei reikės, mokėti nelaisvės kainą. Kai kas mąsto, kad mes gynėme Bažnyčios interesus. Bet juk ta Bažnyčia buvo daugumos Lietuvos žmonių bendruomenė. Mes gynėme Lietuvos žmonių sąžinės ir tikėjimo laisvę, bet tuo pačiu kasėmės po melu ir prievarta paremtos santvarkos pamatais.
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė: metas liautis, pone Valdemarai Tomaševski
voruta.lt 2014-01-15
Europos Parlamento plenariniame posėdyje Lietuvos Prezidentei D. Grybauskaitei ir Europos Komisijos pirmininkui J. M. Baroso pateikiant Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai pusmečio rezultatus, absoliuti dauguma europarlamentarų sveikino Lietuvos pirmininkavimo komandą už pasiekimus. Deja, ši tema tapo tik dar viena proga Lietuvos atstovui Europos Parlamente p. Valdemarui Tomaševskiui apjuodinti Lietuvą, esą čia diskriminuojamos tautinės mažumos, bet viena – lenkų – ypatingai. Buvo naudojami tokie epitetai kaip „asimiliacija“, „diskriminacija“, „represijos“, „persekojimas“, kalbėjo esą „apygardos teismas spaudžiamas viešų politikų pasisakymų“, vyksta „kova su autochtoninių tautinių mažumų kalbų naudojimu“, yra „baudžiama už gimtosios kalbos vartojimą“. Tai rašau tam, kad būtų aišku, kokiomis kategorijomis Europos valstybių atstovų ir ES institucijų pareigūnų akyse yra piešiama mūsų valstybė. Ir kad būtų aišku, kodėl šįkart negalėjau nereaguoti iškeldama mėlyną kortelę ir prašydama žodžio.
Mėlyna kortelė, pakelta per kolegos pasisakymą plenarinių diskusijų metu, suteikia teisę sureaguoti į kolegos poziciją užduodant patikslinantį klausimą. Prašiau p. Valdemaro Tomaševskio patikslinti, ar jam žinoma, kad Lietuvoje yra viena valstybinė kalba, ir ar jo nuomone, valstybės tarnautojas gali sau leisti nevykdyti valstybės, kurioje dirba ir kurios pilietis yra, įstatymų. Sulaukiau ne tik mažai ką bepatikslinančio atsakymo posėdžio metu, bet ir nemalonios akistatos, su epitetais mano ir kitų, kitokios nuomonės besilaikančių asmenų atžvilgiu, posėdžiui pasibaigus.
Pastebiu tendenciją, kad dažnokai šią kortelę kyla noras panaudoti būtent per p. V. Tomaševskio pasisakymus, kadangi kalbėdamas apie kitus dalykus, jis gana sistemingai naudojasi proga paskleisti tautinių mažumų „diskriminacijos“ miglą. Galiu tik spėti, kokia veikla vykdoma ir kokios žinios yra skleidžiamos EP koridoriuose ne oficialių posėdžių metu.
Referendumas sujauks prezidento rinkimų kampaniją
veidas.lt 2014-01-14
Tikimybė, kad įvyks referendumas dėl žemės pardavimo draudimo užsieniečiams, jau labai didelė. Ir tai jau pradeda kelti lengvą paniką aukščiausiuose valdžios sluoksniuose.
Šį antradienį, tai yra sausio 21 d., referendumo dėl žemės pardavimo iniciatoriai turi baigti tikslinti parašų trūkumus. Dabar jau Vyriausioji rinkimų komisija turės atlikti galutinį patikrinimą ir įvertinimą, o tada, jei viskas būtų tvarkinga, šio klausimo sprendimas keliautų į Seimą.
Šiandien ženklų, kad iniciatoriams vis dėlto pavyks sukrapštyti 300 tūkst. parašų, vis daugiau, taigi tikimybė, kad įvyks referendumas dėl žemės pardavimo draudimo užsieniečiams, jau labai didelė. Ir tai jau pradeda kelti lengvą paniką aukščiausiuose valdžios sluoksniuose. Bet kaltinti čia belieka tik save: kai referendumo iniciatoriai rinko parašus, nei prezidentė, nei premjeras, nei valdančiosios partijos, nei žiniasklaida į tai beveik nekreipė dėmesio ir neaiškino, kokios tikrosios šio referendumo pasekmės. Manyta, kad pažais Šliužas su Panka referendumą, surinks kokį šimtą tūkstančių parašų, ir tuo viskas baigsis. Bet atrodo, kad nutiks kitaip.
Pirmiausia šis referendumas visiškai sujauktų prezidento rinkimų kampaniją. Mat visi kandidatai, pradedant Dalia Grybauskaite ir baigiant Zigmantu Balčyčiu, turėtų labai aiškiai atsakyti, ar jie už ar prieš žemės pardavimą užsieniečiams, o tas atsakymas gali lemti rinkimų baigtį. Nes 300 tūkst. surinktų parašų aiškiai byloja, ko nori dauguma rinkėjų. Tad prezidento rinkimų baigtis gali būti ir ne tokia jau labai prognozuojama. Svarbu bus dar ir tai, ar referendumas vyks tuo pačiu metu kaip ir prezidento rinkimai. Jei tuo pačiu, tada jis prie balsavimo urnų pritrauktų daugiau rinkėjų. O tai neprognozuojamumą dar padidintų.