Svarbu
Registracija
Kaip apie svarbiausią Lietuvos pirmininkavimo ES įvykį atsiliepia užsienio spauda?
Jolanta PAŠKEVIČIŪTĖ, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Apie aštuonis šimtus žurnalistų, daugiausia iš Europos šalių, dirbo ES rytų partnerystės forume. Svarbiausias Lietuvos pirmininkavimo ES įvykis aprašomas, komentuojamas užsienio spaudoje, TV kanalų laidose, per radiją.
ES rytų partnerystės forumas plačiai nušviečiamas užsienio spaudoje, netrūksta jo dalyvių komentarų. Dėmesio centre – Ukraina.
Vokietijos „Spiegel“ cituoja Europos parlamento pirmininką Martiną Schulzą, kokios, jo nuomone, Ukrainos pokerio klaidos. Neva ES nepakankamai atsižvelgė į vidaus padėtį Ukrainoje, išgyvenančioje gilią finansų ir kitokią krizę.
Nors Rusijos spaudimu aiškinamas Ukrainos apsisprendimas nepasirašyti sutarties, Lenkijos laikraščio „Rzeczpospolita“ komentatorius atkreipia dėmesį į kitą medalio pusę – asmeninius prezidento ir aplinkso interesus.
Oksfordo profesorius: nesąmonė, kad mokslininkai netiki Dievu
2013-12-29 Simonas Bendžius, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
Religija patvirtina, kad protas teisus, bet viršija jo galimybes. Taip teigia teigia buvęs ateistas, dabar – vyriausiasis Anglijos teologas ir Oksfordo universiteto profesorius Alisteris McGrathas. Anot jo, tai, kas peržengia proto ribas, nėra neprotinga.
Prof. A. McGratho manymu, mokslas ir religija yra du nepriklausomi procesai, tačiau vienas kitam jie netrukdo. Veikiau atvirkščiai – nors mokslas ir religija pateikia skirtingas interpretacijas, jos abi praturtina realybės suvokimą.
„Krikščionis sako – Dievas sukūrė pasaulį. Mokslininkas kalba – Visata turi pradžią. Matote skirtingas idėjas, bet kartu jos aiškina tą patį dalyką, tik tą daro skirtingais būdais. Noriu pabrėžti, kad religija praturtina grynai mokslinį pasaulio suvokimą“, – akcentuoja profesorius.
– Ateistai, diskutuodami su krikščionimis ar kitą religiją išpažįstančiais žmonėmis, kartais sako: „O kodėl man reikėtų norėti kažko daugiau? Gyvenu nuostabiame pasaulyje, užsiimu mokslu. Pasaulis ir taip nuostabus, pilnas netikėtumų. Todėl man nereikia dangaus, Dievo ar panašių dalykų.“ Ir jie iš dalies sako tiesą: pasaulis tikrai nuostabus, jei į jį taip žvelgi. Jūs dirbote molekulinės biofizikos srityje. Nuo pat mažų dienų stebėdavote žvaigždes ir sau sakydavote – gamtos mokslas yra puikus, noriu ir pats būti mokslininkas. Juo ir tapote. Kodėl po viso to Jūs norėjote daugiau? Kodėl tapote kunigu ir teologu?
– Nepasakyčiau, kad norėjau kažko daugiau. Aš labiau supratau, suvokiau, kad yra kažkas daugiau. Vienintelis intelektualiai teisingas atsakas buvo išsiaiškinti, kas yra tas „daugiau“, ir tai priimti. Aš visiškai suprantu ateistus, sakančius „žiūrėk – tai, ką mes turime, yra viskas, ko mums reikia“. O aš sakau, kad gamtoje yra gausybė raktų, užuominų, kad už viso to yra kažkas daugiau ir geriau. Kaip geras mokslininkas, seku tomis užuominomis ir galiausiai priimu Dievą, kartu gaudamas gyvenimo prasmę. Noriu pabrėžti, kad tau nebūtina to daryti, bet visa tai yra čia ir laukia, kol atrasi. O tas atradimas labai jaudinantis.
Ukrainos opozicija po žurnalistės sumušimo planuoja masinį mitingą
delfi.lt 2013-12-29
Didėjant pasipiktinimui dėl žurnalistės Tetjanos Čornovil, paviešinusios prezidento Viktoro Janukovyčiaus ir valdančiojo elito prabangų gyvenimo būdą, sumušimo, dešimtys tūkstančių ukrainiečių vėl susirinko į centrinę Kijevo aikštę, skelbia "Eubusiness".
Pasipiktinusi daugiau nei 50 tūkst. žmonių minia taip pat planuoja automobiliais vykti prie V. Janukovyčiaus griežtai saugomos rezidencijos Dnepro upės pakrantėje, kurią, T. Čornovil teigimu, prezidentas neteisėtai "privatizavo".
"Mes planuojame rinktis čia, kol valdžia įves Konstitucijos pataisas ir apribos prezidento galias", - simbolinėje Kijevo Nepriklausomybės aikštėje sakė pensininkė Tetjana Kronienko.
Žinoma protesto akcijų už eurointegraciją aktyvistė T. Čornovil naktį į trečiadienį buvo užpulta netoli Kijevo. Žurnalistės automobilį taranavo visureigis, ji buvo išvilkta ir žiauriai sumušta.
Lai niekas iš mūsų nepavagia džiaugsmo
lzinios.lt 2013-12-23
Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas teigia, jog kasdienybė dažnai pasiglemžia mums duotą didį Dievo džiaugsmą. Ir linki, kad per šias šventes jį pajutę niekam neleistume pavogti.
"Esame sukurti dėl meilės, dėl gėrio. Jeigu kasdienybė mums visa tai aptemdo ir tarp gyvenimo sūkurių nebematome savęs, turime dažniau valyti savo sielos veidrodį. Tada galėsime išvysti, kokie turėtume būti, ir mums bus suteikta galia tokiems būti", - sako Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas.
Dievas ateina mums save dovanoti
- „Jėzaus Kristaus gimimas buvo toksai. Jo motina Marija buvo susižadėjusi su Juozapu; dar nepradėjus jiems kartu gyventi, Šventosios Dvasios veikimu ji tapo nėščia. Jos vyras Juozapas, būdamas teisus ir nenorėdamas daryti jai nešlovės, sumanė tylomis ją atleisti. Kai jis nusprendė taip padaryti, per sapną pasirodė jam Viešpaties angelas ir tarė: „Juozapai, Dovydo sūnau, nebijok parsivesti į namus savo žmonos Marijos, nes jos vaisius yra iš Šventosios Dvasios. Ji pagimdys sūnų, kuriam tu duosi Jėzaus vardą, nes jis išgelbės savo tautą iš nuodėmių.“ Kokį slėpinį mums atveria Jėzaus atėjimas į šį pasaulį?
„Lietuvoje Temidė akla, kaip ir turi būti. Bet ji neturėtų būti ir buka“
veidas.lt 2013-12-23
2014-ieji lems, ar tapsime nepriklausomi nuo rusiškų dujų diktato, ar turėsime eurą. Šalia šių etapinių iššūkių laukia amžina kova su korupcija, socialinio teisingumo ir visuomenės pasitikėjimo savo valstybe paieškos. Laukia ir prezidento rinkimai. Apie visa tai – „Prognozių“ pokalbis su prezidente Dalia Grybauskaite.
PROGNOZĖS: Skandalo dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) dokumento su slaptumo žyma atskleidimo tyrimas – žurnalistų apklausos, kratos namuose – atskleidė Jūsų skiriamų Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), VSD, Generalinės prokuratūros vadovų, taip pat ir teisėjo primityvų įstatymo raidės suvokimą, negebėjimą adekvačiai vertinti situacijos. Ar vis dar pasitikite šiais į tokias atsakingas pareigas Jūsų paskirtais asmenimis?
D.G.: Iš tikrųjų ši situacija apnuogino problemas, ir tai noriu priimti kaip pozityvą, nes daugelio dalykų negali įžvelgti, kol neatsitinka kažkas ekstraordinaraus ar netipiško. VSD pasirodė savo funkcijas suprantantis labai siaurai: parašyti pažymą, uždėti aukščiausią slaptumo grifą, nesvarbu, koks pažymos turinys, ir nusiimti nuo savęs bet kokią atsakomybę dėl grėsmių prevencijos valstybėje. Tai yra finale netgi tas žmogus ar vadovas, kuris gauna tokią pažymą, nieko negali daryti vien todėl, kad uždėtas slaptumo grifas. Taigi valstybėje susidūrėme su situacija, kai vieni rašo popieriukus ir nesiima jokios prevencijos, o kiti nieko negali daryti, nes uždėtas slaptumo grifas. Juo labiau kad šiuo konkrečiu atveju toje pažymoje buvusi „paslaptis“ tokia, apie kurią visi žinojo, apie ką rašė mūsų ir Rusijos žiniasklaida. Atvirkščiai – reikėtų periodiškai ir viešai žmonėms skelbti apie valstybei kylančias grėsmes, kaip tai, pavyzdžiui, daro analogiška struktūra Estijoje. Taip būtų vykdoma valstybės apsauga ir grėsmių prevencija.
Ši situacija išryškino, kad ir kitos teisėsaugos institucijos gerokai atsilieka nuo to teisingumo supratimo ir Temidės funkcijų. Gal ir ne be reikalo žmonės nepasitiki tokia teisėsauga, kuri mato tik raidę, tačiau nemato turinio. Bet norėčiau pasidžiaugti teismais: vis dažniau matome, kad teisėjai mėgina matyti ir įstatymo raidę, ką būtina matyti, ir esmę, turinį. Deja, tiek STT, tiek Generalinė prokuratūra vis dar demonstruoja gebėjimą matyti tik raidę ir jiems visai nesvarbu, koks yra turinys.
G. Sarafinas: Jei politikai rastų jėgų susitarti, pereitume į kitą lygmenį
veidas.lt 2013-12-23
Šiandien mes esame aklavietėje ir, blogiausia, esame tuo patenkinti. O kol mes taip džiūgaujame, visi, kas netingi, mus lenkia iš kairės ir iš dešinės, ir lenkia daugelyje sričių.
Kiti metai bus ypatingai, nes vyks net dveji rinkimai – prezidento ir Europos Parlamento, be to, paaiškės, ar Lietuvai bus leista prisijungti prie euro zonos. Ką tai signalizuoja? Kad rutinos tikrai nebus. Bet nebus ir rimtų darbų, kaip jų nebuvo antrąjį šių metų pusmetį, kai Lietuva pirmininkavo Europos Sąjungos Tarybai. O štai politinių aistrų, dramatiškų konfliktų, spjaudymosi ugnimi tikrai bus. Bet tai viso labo emocijos ir skandalai.
O kas gresia valstybei ir jos gyventojams? Tiesą sakant, stagnacija. Nepasakysi, kad tai pats blogiausias variantas, nes tai lyg ir geriau nei ritimasis žemyn, bet ir geriausiu variantu to tikrai nepavadinsi.
O kaip su reformomis? Bus taip, kaip buvo šiemet, tai yra tie, kurie reformų nematė 2013 metais, nematys jų ir kitąmet, o kurie Lietuvą šiemet matė kaip fantastiškai besireformuojančią valstybę, dar didesnį polėkį pajus po ateinančių metų reformų.
Bet jei kalbėsime rimtai, juk esame aklavietėje ir, blogiausia, esame tuo patenkinti. O kol mes taip džiūgaujame, visi, kas netingi, mus lenkia iš kairės ir iš dešinės, ir lenkia daugelyje sričių.
Žvelgiant į pastarųjų 23-ejų metų istoriją akivaizdžiai matyti, kad didžiausią pažangą Lietuva padarė prieš stojimą į Europos Sąjungą ir NATO. Šito tikslo visi siekėme vieningai ir tikrai degėme noru patekti į šiuos elitinius klubus. O kai patekome, atleidome vadeles.
Visi tarsi ir sutariame, kad mums reikia naujų didžių tikslų, bet tuoj pat sau vis primename, kad visi galimi išmąstyti tikslai bus daug menkesni nei tikslas įstoti į ES ar NATO. Tad gal tiesiog kaip vakariečiai mėgaukimės gyvenimu ir neprievartaukime savęs? Bet kad mums iki tų vakariečių dar šviesmečiai. Net iki estų jau toloka, tad įkvepiantys tikslai mums tikrai reikalingi. Deja, čia jau susiduriame su žiauria politine realybe.
L. Graužinienė ir socialdemokratai įteikė V. Uspaskichui kalėdinę dovaną
delfi.lt 2013-12-23
Darbo partijos įkūrėjasViktoras Uspaskichas šventes galės pasitikti ramus: socialdemokratai ir Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė išsuko jį nuo laikinosios komisijos, kuri spręstų dėl imuniteto, sudarymo.
Pirmadienį Seimas nusprendė neįtraukti klausimo dėl laikinosios komisijos į darbotvarkę: balsavimo rezultatai buvo palankūs V. Uspaskichui ir labiausiai prie to prisidėjo socialdemokratai.
Už klausimo įtraukimą į darbotvarkę balsavo 48 Seimo nariai, prieš buvo 21 parlamentaras ir 35 politikai susilaikė. Kadangi balsavusių prieš ir susilaikiusių parlamentarų kiekis buvo didesnis nei balsavusių už, klausimas į darbotvarkę nepateko.
Dėl tautinių mažumų įstatymo projekto nr. XIP-1648(2) žalingumo
Kodas 190651410, Gedimino pr.1, LT-01103 Vilnius, tel. (8 5) 212 4848, faks.(8 5) 212 4848, e.p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
DĖL TAUTINIŲ MAŽUMŲ ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-1648(2) ŽALINGUMO