• Naujienos
  • Istorija
  • Dokumentai
  • Apie Sąjūdį
    • Lietuvos Sąjūdžio įstatai
    • Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimai
    • Lietuvos Sąjūdžio ženklas
  • Archyvas
  • Kontaktai

Svarbu

  • XVI suvažiavimo rezoliucijos

  • Dėl šauktinių kariuomenės grąžinimo

  • Dėl santykių su Lenkijos ir Lietuvos lenkais

  • Dėl padėties įstatymdavystėje, artėjant apribojimų dėl žemės pardavimo užsienio subjektams termino pabaigai

  • Apie demokratijų nevieningumo krizę

Turinys

  • Suvažiavimai
    • XV suvažiavimas
    • XIV suvažiavimas
  • Istorija

Registracija

  • Pamiršote slaptažodį?
  • Pamiršote prisijungimo vardą?

Lenkijos ambasadorius: tautinių mažumų įstatymas – Lietuvos vidaus reikalas

Tautinės mažumos (Fotodiena.lt/A. Koroliovo nuotr.) (nuotr. Balsas.lt)

balsas.lt 2013-11-20

Tautinių mažumų teisių ir pareigų reguliavimas yra šalies vidaus reikalas, sako Lenkijos ambasadorius Lietuvoje Jaroslawas Czubinskis.

„Pastaraisiais metais Lenkijos politikai pabrėžia, kad tai Lietuvos vidaus reikalas, tai yra šio klausimo sprendimas yra grynai Lietuvos vidaus sprendimas“, – trečiadienį po susitikimo su Seimo pirmininke Loreta Graužiniene Seime žurnalistams sakė ambasadorius.

Jis teigė, kad parlamento vadovė informavo, kas Lietuvoje daroma dėl Tautinių mažumų įstatymo projekto. Priimti tokį įstatymą Lietuvoje labiausiai reikalauja valdančiajai koalicijai priklausanti Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA).

Anot diplomato, Tautinių mažumų įstatymo nebuvimas „yra nedidelė problema“ Lietuvoje gyvenantiems lenkų tautybės asmenims.

Skaityti daugiau...

Raimundas Milašiūnas. Ar tikrai esame pasyviai agresyvi tauta


veidas.lt 2013-11-20

Atrodo, kad nesame pasyvi tauta, nes agresiją liejame tikrai aktyviai. Ir, deja, primityviai.

Ir kaip tik mes savęs nevadiname, kokių tik gražių epitetų neparenkame… Ir didvyrių žeme, ir rūpintojėlių ar dievdirbių kraštu skelbiamės, ir Marijos dalyvavimo mūsų tautos bei šalies kūrimo istorijoje nepamirštame. O kiti, pasirodo, apie mus kartais ir kitaip pagalvoja. Ne itin gerais darbais pagarsėję jau esame ir Didžiojoje Britanijoje, ir Ispanijoje, ir Norvegijos fiordų pašonėje, tad nenuostabu, kad nusikaltėlių tautos vardas irgi prie mūsų jau senokai limpa.
Psichoanalitikai neslepia, kad lietuviai labai analinio charakterio žmones primena. Tai tie, kurie antraisiais gyvenimo metais su tėvų auklėjimu susidūrę ima jam visaip priešintis, bet niekaip tėvų neįveikę maištą į suaugusiojo gyvenimą nusineša. Tai ir teršia, laužo, naikina viską, kas ne taip padėta, ar kokią šunybę iškrėtę atsidžiaugti negali, kad niekas nepamatė ir nepagavo… Taip „analikai“ prieš griežtas tėvų taisykles

ir vidinius savo pačių varžtus kovoja: žvilgtelėkit kada į viešųjų tualetų erdves ten, kur niekas tuoj pat nesuskumba išvalyti ir sutvarkyti, – patys mūsų „maištavimu“ įsitikinsite.

Skaityti daugiau...

Aras Mockus. Baigtas elektros jungties į Švediją statybų pirmasis etapas

lzinios.lt 2013-11-20

Lap­kri­čio 19 die­ną baig­tas įgy­ven­din­ti pir­ma­sis elek­tros jung­ties į Šve­di­ją pro­jek­to „Nord­Balt“ eta­pas. Šis stra­te­gi­nis Lie­tu­vos ener­ge­ti­kos pro­jek­tas tu­rė­tų bū­ti įgy­ven­din­tas iki 2015 me­tų pa­bai­gos. Jung­tis bū­ti­na no­rint kur­ti bend­rą Bal­ti­jos ir Skan­di­na­vi­jos vals­ty­bių elek­tros rin­ką. „Nord­Balt“ pro­jek­tas įtrauk­tas į Sei­mo pa­tvir­tin­tą Na­cio­na­li­nę ener­ge­ti­kos stra­te­gi­ją.

„Lie­tu­vai svar­bu tu­rė­ti bent ke­lias elek­tros tie­ki­mo al­ter­na­ty­vas, šiuo at­ve­ju – ku­ria­mas elek­tros tink­las su Skan­di­na­vi­jos ša­li­mis“, - kal­bė­jo per­da­vi­mo sis­te­mos ope­ra­to­riaus Litg­rid“ pro­jek­tų įgy­ven­di­ni­mo gru­pės va­do­vas Ri­man­tas But­kus.

Pa­grin­di­nis elek­tros jung­ties sta­ty­bos dar­bų už­sa­ko­vas – Šve­di­jos bend­ro­vė ABB. Įver­ti­nus bend­ro­vių pa­teik­tus spren­di­mus, kaip nu­ties­ti vamz­dy­nus per itin su­dė­tin­gą Kur­šių ma­rių dug­ną, at­siž­vel­gus į kli­ma­to ir te­ri­to­ri­jos ypa­tu­mus, pir­ma­jam eta­pui įgy­ven­din­ti bu­vo pa­si­rink­tos dvi įmo­nės – Vo­kie­ti­jos įmo­nė „LMR Dril­ling“ ir Lie­tu­vos įmo­nė „Kau­no du­jo­te­kio sta­ty­ba“.

Skaityti daugiau...

Reikia parašų už referendumą? Galime parduoti

Martynas Čerkauskas, Artūras Jančys  lrytas.lt 2013-11-20

Parduoti žemės užsienio šalių piliečiams negalima, o pirkti žmonių parašus – galima. Tokias išvadas galima daryti pasidomėjus referendumo dėl žemės ūkio paskirties žemės pardavimo užsieniečiams inicijavimo subtilybėmis.

Portalo lrytas.lt žurnalistai pabandė įsidarbinti parašų rinkėjais. Pasirodo, tai padaryti visai nesunku, nes referendumo iniciatoriai baiminasi, kad parašų gali pritrūkti. Dėl atlygio už parašų rinkimą galima tartis net telefonu, nors referendumo iniciatoriai žino, kad tokia veikla balansuoja ant įstatymo ribos.

Norint organizuoti referendumą reikia turėti 300 tūkst. šalies gyventojų paramą. Referendumo iniciatoriai nėra tikri, ar jis įvyks, nes praėjusios savaitės pabaigoje esą dar trūko keliasdešimties tūkstančių parašų. O laiko liko tik gera savaitė.

Skaityti daugiau...

Kada Lietuva rimtai susirūpins savo saugumu?

NATO pajėgos Afganistanedelfi.lt 2013-11-20
Vytautas Keršanskas, Živilė Marija Vaicekauskaitė, mėnraštis „Tribūna“
2013 m. lapkričio 20 d.

 

Rugpjūčio pabaigoje Vašingtone trijų Baltijos valstybių vadovai ir JAV prezidentas Barackas Obama pasirašė bendrą politinę deklaraciją, kurioje pabrėžiama JAV ir Baltijos valstybių transatlantinio bendradarbiavimo svarba bei siekis stiprinti strateginį bendradarbiavimą karinio, energetinio ir kibernetinio saugumo srityse.

Deklaracija pažymėjo, jog JAV ir Europos saugumas yra nedalomas, o Estijos, Latvijos ir Lietuvos kaip NATO sąjungininkių nepriklausomybė, suverenumas ir teritorinis vientisumas yra tikras, gilus ir nuolatinis Jungtinių Amerikos Valstijų interesas.

Artėjant Baltijos valstybių narystės NATO dešimtmečiui toks Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybių įvertinimas JAV saugumo kontekste yra neabejotinai reikšmingas. Geopolitiniu požiūriu Baltijos valstybių padėtį būtų galima priskirti padidintos rizikos zonai. Sovietų Sąjungos dominavimas regione leido suformuoti tam tikrus įtakos svertus, kurie ir šiandien išlieka stiprūs. Rusijos karinė galia, Kaliningrado srities militarizacija, kibernetinių atakų grėsmė bei energetinio sektoriaus priklausomybė nuo rusiškų energijos išteklių mažina Baltijos valstybių saugumą, todėl NATO gynybinis skydas tampa reikšmingu saugumo garantu visoje Baltijos jūroje. Todėl buvimas Šiaurės Aljanso dalimi turėtų priminti dar vieną labai svarbų įsipareigojimą, tiesiogiai susijusį su pilnavertiškos narystės NATO įgyvendinimu – tinkamu gynybos finansavimu.

Skaityti daugiau...

Roberta Tracevičiūtė. Lietuvoje V.Uspaskicho kelionės į Rusiją sukėlė klausimų

lzinios.lt 2013-11-20

Sei­mo opo­zi­ci­jos at­sto­vai ste­bi­si pa­sta­ruo­ju me­tu daž­no­mis par­la­men­ta­ro Vik­to­ro Us­pas­ki­cho ke­lio­nė­mis į Ru­si­ją ir ma­no, kad jis tu­rė­tų vie­šai nu­ro­dy­ti to­kių iš­vy­kų tiks­lus. Sei­mo Dar­bo par­ti­jos frak­ci­jos se­niū­nas aiš­ki­na, kad į gim­ti­nę V.Us­pas­ki­chą ge­na svar­būs šei­mos rei­ka­lai.

Va­kar ge­ne­ra­li­nis pro­ku­ro­ras Da­rius Va­lys krei­pė­si į Sei­mą pra­šy­da­mas pa­nai­kin­ti V.Us­pas­ki­cho tei­si­nę ne­lie­čia­my­bę. Leis­ti pa­trauk­ti jį bau­džia­mo­jon at­sa­ko­my­bėn pra­šo­ma dėl ne­pa­gar­bos teis­mui. Tie­sa, Sei­mas ne­pri­ta­rė lai­ki­no­sios ty­ri­mo ko­mi­si­jos dėl su­ti­ki­mo V.Us­pas­ki­chą pa­trauk­ti bau­džia­mo­jon at­sa­ko­my­bėn, su­im­ti ar ki­taip su­var­žy­ti jo lais­vę su­da­ry­mui.

V.Us­pas­ki­chas par­la­men­to ple­na­ri­nia­me po­sė­dy­je ne­da­ly­va­vo, nes iki šeš­ta­die­nio lan­ko­si Ru­si­jo­je. Pa­sta­ruo­ju me­tu šio­je ša­ly­je Dar­bo par­ti­jos įkū­rė­jas – ga­na daž­nas sve­čias. Nuo lie­pos mė­ne­sio jis gim­ti­nė­je jau bent tris kar­tus lan­kė­si as­me­ni­niais rei­ka­lais, taip pat du kar­tus ten vy­ko į ko­man­di­ruo­tes.

Skaityti daugiau...

Vytautas Landsbergis: Provokacija

alfa.lt 2013-11-19

Buvusių saugumo vadovų žodynuose sublizgo senas žodis - provokacija.

 

Galbūt. Tačiau kieno?

Rusijos tarnybų prieš Lietuvą? - galbūt. Atrodo, nuo to VSD ir perspėjo.

Lietuvos tarnybų prieš Prezidentę? - sunku tikėti. Tiek trimituota, neva tai jos žmonės.

Prezidentės - prieš ką? Seimo niekur nebūta, jis tik dabar lipa į vežimą pasiryžęs veikti. Nejau Prezidentei to būtų reikėję? - Vasaros gatvė ir Naujoji Vilnia.

Tada atsikniskit, pavidolei.

O štai slaptumo žyma - bemaž beprasmė. Šnipinėja, provokuoja - kieno čia didi paslaptis? Bet ir beprasmė žyma gali tapti pelėkautais. Kyštelėjai nosytę - ir capt.

Skaityti daugiau...

Vaida Navikauskaitė. A. Kubilius: nervinga V. Tomaševskio reakcija parodė, kad VSD pažymą paviešinti buvo tiesiog būtina

V. Tomaševskis (nuotr. Fotodiena.lt)balsas.lt 2013-11-18

V. Tomaševskis vis dar neatsako, ką veikė Kremliaus valdyboje?

Pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius vėl kalbėjo apie skandalingai pagarsėjusią VSD pažymą, kurią paviešinus žurnalistus užgriuvo apklausų, kompiuterių konfiskavimo ir net kratų banga.
A. Kubilius atkreipė dėmesį, kad, nepaisant neigiamos daugelio politikų reakcijos, į bandymą uždėti žiniasklaidai apynasrį ir toliau aiškinamasi, kas pažymą nutekino, o ne kas joje buvo parašyta. „Šurmulys dėl paviešintos pažymos vis dar nesibaigia. Nepalieka įspūdis, kad sąmoningai yra vengiama kalbėti apie pažymos turinį, visą dėmesį sutelkiant į tai, kas šią pažymą paviešino“, – sakė A. Kubilius.
Opozicijos lyderis dar kartą paragino atskleisti duomenis apie kai kurių politikų ryšius su Kremliumi ir atkreipė dėmesį į itin nervingą Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vedlio Valdemaro Tomaševskio reakciją, kai konservatorė Rasa Juknevičienė paklausė, ką jis prieš Seimo rinkimus veikė Kremliaus valdyboje ir kokias temas ten aptarinėjo.
„Valdžios politinių partijų bandymai pabėgti nuo šitų klausimų, užuot garsiai šaukiant apie tariamą nusikaltimą dėl pažymos paviešinimo, rodo tik tiek, kad garsiai šaukiantieji į pažymos turinį reaguoja išskirtinai nervingai. Praeitos savaitės pabaigoje matėme kaip tik išskirtinai nervingą V. Tomaševskio reakciją. O tai kaip tik patvirtina tiesą, kad tokią pažymą tiesiog buvo būtina paviešinti. Aš tikiuosi, kad bus paviešintos ir pavardės tų politikų, politologų ar žurnalistų, kurių pavardės pažymoje nebuvo tiesiogiai įvardytos, bet kurie patys žino, kad pažymoje kalbama apie juos. Tikėtina, kad nervinga baimė, jog ir tai taps vieša, kai kam neleidžia ramiai gyventi, todėl ir toliau matysime daug pastangų pabėgti nuo pažymos turinio nagrinėjimo.“
„Lietuva turi susitvarkyti su tokia informacija taip, kad tai būtų naudingiausia valstybės saugumui valstybės saugumui. Akivaizdu, kad informacija apie įtartinus politinius procesus ar įtakas turi būti žinoma ne vien siauram ratui valstybės vadovų. Pagrindinis vaistas, apsaugantis Lietuvą nuo tokių pavojingų politinių procesų ar žalingos svetimos įtakos, yra viešumas. Visuomenė turi teisę tokią informaciją žinoti, o valdžia turi pareigą visuomenę tinkamai informuoti“, – teigė A. Kubilius.

Puslapis 910 iš 982

  • Pradėti
  • Ankstesnis
  • 905
  • 906
  • 907
  • 908
  • 909
  • 910
  • 911
  • 912
  • 913
  • 914
  • Kitas
  • Pabaiga

 

Lietuvos Sąjūdis