Skraidymai sapnuose ir ne tik

Filme „Trispalvis“ buvusi partizanų ryšininkė Aleksandra K. pasakoja, kaip mama ją siųsdavusi surinkti nušautų partizanų kraują ir užkasti kur nors po kryžiumi, kad žmogus bent šitaip būtų pagerbtas ir palaidotas.

Būna, kad montuodamas ir garsindamas filmą, susigyveni su jo veikėjais, prisijaukini jų gyvenimo situacijas. Paskui jos ima suktis galvoje, persekioti, netgi sapnuotis. Taip atsitiko ir su perpasakotu epizodu: štai aną naktį sapnavau, kad kažkokioj privačioj klinikoj Bradauskui perpilamas partizano kraujas, surinktas nuo grindinio. Ir netikėtai šis politikas pasikeičia.

Pabudau išpiltas prakaito. Atsiverčiau sapnininką, o ten parašyta: rinkti kraujo lašus nuo žemės - ko nors gailėsitės.

Taip ir buvo: tą pačią dieną sapno personažą rodė per TV, jis kalbėjo Seime.

II

Žiūrėjau TV ir svarsčiau sau – o koks gi kraujas teka mūsų politikų venomis? Ir kodėl jie yra tokie, kokie yra? Pavargę, pagiežingi, be azarto... Nesimato sustyguoto komandinio žaidimo, kur žaistume kaip darni Lietuvos komanda... (Belgijos pavyzdys rodytų, kad įmanomas bendras pozicijos ir opozicijos veikimas, ypač sudėtingose krizinėse situacijose.)

Skaityti daugiau...

Vilniuje bus kuriamas Gyvybės mokslų centras

 

alfa.lt 2013-11-14

Ketvirtadienį Vilniaus universiteto (VU) bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre bus įbetonuota Gyvybės mokslų centro (GMC) kapsulė, duosianti pradžią naujo mokslo centro statybai.

Planuojama, kad įgyvendinus šį projektą bus įkurtas 24 tūkst. kvadratinių metrų ploto mokslo ir studijų centras su laboratorijomis ir bioinkubatoriumi.

„Centras sutelks mokslininkų pajėgas ir turimą mokslinę įrangą bendroms mokslinėms problemoms spręsti vykdant Lietuvos ir užsienio mokslines programas“, - teigiama VU pranešime.

GMC kuriamas VU Biochemijos ir Biotechnologijos institutų, Gamtos mokslų ir Medicinos fakultetų, Onkologijos instituto ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto pagrindu. Jis bus sudedamoji integruoto mokslo, studijų ir verslo centro „Santara“ dalis.

Skaityti daugiau...

Lietuva – Vakarų ir Rytų imperijų susidūrimo priešakinėje linijoje

veidas.lt 2013-11-13

Lietuva net ir būdama Europos Sąjungos periferijoje įrodė, kad gali turėti įtakos svarbiems politiniams sprendimams: Rytų partnerystės politikos sėkmė ir ateitis paaiškės viso žemyno vadovų susitikime, kuris lapkričio pabaigoje vyks Vilniuje.

Aktyvus Lietuvos vaidmuo Rytų partnerystės politikos procese leidžia tikėtis, kad demokratijos ribos lapkričio pabaigoje Vilniuje vyksiančiame Europos vadovų suvažiavime pasislinks į Rytus ir sukurs dar didesnį mūsų šalies saugumą.

Bus nubrėžta trajektorija

Kai statybininko iš Kijevo Andrejaus K. buvo paklausta, kuriuo keliu turėtų pasukti Ukraina – suartėti su Europos Sąjunga ir pasirinkti vakarietišką integracijos kryptį ar stoti į Eurazijos muitų sąjungą, diriguojamą Rusijos, jis lakoniškai atkirto: „Man šitie politikų žaidimai visiškai neįdomūs. Tik noriu, kad mano šalis, šeima ir vaikai turėtume geresnes gyvenimo sąlygas, stipresnę ekonomiką. Pažiūrėkite, kiek dabar turime problemų… Galbūt dėl to Vakarai atrodo gražiau.“
Tačiau Andrejus, kaip ir didelė dalis tautiečių, lapkričio pabaigoje Vilniuje vyksiančio ES Rytų partnerystės politikos viršūnių susitikimo, kuriame bus nuspręsta, ar Ukraina pasirašys Asociacijos sutartį, nevadina „lūžiniu“, „lemiamu“ ar kitais skambiais terminais, pamėgtais politologų ir politikų.

Skaityti daugiau...

Vilniaus rajone – keisti pokštai

 

diena.lt 2013-11-13

Praėjusią savaitę ne vieną Vilniaus rajone esančio Didžiasalio kaimo gyventoją galėjo suklaidinti ar nustebinti staiga išdygęs naujas kaimo pavadinimas. Ir ne bet koks, o rusų kalba. Gyventojai įtaria, kad tai vietinio kerštas valdžiai.

Ženklas rusų kalba

Didžiasalio kaime, Nemėžio seniūnijoje, privažiavus Pakupečių ir Didžiasalio gatvių sankryžą, greta nuorodos "Pakupečių g." buvo atsiradusi ir kita, rusų kalba, – "Деревня Беляева" ("Beliajevo kaimas" – rus.). Tai kieno nors pokštas, noras, kad gyvenvietė įgytų kitą pavadinimą, o gal nepasitenkinimo proveržis?

Į redakciją kreipęsis ir kaip įrodymą nuotrauką atsiuntęs vienas Didžiasalio gyventojų pasakojo, kad ženklą pastebėjo praėjusį ketvirtadienį ir jis dar tikrai ten buvo praėjusį savaitgalį (tada ir nuotrauka daryta). Savaitraščio žurnalistai trečiadienį šio ženklo jau neberado. Matyti žymių, kad jis čia tikrai buvo įsmeigtas, bet dingo. Klausimas, ar kas nors pažaidė, pajuokavo ir nusprendė, kad užteks, ar buvo sudrausmintas?

Skaityti daugiau...

Vytautas Landsbergis: Istorijos dalybos

lzinios.lt 2013-11-13

Kai Džiu­gaš­vi­lis su Ši­kelg­ru­be­riu da­li­jo­si Eu­ro­pą, mums ne­rū­pė­da­vo pa­brėž­ti tų pa­var­džių lie­tu­viš­ką kil­mę. Kal­bi­nin­kai ne­ty­ri­nė­jo, ku­ris jų nuo Džiu­go, ku­ris dar nuo ko.

Kas ki­ta - pa­ke­lei­vis iš Pil­so­dos, ku­ris ir žo­džiu pa­gar­bin­da­vo Lie­tu­vą. Pa­vel­dė­jom da­lį jo kū­no ir ger­biam. Nau­jų pa­mink­lų dar ne­sta­tom, dar ne­iš­tai­sy­ta ža­la.

O anie­du bu­vo pa­si­da­li­ję ne vien že­mes su an­tra­rū­šė­mis tau­to­mis. Jie bu­vo pa­si­da­li­ję ir is­to­ri­ją, tik dar ne­iš­siaiš­ki­nę, ku­rio ver­si­ja bū­sian­ti Eu­ro­pai pri­va­lo­ma. Kai su­si­mu­šė, ir iš­va­duo­to­jas Ši­kelg­ru­be­ris pra­lai­mė­jo, la­biau įsit­vir­ti­no Džiu­gaš­vi­lio iš­va­duo­ja­mo­ji is­to­ri­ja. Su ta kul­ti­ne ver­si­ja tu­rim tru­pu­tį prob­le­mų li­gi šiol. Ją itin gar­siai skel­bia ir pi­ni­gė­liais gau­siai ga­zuo­ja Džiu­gaš­vi­lio sie­kių tę­sė­jai, pa­vel­dė­to­jai.

Psi­cho­ka­ro, in­fo­ka­ro sis­te­ma mat se­no­ji: pa­skelbk ne­tie­są 100 kar­tų, o jei­gu ki­ti ją pa­neigs tarp ki­tų ei­na­mų­jų dar­bų tik pen­kis kar­tus, tai Džiu­gaš­vi­lis lai­mi 95 : 5. Silp­nes­nių­jų sme­ge­nų ap­dan­ga­lai ir pil­ko­ji ma­sė pra­de­da tež­ti. Pil­ko­ji net iš­si­lie­ja ir plin­ta, jau pa­sie­kė Sei­mą.

Gai­la, nie­kas ne­pa­ra­šė fan­tas­ti­nio siau­bo ro­ma­no apie Nau­ją­ją Eu­ro­pą nuo La­man­šo iki Ura­lo, ne­va li­gi šiol val­do­mą ši­kelg­ru­be­ri­nin­kų, ir apie jų moks­li­nin­kų su­ra­šy­tą "tūks­tant­me­čio" Tre­čio­jo Rei­cho is­to­ri­ją. Už­tat ru­siš­kai su­ra­šy­to­ji krem­li­nė "Tre­čio­ji im­pe­ri­ja" - iš­leis­ta ir la­bai pa­mo­kan­ti. Iš­si­vers­ki­me, ten vi­sa Eu­ro­pa rau­do­na.

Skaityti daugiau...

Vilniaus akcentai vėl patraukė „The New York Times“ akį

delfi.lt 2013-10-13

Į vieną pagrindinių miesto gatvių, kurioje eismas itin intensyvus, žvelgia praeities režimo sargai, apie Lietuvoje nuolat vaidus keliančias Vilniaus Žaliojo tilto skulptūras rašo „The New York Times“.

Ant Neries upės krantus jungiančio Žaliojo tilto stovinčios Raudonosios armijos karių, darbininkų, žemdirbių ir jaunų mokslininkų statulos yra paskutiniai viešai demonstruojami dideli paminklai, vis dar trimituojantys komunizmą – ideologiją, kurios Lietuva atsisakė daugiau nei prieš du dešimtmečius, kai tapo pirmąja Sovietų Sąjungos respublika, paskelbusia savo nepriklausomybę.

Jų marškiniai aptempę plačias krūtines, paltai ir sijonai plaikstosi aplink raumeningas kojas – socialistinio realizmo dvasioje šios statulos atkakliai priešinosi politinėms audroms, be kurių neapsieita šalies sostinėje. Joms kur kas sunkiau sekėsi pasipriešinti laiko tėkmei. Po daugiau nei šešių dešimtmečių, praleistų lauke, geležis aprūdijo. Vieną kareivį laiko varžtai ir petnešos. Jaunojo mokslininko nugarą darko didelis plyšys.

Skaityti daugiau...

Grybauskaitė: Lietuvai ypač svarbi Baltijos jūros regiono energetikos projektų pažanga

alfa.lt 2013-11-11
 
Lietuvai ypač svarbi Baltijos jūros regiono energetikos projektų pažanga. Pirmininkaujančios Lietuvos prioritetai - siekti, kad iki 2014 metų būtų sukurta ES vidaus energetikos rinka, iki 2015 metų būtų pašalintos visos ES egzistuojančios energetinės salos, taip pat skatinti energetinį efektyvumą ir geresnį koordinavimą ES išorės energetikos politikoje, sakė Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį atidarydama 4-ąjį metinį Baltijos jūros regiono strategijos forumą.

Anot Prezidentės, šiems tikslams būtina įgyvendinti ES bendrojo intereso energetinius projektus. Europos Komisija Baltijos šalyse išskyrė 15 tokių projektų, iš kurių 6 - Lietuvos.

Baltijos jūros regiono strategijos forumas - vienas didžiausių ir svarbiausių Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai renginių, kuriame sulaukta apie 700 dalyvių. Forumas skirtas Baltijos jūros regiono iššūkiams ir galimybėms aptarti įgyvendinant aplinkosaugos reikalavimus ir kartu skatinant ekonominį augimą, darbo vietų kūrimą ir konkurencingumą.

Baltijos jūros regiono strategija vienija 8 ES šalis - Lietuvą, Latviją, Estiją, Lenkiją, Vokietiją, Daniją, Švediją ir Suomiją. Jos tikslas - gerinti viso regiono transporto sistemas, didinti energijos tiekimo saugumą atnaujinant infrastruktūrą, rūpintis Baltijos jūros švara ir saugiu laivų eismu.

Skaityti daugiau...

Pirmininkaujanti Lietuva pasiekė susitarimą dėl 2014 metų ES biudžeto

Nuotr. iš „eu2013.lt“
Nuotr. iš „eu2013.lt“

Europos Sąjungos Taryba ir Europos Parlamentas lapkričio 11 dieną Briuselyje per derybas, kurioms vadovavo pirmininkaujanti Lietuva, sutarė dėl 2014 metų ES biudžeto. Biudžeto įsipareigojimai sudaro 142,6 milijardo eurų, mokėjimai – 135,5 milijardo eurų.

Pasak finansų viceministro, ekonominių ir finansinių reikalų tarybos biudžeto klausimais pirmininko Algimanto Rimkūno, tai svarbus žingsnis visai ES.

„Sutarėme sustiprinti tokių prioritetinių sričių kaip ekonominis augimas, darbo vietų kūrimas, inovacijos ir humanitarinė pagalba finansavimą. Buvo sustiprintos ES migracijos, prieglobsčio ir sienos apsaugos agentūros, taip pat Europos finansinės priežiūros agentūros. Tarybos ir Parlamento sutarimas – gera naujosios ES daugiametės finansinės programos pradžia“, – sakė A. Rimkūnas.

Remiantis Eltos pranešimu, beveik pusė biudžeto, 64 milijardai eurų, bus skirta „išmaniojo ir visapusiško augimo iniciatyvoms“. Šioje srityje bus gerokai padidintas mokslo tyrimų, inovacijų ir švietimo finansavimas, be to, 47,5 milijardo eurų įsipareigojama skirti sanglaudos politikai.

Sutarimas buvo pasiektas Taikinimo komitete, sušauktame, kai Europos Parlamentas pataisė ES Tarybos poziciją, padidindamas mokėjimus 1,4 milijardo eurų, o įsipareigojimus – 855 milijonais eurų. Taryba ir Parlamentas turi formaliai patvirtinti sutarimą per 14 dienų.

Pasak pirmininkavimo atstovo spaudai Briuselyje COREPER II klausimais Vykinto Pugačiausko, taikinimo komitetas taip pat sutarė dėl 2013 metų taisomojo biudžeto numeriu 9, kuriuo iš ES solidarumo fondo skiriama 400,5 milijono eurų Austrijai, Čekijai, Rumunijai ir Vokietijai, nukentėjusioms nuo gamtos nelaimių. Dalis sumos, 150 milijonų eurų, esą bus finansuojama iš 2014 metų biudžeto.

„eu2013.lt“, „ekspertai.eu“ inf.