Svarbu
Registracija
Sąjūdis ir jo vardai
Sekmadienį šeimos rinkosi į akciją „Apginsime Šeimą - išsaugosim Lietuvą!
Reaguodamos į Seimui svarstyti pateiktas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas bei priiminėjamą „socialines lytis“ įteisinančią Stambulo konvenciją,sekmadienį aktyvios Lietuvos šeimos rinkosi į telkiamąją pilietinę akciją „Apginkime šeimą – išsaugokime Lietuvą“. Renginyje dalyvavo apie pusė tūkstančio žmonių.
Renginyje, kurį vedė aktoriai Dalia Michelevičiūtė ir Giedrius Arbačiauskas, kalbėjo psichologė Eglė Mirončikienė, psichoterapeutas Gintautas Vaitoška, tėvų forumo atstovas Renaldas Jančiauskas, motinos ir tėvai.
Apvertimai
Norėčiau atkreipti dėmesį į vieną keistą tendenciją, ryškėjančią viešose diskusijose aktualiais visuomenės gyvenimo klausimais, kuriuos bandoma sureguliuoti naujais įstatymais bei jų pataisomis. Šią tendenciją galima palyginti su bandymu statyti namą aukštyn kojomis. Ji reiškiasi įvairiausiose sferose – nuo šeimos politikos iki viešųjų pirkimų. Tai absurdiški apvertimai, kai kuriamos įstatymų normos realybėje atsisuka prieš visuomenės gerovę.
V. Landsbergis: Europos švietimas apie Baltijos kraštų likimą – ilgas ir kantrus darbas
 |
| Prof. Vytautas Landsbergis |
Siekis, kad Europa kuo daugiau sužinotų apie Baltijos šalių likimą ir dabartį - ilgas ir kantrybės reikalaujantis darbas, pabrėžia pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas europarlamentaras Vytautas Landsbergis.
Europos Parlamente Strasbūre trečiadienį buvo paminėtos Baltijos tautų tremties metinės. Kaip BNS sakė vienas šio minėjimo organizatorių V.Landsbergis, kasmet nuo 2006-ųjų vykstantis renginys sutraukia vis daugiau dalyvių.
.
1940 m. birželio 14 d. įvyko Sovietų sąjungos
agresija prieš Lietuvos valstybę
 |
Mūsų Tėvynė buvo klastingai užgrobta. Komunistinės
imperijos pastangomis sunaikinta ne tik Lietuvos valstybė, bet
ir visa jos sąmoninga pilietinė visuomenė.
Pagerbkime tremtinius ir kalinius, kurie žuvo Sibiro
platybėse, ir tuos, kurie po ilgų kančių grįžo į Tėvynę.
Grybauskaitė: skaudi trėmimų istorija – žmonių ir valstybės atminty :Grybauskait
 |
| Prezidentė Dalia Grybauskaitė |
Gedulo ir vilties dieną Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė pagerbė masinių trėmimų aukas iškilmingame minėjime Seime.
Šalies vadovė pabrėžė, kad privalome išsaugoti tiesą apie masinius trėmimus ir neleisti sumenkinti ar iškraipyti mūsų istorijos.
Lietuvos vadovės teigimu, Birželio 14-oji mus atveda į akistatą su skaudžia praeitimi, kuri niekada neišsitrins, nes ji ir žmonių, ir valstybės atmintyje.
„Istorija palieka faktus, liudijimus, galimybes interpretuoti. Tačiau šiandien stovėdami čia ir prisimindami okupacijos, genocido ir sovietmečio represijų aukas mes visi privalome liudyti tiesą, net jeigu ji kažkam atrodo nepatogi ar nereikalinga“, – sakė prezidentė.
Tik tiesa ir atvirumas, pasak šalies vadovės, gali padėti išvengti manipuliavimo istorija, atremti informacinio saugumo grėsmes, sustiprinti pasitikėjimą vieni kitais ir savo valstybe.
Europos Parlamento plenarinėje sesijoje prisiminti masiniai 1941-ųjų birželio trėmimai
www.voruta.lt 2013-06-13Šios savaitės Europos Parlamento plenarinei sesijai Strasbūre susirinkę europarlamentarai buvo pakviesti prisiminti masinių trėmimų, prasidėjusių 1941 metų birželio 14-ąją, aukas.
„Birželio 14-ąją minėdami Gedulo ir Vilties dieną prisimename šimtus tūkstančių nekaltų žmonių, ištisas šeimas, gyvuliniuose vagonuose ištremtas į tolimąjį Sibirą, Gulago lagerius. Beveik pusė ištremtųjų, kentusių nežmoniškas sąlygas ir žiaurias represijas buvo kūdikiai ir vaikai. Šie siaubingi nusikaltimai prieš žmoniškumą tęsėsi nuo 1941 iki 1953-ųjų“, – į kolegas plenarinio posėdžio metu kreipėsi Lietuvos europarlamentarė Radvilė Morkūnaitė-Mikulenienė.
Anot EP narės, birželio 14-oji – kartu ir išsilaisvinimo iš totalitarinių režimų vilties diena.Sovietinio genocido formulė
 |
| Algimantas Zolubas |
Algimantas Zolubas
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) vadovės Teresės Birutės Burauskaitės vieši pasisakymai spaudoje, kad sovietų nusikaltimai turi genocido požymių, bet pilnai neatitinka genocido sąvokos, nes, jos nuomone, sovietų teroras yra ne genocidas, o nusikaltimas žmoniškumui ir karo nusikaltimai, esą genocidu galima vadinti tik žydų žudynes. Bandymas kvestionuoti sovietinio genocido Lietuvoje sąvoką sukėlė patyrusių genocidą visuomeninių organizacijų protestą.
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 99 straipsnyje nurodyta, kad „tas, kas siekdamas fiziškai sunaikinti visus ar dalį žmonių, priklausančių bet kuriai nacionalinei, etninei, rasinei, religinei, socialinei ar politinei grupei, organizavo, vadovavo ar dalyvavo juos žudant, kankinant, žalojant, trikdant jų protinį vystymąsi, deportuojant, kitaip sudarant tokias gyvenimo sąlygas, kad jos lėmė visų jų ar dalies žūtį, ribojo toms grupėms priklausančių žmonių gimstamumą ar prievarta perdavė jų vaikus kitoms grupėms, baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos“.