• Naujienos
  • Istorija
  • Dokumentai
  • Apie Sąjūdį
    • Lietuvos Sąjūdžio įstatai
    • Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimai
    • Lietuvos Sąjūdžio ženklas
  • Archyvas
  • Kontaktai

Svarbu

  • XVI suvažiavimo rezoliucijos

  • Dėl šauktinių kariuomenės grąžinimo

  • Dėl santykių su Lenkijos ir Lietuvos lenkais

  • Dėl padėties įstatymdavystėje, artėjant apribojimų dėl žemės pardavimo užsienio subjektams termino pabaigai

  • Apie demokratijų nevieningumo krizę

Turinys

  • Suvažiavimai
    • XV suvažiavimas
    • XIV suvažiavimas
  • Istorija

Registracija

  • Pamiršote slaptažodį?
  • Pamiršote prisijungimo vardą?

Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė: Istorinė atmintis – ES vienybei stiprinti

www.bernardinai.lt 2013-11-08
Straipsnis parengtas pagal pranešimą Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai tarptautinėje konferencijoje „Totalitarinių režimų paveldas neapykantos nusikaltimuose“.

Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai suteikia išskirtinį foną pabrėžti Lietuvos įnašą į bendrąją Europos istoriją ir jos suvienijimą. Su tokia mintimi prieš keletą savaičių pakviečiau kolegas ir Briuselio lietuvių bendruomenę į teatro laboratorijos Atviras ratas spektaklio „Lietaus žemė“ peržiūrą. Tai jaunosios kartos aktorių darbas, kalbantis apie žmones, išgyvenusius karą ir pokarį, apie tai, kaip istoriniai kataklizmai veikia žmonių gyvenimus, ir kad visi jie, iš esmės tapo aukomis.

Paprastai kalbant apie istoriją apsiribojama sausais faktais, datomis ir skaičiais. Tačiau ypač jaunoji karta į formalius minėjimus žiūri be entuziazmo, todėl svarbu atrasti pagavesnių priemonių jai perteikti. Istorija nėra kažkas, ką reikėtų padėti ant lentynos ar po muziejiniu stiklu. Istorija kalba apie gyvus žmones, emocijas, ryšius tarp žmonių ir tarp tautų, ir tai yra daug daugiau nei sausi istoriniai faktai. Buvo nepaprastai įdomu stebėti spektaklio auditorijos reakcijas. Įsitikinau, kad kai kalbama apie universalius dalykus visiems suprantama kalba, žmonės negali likti abejingi.

Skaityti daugiau...

Havelo žodis

 

Vytautas LANDSBERGIS

lzinios.lt 2013-11-08 06:00
Vac­la­vas Ha­ve­las ir Če­kos­lo­va­ki­jos lais­vie­ji žmo­nės - vi­si ko­mu­niz­mo epo­chos di­si­den­tai, jie bu­vo vie­nas reiš­ki­nys.

Pa­verg­to­sios tau­tos nie­kad ne­li­ko vi­sai pa­verg­tos, kol jo­se bu­vo lais­vų žmo­nių.

Ar gi­liai ti­kin­tys, ar ne­sis­kel­bian­tys, vi­si jie - ne­ko­mu­nis­tai ir ne ma­te­ri­jos ver­gai - dar bu­vo iš krikš­čio­ny­bės ci­vi­li­za­ci­jos, tos pa­čios 2000 me­tų ci­vi­li­za­ci­jos vai­kai.

Jie ti­kė­jo gy­vy­bės žo­džiu, lyg bū­tų ka­da nors ga­vę mal­dos in­jek­ci­ją: "Tik tark žo­dį, ir ma­no sie­la pa­sveiks." (Žo­dis di­džią­ja ar ma­žą­ja rai­de? - pra­smės skir­tu­mo čia ga­lė­jo ir ne­bū­ti, lė­mė tie­sos tu­ri­nys, kad žo­dis tap­tų kū­nu.)

Ir dar te­be­tu­rė­ta ti­kė­ji­mo Dva­sia, ku­ri kar­tais kal­ba per pra­na­šus.

To­dėl žo­dį "po­li­ti­niai di­si­den­tai" no­rė­čiau pa­keis­ti ki­tu: lais­vie­ji žmo­nės. Jie bu­vo lais­vi ir ka­lė­ji­muo­se, ir dar ne­įka­lin­ti šal­to­se ka­me­ro­se, tik slo­gio­je erd­vė­je už ge­le­ži­nės už­dan­gos. Juo­kau­da­mi ar­dė tą už­dan­gą.

Vie­nas jų ano me­to Če­kos­lo­va­ki­jo­je bu­vo Vac­la­vas Ha­ve­las. Per­se­kio­ja­mas ir ka­li­na­mas už sa­vo žo­dį, jis nie­kad ne­bu­vo dva­sios ka­li­nys. Lais­vie­ji pa­ukš­čiai gie­da net už­da­ry­ti nar­vuo­se ir drą­siai iš­kli­bi­na gro­tas.

Ha­ve­las ta­po vė­lia­va ir du­kart pre­zi­den­tu. Lais­vei virs­tant ma­te­ria­liz­mo ir kar­je­riz­mo liū­nu, jis ga­lė­jo pa­jus­ti ir lūž­tan­čios tau­tos dra­mą, kai iš­lais­vin­tie­ji nu­sig­rę­žia nuo idea­lų, šai­po­si iš sa­vęs ir ap­mė­to vė­lia­vą bui­ti­nė­mis at­lie­ko­mis.

Bet at­si­ti­ko taip, kad Ha­ve­las, ta­ria­mai iš­ėjęs ki­tur, li­ko kaip ženk­las ir žo­dis. Jis pa­ženk­li­no tą že­mę, kad ir žmo­gus jo­je, ir gy­ve­ni­mas ga­li bū­ti ki­to­kie. Jis pats ta­po žo­džiu, ku­ris ga­li bū­ti iš­girs­tas, ir ta­da Če­ki­ja pa­sveiks.

Kal­ba pa­sa­ky­ta lap­kri­čio 6 die­ną Eu­ro­pos Par­la­men­te per kon­fe­ren­ci­ją, skir­tą V.Ha­ve­lui pa­mi­nė­ti.

V. Landsbergis: viršūnėse bręsta bendrų ES ir NATO gynybos strategijų plėtros klausimas

V. Landsbergis (nuotr. Fotodiena.lt)

www.balsas.lt 2013-11-07

Europos Parlamento Saugumo ir gynybos pakomitetis kartu su Užsienio reikalų komitetu vakar diskutavo svarbiais Europos gynybos ateities klausimais, rengiantis gruodžio mėn. vyksiančiai Europos Vadovų Tarybai.

 

Šiame susitikime europarlamentaras Vytautas Landsbergis teiravosi apie ES nuoseklaus bendradarbiavimo galimybę su NATO, kai prireikia, ir konkrečiai apie paminėtą „galimą demokratijų, gal tiesiog ES, "norinčiųjų koaliciją" (angl. "coalition of willing"), kuri veiktų bendrai ir solidariai, taip pat naudodama jungtines pajėgas užtikrinant taiką bei agresijos prevenciją“.

 

V. Landsbergio matymu, kartais ši formuluotė būdavo naudojama norint apeiti šališkus tam tikrų interesų veto Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje.

 

„Dažniausiai šį naują modelį aršiai kritikavo veto naudojančios valstybės, kad užkirstų kelią veikti "norinčiųjų koalicijai" padarant ją tarptautiškai nelegalia – tokiu būdu suteikiant Rusijai ir Kinijai viršesnį balsą pasaulio saugumo klausimuose. Pastaruoju metu ši įtampa auga dar labiau – nieko be mūsų!“, - pastebi Lietuvos politikas.

 

„Tuo metu, kai nei Rusija, nei Kinija dar nėra ES narės, o Europos saugumo ir gynybos "norinčiųjų koalicija" yra minima kaip galimybė, ar tai reiškia tolesnę atitinkamų strategijų plėtrą gruodžio mėnesį viršūnių susitikime, bent jau neatsisakant galimų Europos veiksmų, nors Rusija skelbtų, jog tai nelegalu?“, - V. Landsbergis prašė pakomentuoti diskusijos prelegentų.

 

Kadangi nė vienas trijų pranešėjų nepalietė pakartotinai šio klausimo, V. Landsbergio įsitikinimu, atsakymas institucijose subręs vėliau.

 

Europoje žemės pardavimą stabdo savivalda

lzinios.lt 2013-11-07

Jei­gu Lie­tu­vos (ir Eu­ro­pos Są­jun­gos; ES) pi­lie­tis nu­tar­tų ūki­nin­kau­ti ki­to­je ES ša­ly­je - Va­ka­ruo­se, ir no­rė­tų įsi­gy­ti že­mės ūkio pa­skir­ties že­mės, ne vi­sur jis bū­tų su­tik­tas iš­skės­to­mis ran­ko­mis. Be­veik vi­so­se ES ša­ly­se įsta­ty­mai lei­džia par­duo­ti že­mę už­sie­nie­čiams, ta­čiau jiems yra nu­ma­ty­ta įvai­rių sau­gik­lių.

Se­no­sio­se ES ša­ly­se, kur per pu­sę am­žiaus nu­sis­to­vė­jo sta­bi­li že­mės rin­ka, teo­riš­kai už­sie­nie­čiams lei­džia­ma pirk­ti že­mę lais­vai. Ta­čiau rea­liai pa­grin­di­niu san­do­rių ar­bi­tru daž­niau­siai yra vie­tos sa­vi­val­dos ins­ti­tu­ci­jos, ku­rios pri­va­lo sau­go­ti že­mės ūkio plo­tų vien­ti­su­mą bei ūkių sta­bi­lu­mą. Ir sau­go.

Dau­giau­sia že­mės par­da­vi­mo sau­gik­lių yra įves­ta stip­riau­sio­se ES na­rė­se - Vo­kie­ti­jo­je ir Pra­ncū­zi­jo­je. Kai ku­rios ki­tos ša­lys - Suo­mi­ja, Ny­der­lan­dai, Bel­gi­ja, Ai­ri­ja, Ita­li­ja, Is­pa­ni­ja - ap­ri­bo­ji­mų par­duo­ti že­mės ūkio pa­skir­ties že­mę ne­nu­ma­čiu­sios nei sa­viems, nei už­sie­nio pi­lie­čiams.

Vo­kie­čiai įsi­lei­džia tik į ma­žus sklypelius

Kaip LŽ sa­kė Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jos (ŽŪM) Že­mės ir iš­tek­lių po­li­ti­kos de­par­ta­men­to Že­mės tei­sės sky­riaus ve­dė­ja Gin­ta­rė Tu­ma­la­vi­čie­nė, no­rin­tis Vo­kie­ti­jo­je įsi­gy­ti že­mės ūkio pa­skir­ties skly­pą Lie­tu­vos pi­lie­tis pir­miau­sia tu­rės rei­ka­lų su fe­de­ra­li­nės že­mės kom­pe­ten­tin­go­mis ins­ti­tu­ci­jo­mis, va­di­na­mo­mis Land­kreis'ais. No­rint su­da­ry­ti bet ko­kį su že­me su­si­ju­sį san­do­rį, pir­miau­sia bū­ti­nas šios vie­tos sa­vi­val­dos ins­ti­tu­ci­jos lei­di­mas.

Vi­siš­kai ne­rei­kia jo­kio sa­vi­val­dy­bės lei­di­mo tik per­kant ne­di­de­lius že­mės skly­pus. Ši že­miau­sia ri­ba Vo­kie­ti­jos že­mė­se la­bai įvai­ri - nuo 0,15 iki 2 hek­ta­rų. Pa­vyz­džiui, Že­mu­ti­nė­je Sak­so­ni­jo­je – 1 ha, Sak­so­ni­jo­je – 0,5 ha, Sa­re - 0,15 ha, Ba­va­ri­jo­je – 2 ha. Di­des­nio plo­to skly­pams pirk­ti rei­ka­lin­gi lei­di­mai. Vie­nas svar­biau­sių kri­te­ri­jų iš­duo­dant lei­di­mus že­mės san­do­riams - že­mės ūkio val­dų struk­tū­ros vien­ti­su­mo iš­sau­go­ji­mas.

G.Tu­ma­la­vi­čie­nės tei­gi­mu, vie­tos val­džia Vo­kie­ti­jo­je ga­li at­si­sa­ky­ti duo­ti su­ti­ki­mą par­duo­ti že­mę kon­so­li­da­ci­jos at­ve­jais. Taip pat lei­di­mas par­duo­ti že­mės ūkio pa­skir­ties že­mę ne­bus iš­duo­tas, jei­gu tam prieš­ta­raus kai­my­nai ūki­nin­kai, nes bū­tent jie tu­ri pir­mu­mo tei­sę į ša­lia jų ūkių esan­čius že­mės plo­tus. Su­ti­ki­mo vie­tos val­džia ne­duos ir tais at­ve­jais, jei­gu ma­tys, kad ga­li bū­ti ne­efek­ty­vus že­mės pa­skirs­ty­mas, ar­ba kils įta­ri­mų, jog vys­ta spe­ku­lia­ci­ja, pa­vyz­džiui, jei­gu siū­lo­ma san­do­rio kai­na per di­de­lė ar­ba per ma­ža pa­gal rin­kos ten­den­ci­jas.

„Dėl lei­di­mo iš­da­vi­mo į įga­lio­tą ins­ti­tu­ci­ją krei­pia­si san­do­rio ša­lys, t. y. pir­kė­jas bei par­da­vė­jas ar­ba no­ta­ras. Bend­ras lei­di­mo iš­da­vi­mo ar at­si­sa­ky­mo iš­duo­ti ter­mi­nas ga­li už­truk­ti ne il­giau kaip mė­ne­sį. Jei­gu kom­pe­ten­tin­gai ins­ti­tu­ci­jai rei­kia su­rink­ti pa­pil­do­mos in­for­ma­ci­jos dėl pir­me­ny­bės tei­sės įgy­ven­di­ni­mo, ter­mi­nas ga­li bū­ti pra­tę­sia­mas iki 3 mė­ne­sių. Apie ter­mi­no pra­tę­si­mą pri­va­lo­ma in­for­muo­ti par­eiš­kė­ją“, - sa­kė ŽŪM Že­mės tei­sės sky­riaus ve­dė­ja.

Lei­di­mai ne­iš­duo­da­mi ar­ba iš­duo­da­mi tik su įpa­rei­go­ji­mais, kai že­mės ūkio įmo­nė, per­lei­du­si da­lį že­mės, ga­li pra­ras­ti eko­no­mi­nį gy­vy­bin­gu­mą. Taip pat, jei­gu že­mės ūkio val­da dėl skly­po per­lei­di­mo su­ma­žė­ja ir tam­pa eko­no­miš­kai ne­efek­ty­vaus dy­džio. Že­mės ūkio pa­skir­ties val­da ne­ga­li bū­ti ma­žes­nė nei 1 ha, o miš­kų ūkio – 3,5 hek­ta­ro.

Lei­di­mai par­duo­ti že­mę Vo­kie­ti­jo­je pri­va­lo­mai iš­duo­da­mi, kai ją įsi­gy­ja sa­vi­val­dy­bė ar­ba sa­vi­val­dy­bių są­jun­ga. Taip pat lei­di­mai tu­ri bū­ti iš­duo­ti, jei­gu že­mę įsi­gy­ja ar­ti­mi par­da­vė­jo gi­mi­nai­čiai, jei­gu jos per­lei­di­mas pa­de­da pa­ge­rin­ti že­mės ūkio val­dų struk­tū­rą ar­ba že­mė per­lei­džia­ma as­me­nims, ku­rie su­in­te­re­suo­ti pa­im­ti ją vi­suo­me­nės po­rei­kiams.

Pa­pil­do­mų ap­ri­bo­ji­mų ki­tų ES ša­lių, taip pat ir Lie­tu­vos pi­lie­čiams įsi­gy­ti že­mės ūkio pa­skir­ties že­mės Vo­kie­ti­jo­je nė­ra.

Pra­ncū­zų tiks­las - sta­bi­lūs ūkiai

Pra­ncū­zi­jo­je že­mės par­da­vi­mas taip pat tu­ri bū­ti ap­ro­buo­tas vie­ti­nės val­džios ins­ti­tu­ci­jų.

Lie­tu­vos ag­ra­ri­nės eko­no­mi­kos ins­ti­tu­to par­eng­to­je in­for­ma­ci­jo­je ra­šo­ma, kad Pra­ncū­zi­jo­je že­mės par­da­vi­mo reg­la­men­ta­vi­mą pri­žiū­ri ins­ti­tu­ci­ja, va­di­na­ma SA­FER (So­ciétés d‘ Amé­na­ge­ment Fon­cier et d‘ Etab­lis­se­ment Ru­ral). Tai vie­tos val­džios ins­ti­tu­ci­ja, ku­rios spe­cia­li pa­skir­tis – pa­lai­ky­ti ūki­nin­kų, ypač jau­nų­jų, įsi­kū­ri­mą, že­mės ir ūkių kon­so­li­da­ci­ją bei kai­mo že­mės rin­kų skaid­ru­mą. Ši ins­ti­tu­ci­ja vi­suo­met pri­va­lo rea­guo­ti, jei­gu ky­la įta­ri­mų, jog vyk­do­ma spe­ku­lia­ci­ja.

Apie kiek­vie­ną že­mės ūkio pa­skir­ties že­mės par­da­vi­mo at­ve­jį tu­ri bū­ti pra­neš­ta vie­tos SA­FER. Tai tu­ri pa­da­ry­ti no­ta­ras, įtei­si­nan­tis san­do­rį. SA­FER tu­ri per du mė­ne­sius pa­tvir­tin­ti ar­ba at­mes­ti san­do­rį. Kai san­do­ris ne­ati­tin­ka ins­ti­tu­ci­jos įgy­ven­di­na­mų tiks­lų, SA­FER pra­de­da par­da­vė­jo ir pir­kė­jo dis­ku­si­ją, kad pa­siek­tų abi­pu­sį su­si­ta­ri­mą, ku­ris ge­riau ati­tik­tų SA­FER tiks­lus.

Jei tarp par­da­vė­jo ir pir­kė­jo su­si­ta­ri­mas ne­pa­sie­kia­mas, SA­FER ga­li nau­do­tis pir­mu­mo tei­se, pa­vyz­džiui, jei yra svar­bes­nių ap­lin­ko­sau­gos tiks­lų ar­ba ti­kė­ti­na, jog vyks­ta spe­ku­lia­ci­ja že­me. Ga­li bū­ti, kad par­duo­da­mas že­mės plo­tas yra per di­de­lis, nes vie­nas iš SA­FER už­da­vi­nių - ri­bo­ti ūkių di­dė­ji­mą. Ta­da ši ins­ti­tu­ci­ja sten­gia­si su­da­ry­ti ki­tą su­si­ta­ri­mą, ku­ris ge­riau ati­tik­tų sa­vi­val­dos tiks­lus, pa­vyz­džiui, par­duo­ti že­mę ki­tam pir­kė­jui ar­ba ją iš­nuo­mo­ti.

Šve­dai rei­ka­lau­ja išsimokslinimo

Pa­na­šų vie­tos val­džios fil­trą par­duo­dant že­mės ūkio pa­skir­ties že­mę tu­ri ir Šve­di­ja bei Len­ki­ja. Šve­di­jo­je fi­zi­niams as­me­nims kti že­mės ūkio pa­skir­ties že­mės lei­džia­ma nu­si­pirk­ti be ap­ri­bo­ji­mų. Ta­čiau re­tai ap­gy­ven­din­tuo­se re­gio­nuo­se že­mės ūkio pa­skir­ties že­mės pir­kė­jai tu­ri gau­ti lei­di­mą. Šis lei­di­mas iš­duo­da­mas, jei pir­kė­jas tu­ri iš­si­moks­li­ni­mą ar­ba ūki­nin­ka­vi­mo pa­tir­tį. Daž­niau­siai rei­ka­lau­ja­ma abie­jų da­ly­kų. At­ski­rais at­ve­jais pri­va­lo­ma, kad že­mės sa­vi­nin­kas gy­ven­tų to­je že­mė­je. Toks lei­di­mas bū­ti­nas ir ju­ri­di­niams as­me­nims.

Len­ki­ja yra įtei­si­nu­si pa­na­šų į pra­ncū­ziš­ką mo­de­lį: šio­je ša­ly­je apie vi­sus že­mės ūkio pa­skir­ties že­mės par­da­vi­mo san­do­rius tu­ri bū­ti pra­neš­ta Že­mės ūkio tur­to agen­tū­rai. Ši agen­tū­ra įgy­ven­di­na vals­ty­bės že­mės po­li­ti­ką, ku­rios už­da­vi­niai - ūki­nin­ka­vi­mo struk­tū­ros ge­ri­ni­mas, prieš­ini­ma­sis per di­de­lei nuo­sa­vy­bės kon­cen­tra­ci­jai. Ši ins­ti­tu­ci­ja taip pat pri­žiū­ri, ar že­mės ūkio veik­lą vyk­do as­me­nys, įgi­ję tin­ka­mą iš­si­moks­li­ni­mą ir t. t. In­di­vi­dua­liems ūki­nin­kams nuo­sa­vy­bės tei­se pri­klau­san­čios že­mės plo­tas ne­ga­li vir­šy­ti 300 hek­ta­rų.

Veng­rai ruo­šia­si kautis

Rū­ta Bi­čiu­vie­nė, Že­mės ūkio rū­mų (ŽŪR) Tarp­tau­ti­nio sky­riaus ve­dė­ja sa­ko, kad se­no­sios ES ša­lys yra įsi­ve­du­sios dau­gy­bę sau­gik­lių, to­dėl nors že­mę už­sie­nio ša­lių pi­lie­čiai teo­riš­kai įsi­gy­ti ga­lė­tų, ta­čiau pra­ktiš­kai tai su­nkiai įma­no­ma.

Pa­vyz­džiui, kai ku­rio­se ša­ly­se, no­rė­da­mas įsi­gy­ti že­mę, žmo­gus tu­ri bū­ti tos ša­lies pi­lie­tis ne ma­žiau nei 5 me­tus, lais­vai kal­bė­ti tos ša­lies kal­ba ir pan. Tuo tar­pu nau­jo­sios ES ša­lys na­rės įpa­rei­go­ja­mos že­mės ūkio pa­skir­ties že­mės par­da­vi­mą vi­siš­kai li­be­ra­li­zuo­ti.

„Šio že­mės rin­kos li­be­ra­li­za­vi­mo nie­kas ne­lau­kia ir mė­gi­na im­tis kaž­ko­kių veiks­mų. An­tai Veng­ri­ja, ma­no ži­nio­mis, yra pri­ėmu­si įsta­ty­mą, pa­gal ku­rį vi­siš­kai bus drau­džia­mas že­mės ūkio pa­skir­ties že­mės įsi­gi­ji­mas ne Veng­ri­jos pi­lie­čiams. Pa­tys veng­rai ti­ki­si dėl to at­si­dur­ti Eu­ro­pos tei­sin­gu­mo teis­me, ta­čiau šį kon­tra­ver­siš­ką įsta­ty­mą veng­rų par­la­men­tas vis tik pri­ėmė. Ru­mu­nai ža­da, kad nuo 2014 m. sau­sio 1 d. že­mės ūkio pa­skir­ties že­mės par­da­vi­mui įsta­ty­muo­se at­si­ras dau­gy­bė sau­gik­lių, ku­rie taip pat tu­rė­tų ap­sau­go­ti jų že­mės rin­ką“, - sa­kė R.Bi­čiu­vie­nė.

***

A.Stančikas

Lie­tu­va ne­sip­rie­šin­da­ma atsiveria

Nuo 2014 m. sau­sio 1 d. Lie­tu­vo­je įsi­ga­lio­ja nau­ja že­mės ūkio pa­skir­ties že­mės par­da­vi­mo tvar­ka: su­si­ję as­me­nys kar­tu ne­ga­lės įsi­gy­ti dau­giau že­mės nei nu­sta­ty­tas leis­ti­nas plo­tas. Pa­sak ŽŪM Že­mės tei­sės sky­riaus ve­dė­ja G.Tu­ma­la­vi­čie­nės, taip sie­kia­ma už­kirs­ti ke­lią di­de­lius že­mės plo­tus su­telk­ti vie­no­se ran­ko­se, iš rin­kos iš­stu­miant šei­mos ūkius. Mū­sų ša­ly­je, kaip ir Vo­kie­ti­jo­je nu­sta­ty­ta par­duo­da­mos pri­va­čios že­mės ūkio pa­skir­ties že­mės įsi­gi­ji­mo ei­lė, pir­mu­mą tei­kiant že­mės bend­ra­tur­čiui, nau­do­to­jui, kai­my­nui. „Toks re­gu­lia­vi­mas pa­si­rink­tas įver­ti­nus šių die­nų že­mės ūkio pa­skir­ties že­mės dis­po­na­vi­mo san­ty­kiuo­se pa­ste­bė­tas ten­den­ci­jas, to­kias kaip že­mės su­pir­ki­mas spe­ku­lia­ci­niais tiks­lais ir, ži­no­ma, ruo­šian­tis 2014 m. ge­gu­žės 1 d., nuo ku­rios Lie­tu­va ne­be­ga­li tai­ky­ti ap­ri­bo­ji­mų ES vals­ty­bių na­rių pi­lie­čiams įsi­gy­jant že­mės ūkio pa­skir­ties že­mės Lie­tu­vo­je“, - sa­kė mi­nis­te­ri­jos at­sto­vė.

Iš­liks ir gry­nai lie­tu­viš­ki že­mės par­da­vi­mo ypa­tu­mai, an­tai drau­di­mas par­duo­ti jas sau­go­mo­se te­ri­to­ri­jo­se ir t.t. Iš­im­tys bus tai­ko­mos tik par­duo­dant na­mų val­das ir as­me­ni­nių ūkių že­mės skly­pus. Taip pat iš­liks drau­di­mas įsi­gy­ti že­mę eu­ro­pi­nės ir tran­sat­lan­ti­nės in­teg­ra­ci­jos kri­te­ri­jų ne­ati­tin­kan­tiems as­me­nims, pa­vyz­džiui, Ru­si­jos, Bal­ta­ru­si­jos vals­ty­bių pi­lie­čiams.

ŽŪR pir­mi­nin­ko And­rie­jaus Stan­či­ko tei­gi­mu, Lie­tu­vos žem­dir­biai pa­si­sa­ko už tai, kad že­mės ūkio pa­skir­ties že­mė ga­lė­tų tap­ti prie­ina­ma už­sie­nio ša­lių pi­lie­čiams tik ta­da, kai vi­sos Eu­ro­pos žem­dir­biai gaus vie­no­das tie­sio­gi­nes iš­mo­kas už hek­ta­rą bei tu­rės vie­no­dą per­ka­mą­ją ga­lią. Šiuo me­tu mū­sų ūki­nin­kai tie­siog nė­ra to­kie pa­jė­gūs įpirk­ti že­mę, kaip ES sen­bu­vių ša­lių pi­lie­čiai, o pa­sko­las že­mės įsi­gi­ji­mui ban­kai da­li­ja ne­no­riai.

Pa­sak ŽŪR va­do­vo, Lie­tu­vos žem­dir­biai iš es­mės nė­ra prieš par­da­vi­mą, ta­čiau la­biau­siai bai­mi­na­ma­si, kad že­mę su­pirks stam­bios ka­pi­ta­lo gru­pės ir ja pra­dės spe­ku­liuo­ti. „Rea­ly­bė to­kia, kad už­sie­nie­čiai že­me Lie­tu­vo­je jau se­no­kai pre­kiau­ja, nors įsta­ty­mai to ne­lei­do. Ki­tas da­ly­kas, mū­sų val­džios po­zi­ci­ja to­kia: „kuo grei­čiau, tuo ge­riau“, - ko­men­ta­vo A.Stan­či­kas.

R. Bogdanas. Torpedos į SGD terminalą

www.delfi.lt 2013-11-07

Pirmos salvės buvo leidžiamos vos atsiradus planams. Planai išliko ir pradėjo įgyti kontūrus. Dabar Pietų Korėjoje jau beveik baigtas statyti plaukiojantis suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas. Vėl leidžiamos torpedos. Bet terminalas atsparus, tad yra vilties, kad atlaikys.

SGD plaukiojantis terminalas yra iš dviejų dalių: tai laivas ir jame sumontuota įranga. Pasaulyje yra trys firmos, kurios jais užsiima. Dvi iš jų – norvegų, viena – amerikiečių. Visos trys dalyvavo Klaipėdos projekto konkurse, ir nugalėjo „Hoegh“ iš Norvegijos. Nė viena laivų statykla paskelbtame konkurse nedalyvavo, nes jos dirba tik pagal užsakymus. Viena iš jų Korėjoje dabar baiginėja Klaipėdai skirtą „Independence“ („Nepriklausomybė“; žr. nuotrauką). Du dešimtmečius dujų monopolistu Lietuvoje monopolistu buvęs „Gazprom“ nepajėgus stabdyti nei norvegų, nei korėjiečių. Todėl kerta per lietuvius, ir su jų pačių pagalba.

 

Iš Lietuvos pusės projektu užsiima AB „Klaipėdos nafta“. Kadangi darbas prasidėjo prie anos valdžios, senu lietuvišku papratimu naujieji užgulė įmonę, apimti baisaus įtarumo. Visi iš verslo žino, kad norint įmonę sužlugdyti, nereikia rasti jos klaidų: užtenka užversti ją patikrinimų lavina, ir neliks jai laiko dirbti, nes visas jėgas suės pasiaiškinimų ruošimas. Nuo rinkimų nepraėjo nė metai, o „Klaipėdos nafta“ tikrinta ne mažiau kaip keturis kartus. Ir švaru. Birželį Seimas patvirtino laikinąją komisiją situacijai energetikos sektoriuje išsiaiškinti. Viena iš komisijos temų – SGD terminalas. Paraleliai savo tyrimą apie SGD pradėjo seimūnas, labiausiai mėgstantis seksualinių mažumų (LGBT) temą.

Išsakomi priekaištai ir įtarimai rodo, jog klausiantys visai nepasidomėję sritimi, dėl kurios susirūpino. Kitaip sakant, mojuoja vėzdais vietoj to, kad pasiskaitytų. Kai kuriems žmonėms paprasčiau aiškintis kumščiais, o ne galva, tačiau taip besielgiantys politikai turėtų prisiminti, kad jų darbo kokybę lemia žinios, o ne klyksmai.

Tokio sudėtingo įrenginio kaip plaukiojantis SGD terminalas statyba trunka ne vienerius metus. „Hoegh“ įžvalgiai numatė, kad SGD poreikis pasaulyje augs, ir dar prieš keletą metų užsakė Korėjoje iš karto keturis FSRU (Floating Storage and Regasification Unit – plaukiantis saugojimo ir išdujinimo įrenginys). Tai buvo didelė rizika, nes reikėjo investuoti virš 1 mlrd. JAV dolerių, tačiau toks didelis užsakymas labai sumažino kiekvieno FSRU kainą. Rizika berods pasiteisino: jau užsakyti nuomai trys iš keturių terminalai: 20-čiai metų Indonezijoje, 10-čiai metų Čilėje ir 10-čiai metų Lietuvoje. Tik lietuviškas sandoris numato galimybę po to laivą išpirkti, o kiti du tik užtikrina galimybę nuomą pratęsti. Norint laivą valdyti, reikalinga nuolatinė maždaug 30 žmonių įgula. „Hoegh“ jau tariasi su Klaipėdos universitetu, kad per nuomos laiką padės paruošti laivui reikalingų specialistų.

Ramūnas Bogdanas
Ramūnas Bogdanas
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Pasaulyje plaukiojančių SGD terminalų niekas neperka, visi yra nuomojami, nes savininkui paliekama rūpintis jo priežiūra, veikimu, įgula. Niekas į tą specifinį daržą nesiveržia.
Iš komisijos pirmininko socdemo Artūro Skardžiaus girdisi, esą laivą reikėję pirkti, ne nuomoti – būtų pigiau. Toks siūlymas gali būti palygintas nebent su pasiūlymu „Žemaitijos pienui“ užsiveisti karvių bandą, kad gamintų sūrius iš savo pieno, nes bus pigesnis, nei supirktas, o „Rokiškio pienui“ – įsteigti savo vilkikų parką, kad nereiktų permokėti vežėjams. Neracionalu ir nenaudinga. Tas pats su nusipirktu terminalu.

Italijoje „Livorno“ konsorciumas pabandė pats užsisakyti FSRU, ir šis tiek išbrango, kad italų pavyzdys dabar rodomas kaip blogas verslo planas. Mat reikia ne tik laivo: kainuoja jo projektavimas, iš įvairių tiekėjų komplektuojama speciali įranga, valdymas. Vienkartinis užsakovas už viską moka brangiau.

Be to, perkant reikia pinigų. Labai daug pinigų. Reiktų užsakyti projektą, surinkti po pasaulį už aukso kainą įrangos detales, gauti kreditavimą. 290 m ilgio „Independence“ pastatymas kainuoja 250 mln. eurų. Dar 60 mln. yra operavimo kaštai, dar 25 mln. už draudimą. O projekto finansavimo kaina yra dar 100 mln. eurų. Viso bus 435 mln. eurų.

Petras Gražulis moka rėkauti, bet nemoka skaičiuoti, todėl įžvelgia klastą, kad už 320 mln. JAV dolerių laivą per 10 metų sumokėsime 430 mln. eurų. Ar nepagalvoja, ar nenori pagalvoti, kad į nuomos kainą įeina ir laivo priežiūra, ir įgulos išlaikymas. Vien finansavimo kaštai sudaro penktadalį sąnaudų. Šitoms vaivorykštinio seimūno fantazijoms antrina ir Seimo laikinosios komisijos pirmininkas A. Skardžius. 

Mūsų laivas yra sustiprinto korpuso, tinkamas šiauriniam klimatui ir išvystantis iki 18 mazgų/val. greitį. Todėl jis gali dirbti visose platumose, perveždamas pagal užsakymą SGD arba nuplaukdamas ar į Kuveitą, ar į Norvegiją pasiimti nupirktų dujų, kurios tokiu atveju yra 10 proc. pigesnės. Beje, šiemet Kuveitas išsinuomavo tokios pat talpos FSRU laivą iš „Golar LNG“ (kuri užėmė antrą vietą Klaipėdos konkurse) irgi 10-čiai metų po 4,7 mln. JAV dolerių/mėn. (Lietuva mokės 4,6 mln. JAV dolerių/mėn.), ir tas laivas 9 mėnesius į metus dirbs Kuveite nuomininkui, o 3 mėnesius plaukios pagal užsakymus. Po to Kuveitas turės galimybę nuomą pratęsti (o Lietuva – išsipirkti).


Šie laivai yra labai lankstūs: Bostone FSRU buvo išnuomotas planuojant importuoti dujas, tačiau įvykus skalūnų revoliucijai JAV tampa eksportuotoja, ir tas pats laivas galės jau ne priimti dujas, o jas paversti skystomis ir krauti į tanklaivius eksportui ar pats jas pervežti. Latviams, estams ar kitiems kaimynams užtektų pasistatyti priėmimo įrangą, kad „Independence“ iš bet kur atplukdytų jiems dujų.

Pirmąjį FSRU „Golar Spirit“ prieš keletą metų sukūrė norvegų „Golar LNG“ iš buvusio SGD tanklaivio, ir jį 2008 išsinuomavo Brazilijos energetikos milžinas „Petrobras“ 10-čiai metų. Tas laivas yra su Maršalų salų vėliava. „Golar LNG“ registruota kitame mokesčių rojuje Bahamuose.
Ten pat registruota „Hoegh LNG“, o mūsų laivas bus su Singapūro vėliava. Tačiau „Hoegh“ yra nuo 1927 m. veikianti garsios ir gerbiamos norvegų šeimos laivininkystės kompanija, pasižymėjusi per Antrą pasaulinį karą kovoje prieš nacius. Norvegai raižo jūras jau virš 1000 metų ir išlieka su didžiuliu laivynu iki šiol, mokėdami prisitaikyti prie sąlygų. Dabar visa laivininkystė registruojasi mokesčių rojuose, ir tik laikydamasis šitos taisyklės, gali išlikti konkurencingas rinkoje.

Vis dėlto mums jokių garantijų neteiktų net faktas, jei „Hoegh LNG“ stambus akcininkas būtų pati Norvegijos vyriausybė, vienintelė saugumo garantija yra sutartis. Niekas neatkreipė dėmesio, kad toji sutartis pasirašyta angliškai, o lietuviško įteisinto varianto nėra. Galbūt tai ir nėra būtina, nes joje daugiausiai rizikuoja „Hoegh LNG“, kuri savo laivą su įgula atplukdys į Klaipėdą ir lauks nuomos mokesčio pagal sutartį.

Lietuviška pusė teturi gerai pasirengti priėmimui. „Klaipėdos nafta“ jau pasirašiusi sutartį su gamtinių dujų perdavimo sistemos Lietuvoje operatoriumi „Amber Grid“, kad šie bus pasiruošę ateinančių pabaigoje priimti dujas iš FSRU. Iš pradžių kiekis bus 2 mlrd. m3, o nuo 2016, pastačius dujotiekio atkarpą Kuršėnai-Klaipėda ir užžiedinus tinklą, bus galima priimti visą Lietuvai reikalingą kiekį. Paskaičiavus verslo planus matosi, kad iš šio projekto norvegai planuoja sau 5-9 proc. pelną, o Lietuva gaus laisvas rankas pigesnių dujų pirkimui. Velkommen til Litauen, Independence.

Klausimas dėl Viktoro Uspaskicho teisinės neliečiamybės įtrauktas į kitos savaitės darbotvarkę

www.15min.lt 2013-10-07

Seimo vadovė yra gavusi generalinio prokuroro prašymus leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti trijų Seimo narių laisvę – V.Uspaskicho dėl nepagarbos teismui, R.Ačo dėl privataus kaltinimo šmeižto byloje ir „Drąsos kelio“ frakcijos nario Algirdo Vaclovo Patacko administracinių teisės pažeidimų byloje dėl iš parduotuvės paimtų prekių.

Prašymas dėl V.Uspaskicho teisinės neliečiamybės panaikinimo L.Graužinienės stalčiuje guli jau mėnesį. Ji praėjusią savaitę pareiškė imuniteto klausimų neteiksianti svarstyti Seimui, nes parlamentas turi svarbesnių klausimų. Opozicija ragino Seimo vadovę klausimų dėl neliečiamybės panaikinimo nevilkinti.

Tuo metu prašymo panaikinti A.V.Patacko teisinę neliečiamybę Seimo pirmininkė L.Graužinienė pareiškė neteiksianti. Generalinis prokuroras Darius Valys dėl A.V.Patacko neliečiamybės panaikinimo kreipėsi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašymu. Policija tiria administracinių teisės pažeidimų bylą, kad šių metų rugsėjo 2 dieną Seimo narys praėjo pro prekybos centro kasas nesumokėjęs už vieną elektros lemputę ir vieną saulėgrąžų pakelį, kurių bendra vertė – 10,28 lito.

„Aš informavau prokurorą, kad tikrai Seimui neteiksiu jo prašymo artimiausiu metu, įvertinusi Seimo nario sveikatos būklę, tas aplinkybes, kuriomis jis atliko galbūt ne visiškai tinkamą veiksmą. Aš turiu moralinę teisę įvertinti, ar jis tą savaitės neliečiamybės panaikinimo procesą Seime išgyvens. Neturiu moralinės teisės kaip Seimo pirmininkė teikti procesą Seime, visą savaitės maratoną, nes vertė yra 10 litų 28 centai“, – sakė L.Graužinienė.

„Aš manau, kad Seimo narys A.Patackas, įvertinant jo indėlį į nepriklausomos valstybės raidą, nepriklausomybės iškovojimą, aš kaip Seimo pirmininkė neturiu moralinės teisės prašyti Seimo nuimti neliečiamybę dėl 10 litų 28 centų“, – pažymėjo parlamento vadovė.

Žiniasklaidoje skelbta, kad žymus sovietmečio disidentas ir Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signataras A.Patackas sunkiai serga. Pats A.V.Patackas viešai paskelbė prašantis teikti klausimą svarstyti Seimui.

Pagal Lietuvos Konstituciją, Seimo narys negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas ir kitaip suvaržyta jo laisvė be Seimo sutikimo. Seimas turi panaikinti teisinį imunitetą ir tais atvejais, kai teisme sprendžiama byla dėl administracinio pažeidimo, už kurį kaip viršutinė baudos riba numatytas areštas.

NATO lyderis iškėlė sąlygą Rusijai dėl V. Žirinovskio pareiškimų

www.delfi.lt Eglė Samoškaitė 2013-09-06

Seime viešintis NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas teigė iš oficialių Rusijos valstybės institucijų besitikintis išgirsti pareiškimą, kad Rusija nepritaria liberaldemokratų lyderio Vladimiro Žirinovskio teiginiams apie Baltijos valstybių okupaciją, jeigu jos parems JAV smūgį Sirijos Basharo al Assado režimui.

Jo teigimu, V. Žirinovskio pareiškimus būtų lengva traktuoti kaip absurdą, tačiau pats NATO generalinis sekretorius siūlė priimti tai rimtai.

„Būtų lengva nurašyti tokius pareiškimus kaip absurdą, tačiau mes turime priimti šiuos teiginius rimtai ir jie yra nepriimtini. Aš labai norėčiau išgirsti Rusijos oficialių valdžios institucijų pareiškimą, kad Rusija nepritaria tokiems pareiškimams“, - sakė A. F. Rasmussenas.

Skaityti daugiau...

NATO vadovas: jei gynybos biudžetai ir toliau mažės, Europa nebegalės dalyvauti sprendžiant krizes

www.delfi.lt 2013-09-06

Europos šalys turi daugiau investuoti į savo gynybinius pajėgumus, kad galėtų ginti demokratijos principus pasaulyje, sako Lietuvoje viešintis NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas.

Interviu BNS naujienų agentūrai Aljanso vadovas paragino tarptautinę bendriją imtis veiksmų prieš Sirijos režimą, kurį Vakarai kaltina dėl cheminių ginklų atakos.

A.F.Rasmussenas taip pat sakė nematantis pagrindo nuogąstauti dėl Rusijos ir Baltarusijos rugsėjį rengiamų didelių karinių pratybų Lietuvos pašonėje. Kalbėdamas Vilniuje, jis pabrėžė NATO pratybų Baltijos šalyse ir Lenkijoje svarbą.

Generalinis sekretorius atsisakė komentuoti Lietuvos ir Estijos ginčą dėl oro policijos misijos rotavimo - Lietuva atmeta Estijos idėją, kad misija būtų vykdoma ne tik iš Šiaulių, bet ir iš Amario bazės. Pasak A.F.Rasmusseno, dėl tokių klausimų turi susitarti pačios Baltijos šalys.

Skaityti daugiau...

Puslapis 915 iš 982

  • Pradėti
  • Ankstesnis
  • 910
  • 911
  • 912
  • 913
  • 914
  • 915
  • 916
  • 917
  • 918
  • 919
  • Kitas
  • Pabaiga

 

Lietuvos Sąjūdis