• Naujienos
  • Istorija
  • Dokumentai
  • Apie Sąjūdį
    • Lietuvos Sąjūdžio įstatai
    • Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimai
    • Lietuvos Sąjūdžio ženklas
  • Archyvas
  • Kontaktai

Svarbu

  • XVI suvažiavimo rezoliucijos

  • Dėl šauktinių kariuomenės grąžinimo

  • Dėl santykių su Lenkijos ir Lietuvos lenkais

  • Dėl padėties įstatymdavystėje, artėjant apribojimų dėl žemės pardavimo užsienio subjektams termino pabaigai

  • Apie demokratijų nevieningumo krizę

Turinys

  • Suvažiavimai
    • XV suvažiavimas
    • XIV suvažiavimas
  • Istorija

Registracija

  • Pamiršote slaptažodį?
  • Pamiršote prisijungimo vardą?

Kaip budo Vilniaus kraštas

Kaip budo Vilniaus kraštas

Lietuvos nacionalinio muziejaus archyvo nuotraukos/

Randamonių (Marcinkonių valsčius, Gardino apskritis) mokyklos

mokiniai ir mokytojas Juozas Brazauskas

www.lzinios.lt Jūratė Mičiulienė 2013-02-18

Jei prieš šimtą metų Vilniuje nebūtų įsteigta Lietuvių švietimo draugija "Rytas", vargu ar Vilniaus kraštas šiandien kalbėtų lietuviškai. Apie tai neseniai buvo diskutuojama per Lietuvos nacionaliniame muziejuje vykusią mokslinę konferenciją.

"Ryto" veiklą, jos svarbą sunkiomis karo ir okupacijų sąlygomis padėtiems valstybingumo pamatams pristato muziejuje veikianti fotografijų, dokumentų ir išsaugotų senųjų vilniečių relikvijų paroda.

 

1913 metų sausį Vilniuje įsteigtos Lietuvių švietimo draugijos "Rytas" tikslas buvo šviesti vaikus ir suaugusiuosius, steigti ir išlaikyti lietuviškas mokyklas. Pasak muziejaus vadovės Birutės Kulnytės, okupacijoje gyvenusiai Lietuvai ir dar po 1863 metų netekusiai spaudos gimtąja kalba, "Ryto" atsiradimas buvo to meto inteligentijos žygdarbis.

Skaityti daugiau...

Vardan tos Lietuvos vienybė težydi...

taurokiene-remigija-img_1084
Remigija Taurokienė
Remigija Taurokienė, TS-LKD Marijampolės skyriaus pirmininko pavaduotoja, 2013-02-18
Kalba pasakyta 2013-01-10 Lietuvos Sąjūdžio Marijampolės skyriaus konferencijoje “VIENYBĖ TEŽYDI”.
Sąjūdžio konferencijos tęsia pokalbių, pamąstymų ciklą pagal Lietuvos himno žodžius, kalbėjome apie  tautos istorinę patirtį, dorybes, švietimą. Šiandien mūsų pokalbių tema – Vardan tos Lietuvos vienybė težydi.
Vienas - vienatvė – vienišas – vienodas - vienybė... Tai giminiški žodžiai, reikšmė susijusi, bet ne ta pati. Kaip gyventi, kad nepasijustum vienas ir vienišas Lietuvoje? Reiktų burtis, vienytis. Su kuo? Ar turime būti vienodi, kad žydėtų vienybė?.. Tikrai mes esame labai skirtingi: skiriasi ir amžius, ir patirtis, ir išsilavinimas, ir temperamentas, ir charakteris ir kiti dalykai. Tai kas mus galėtų sieti vardan tos Lietuvos? Tikriausiai svarbu, ar mus vienija samprata, kokia  t a  Lietuva turėtų būti. Mes, dešinieji, giname Lietuvos idėją – mus vienija nepriklausomybė, laisvė, istorinė atmintis, kalba, tikėjimas.

Skaityti daugiau...

A.Anušauskas. Ar pajėgiame ginti Lietuvos valstybę?

www.delfi.lt Dr. Arvydas Anušauskas, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys
2013-02-16
Arvydas Anušauskas

Arvydas Anušauskas

Š. Mažeikos nuotr.

Kai švedų žiniasklaida praneša, kad jų šalis nuo masyvios agresijos būtų ginama tik vieną savaitę, iškyla klausimas: o kiek laiko atsilaikytų Lietuva? Savaitę, dvi dienas, valandą? Atsakymas į šį klausimą nėra toks paprastas. Juk dažnai atsakymą mes siejame tik su savo gynybiniu pajėgumu.

Ką iš tikrųjų galėjo Lietuvos krašto apsauga daryti su sumažėjusiu biudžetu per pastaruosius kelis metus? Išlaikyti esamus pajėgumus, kurti mobilizacinį rezervą (vien ką reiškė rezervo karių apmokymų atnaujinimas po dešimtmečio pertraukos), vykdyti prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus, tobulinti pasirengimą priimti sąjungininkų pajėgas, derinti karinių ir civilinių institucijų sąveiką bei sukurti tam reikalingus įstatymus. Būtent tai ir buvo daroma. Vykstant intensyviai politinei diskusijai, Lietuva teisiškai įtvirtino savo galimybes priimti ir naudotis NATO sąjungininkų karine parama. Reali pasirengimo išraiška – Šiaulių aviacijos bazės infrastruktūros plėtojimas ir pagaliau – įtvirtintas oro policijos misijos ilgalaikis statusas Lietuvoje. Bet tai dar ne viskas.

Skaityti daugiau...

V. Tomaševskis pritarimo savo politiniams triukams laukia ne iš Varšuvos?

www.lrt.lt Joana Lapėnienė, Loreta Mačiulienė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt, 2013-02-17

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderio Valdemaro Tomaševskio politinius triukus pasmerkė tiek valdančiosios koalicijos partneriai, tiek Lenkijos pusė. Tiesa, patarėjų ir pritarėjų paramos jis gali laukti ne iš Varšuvos, o iš kitos valstybės.

Po to, kai Lietuvos Ministras Pirmininkas ir užsienio reikalų ministras apsilankė Lenkijoje, ir kai, atrodo, bus imtasi veiksmų, atkursiančių pasitikėjimą tarp Vilniaus ir Varšuvos, kai vakar Vilniuje viešėjęs Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis sako, kad Lenkijoje vyrauja noras atkurti kiek įmanoma geresnius dvišalius santykius su Lietuva, Lenkų rinkimų akcijos (LLRA) vadovas Valdemaras Tomaševskis pareiškė nematąs perspektyvų dirbti valdančiojoje koalicijoje, nes pasigenda sprendimų dėl biudžeto lėšų panaudojimo.

Koalicijos partneriams tai buvo nemalonus akibrokštas, tačiau, matyt, ir jie suvokia, kad išsprendus lenkų mažumos problemas, V. Tomaševskis neteks argumentų savo personai ramstyti, o tuo pačiu neteks ir įtakos, galbūt net nebus išrinktas į Europos Parlamentą, o rinkimai jau kitąmet.

Skaityti daugiau...

V.Urbonavičius. Vilnius jau nebeveža – Vilnius skrenda

www.delfi.lt Vidas Urbonavičius, TS-LKD narys Vilniaus miesto taryboje 201302-15
Vidas Urbonavičius

Vidas Urbonavičius

R. Achmedovo nuotr.

Riedant Vilniaus gatvėmis ir eilinį kartą automobilio ratams trinktelint į gatvėje atsivėrusios duobės kraštą, nejučiomis susimąstai, kas tokio atsitiko Vilniuje per pastaruosius porą metų, kad gatvių danga smarkiai suprastėjo, - atsirado gilios provėžos ir duobės.

Miesto biudžetas mažėjo tik truputį, o ir Vilniaus miesto savivaldybė sparčiai skolinosi įvairiems poreikiams, taigi pinigų gatvių remontui lyg ir turėjo nemažėti... Ir staiga, lyg perkūnas iš giedro žiemos dangaus, žinia, jog Vilnius steigia oro bendrovę. Ir ne šiaip sau bet kokią, o net pretenduojančią į nacionalinio vežėjo statusą. Taigi jau aiškiau. Kam remontuoti gatves, jei galėsime skraidyti... tik per duobes dar reikia nusigauti iki oro uosto.

 Kas steigs „Air Lituanica“?

Skaityti daugiau...

Netrukdykme švietimo procesams

Netrukdykme švietimo procesams

Valentinas Stundys

Romo Jurgaičio nuotr.

www.lzinios.lt 2013-02-15

Su buvusiu Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininku konservatoriumi Valentinu Stundžiu, šią kadenciją taip pat dirbančiu šiame komitete, kalbamės apie pastarojo meto švietimo aktualijas.

- Kaip apibūdintumėte, kas, pasikeitus valdžioms, šiuo metu vyksta švietimo ir mokslo srityje?

- Kol kas vyksta nesisteminiai bandymai ką nors keisti -stichiška reakcija į tai, kas buvo padaryta praėjusią kadenciją. Apskritai nei per rinkimus, nei naujosios koalicijos programoje nebuvo ir nėra kokių nors esminių švietimo srities raidos idėjų ir ambicijų, o tik didesnio valstybinio valdymo deklaracijos. Gerai, kad buvo suprastas darbų tęstinumas. Įsitikinus, kad ketverius metus būnant opozicijoje viskas gerokai pasikeitė, kad pačios sistemos ir institucijos puikiai supranta kaitos, konkurencijos, kokybės bei tarptautiškumo imperatyvus, svarbu prikišamai tų procesų netrukdyti.

Skaityti daugiau...

V.Landsbergis: Vasario 16-osios aktą pasirašė ne tik kaimiečiai

www.delfi.lt  Eglė Samoškaitė 2013-02-14
Vytautas Landsbergis

Prof. Vytautas Landsbergis

T. Vinicko nuotr.

Vasario 16-osios aktą, 1918 metais paskelbusį apie atkuriamą Lietuvos nepriklausomybę, pasirašė ne tik kaimiečiai, nes Lietuvos Taryboje buvo ir dvarininkų bei bajorų. Taip apie Vasario 16-osios aktą pasakojo europarlamentaras Vytautas Landsbergis, ketvirtadienį dalyvavęs ekskursijoje po Signatarų namus.

Politikas teigia, kad tuometinis Lietuvos Tarybos apsisprendimas paskelbti apie atkuriamą Lietuvą etninėse jos žemėse buvo proto balsas, mat kaip tik tuo metu Lenkijos Taryba paskelbė atkurianti Lenkiją, kuriai priklausė visos iki Abiejų Tautų Respublikos (ATR) padalijimų priklausiusios žemės su Ukraina,Lietuva.

„Tai buvo proto balsas ir labai sveiko ir valstietiško proto, nors kažkas neseniai paskaičiavo, kad ar ne pusė Tarybos narių buvo bajorai. Tai nebuvo tik kaimiečių Lietuva, atėjo ir dvarininkų, ten buvo ir dvarininkų. Beturčių, bet bajorų kilmės žmonių“, - pasakojo V. Landsbergis.

Skaityti daugiau...

Italijos sąžinė pagaliau prabudo

Italijos sąžinė pagaliau prabudo

Romos centre esančių "Palazzo Blumenstihl" rūmų

ketvirtame aukšte Italija siūlo įsikurti Lietuvos diplomatams.

it.wikipedia.org nuotrauka

www.lzinios.lt Raimonda Ramelienė 2013-02-15

Daugiau kaip du dešimtmečius trunkančiose derybose dėl kompensacijos už buvusį Lietuvos ambasados Romoje pastatą "Villa Lituania" dedamas taškas. Kaip LŽ sužinojo iš diplomatinių šaltinių, Italija pagaliau ryžosi pateikti Lietuvai siūlymą, kuriuo siekiama atkurti istorinį teisingumą.

Lietuvos ambasada Romoje netrukus turėtų švęsti įkurtuves naujose patalpose. Kaip kompensaciją už Antrojo pasaulinio karo metais prarastą istorinį pastatą "Villa Lituania" italai mūsų šalies diplomatams pasiūlė įsikurti kituose Amžinojo miesto centre esančiuose rūmuose "Palazzo Blumenstihl".

Skaityti daugiau...

Puslapis 960 iš 982

  • Pradėti
  • Ankstesnis
  • 955
  • 956
  • 957
  • 958
  • 959
  • 960
  • 961
  • 962
  • 963
  • 964
  • Kitas
  • Pabaiga

 

Lietuvos Sąjūdis