Laikas pabusti

Dainius KREIVYS

 lzinios.lt 2015-05-21 14:34
Eu­ro­pa vis te­be­ko­vo­ja su kri­zės pa­sek­mė­mis, iš ku­rių šian­dien tur­būt dra­ma­tiš­kiau­sia yra Grai­ki­jos sko­lų ir jų re­fi­nan­sa­vi­mo epo­pė­ja.  Tuo tar­pu Lie­tu­va bu­vo vie­na iš ne­dau­ge­lio Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lių, ku­ri ga­lė­jo pa­si­gir­ti itin spar­čiu eko­no­mi­kos at­si­tie­si­mu bei so­li­džiu eko­no­mi­kos au­gi­mu.

Ko­dėl sto­ja ša­lies įmo­nių eks­por­tas?

Su­pap­ras­tin­tai ga­li­me teig­ti, kad vals­ty­bės eko­no­mi­ka tu­ri tam ti­krą ana­lo­gi­ją su lėk­tu­vu, ku­rį ke­lia du va­rik­liai – eks­por­tas ir vi­daus var­to­ji­mas. Lie­tu­vą iš eko­no­mi­nės ak­la­vie­tės iš­ve­dė ša­lies eks­por­tuo­to­jai, ku­rie ak­ty­viai pa­de­dant vals­ty­bei su­ge­bė­jo 2009-2012 me­tų lai­ko­tar­piu pa­siek­ti 25 proc. vi­du­ti­nę eks­por­to plė­trą.

Ten­ka ap­gai­les­tau­ti, ta­čiau šian­dien tiek apie spar­tų eko­no­mi­kos au­gi­mą, tiek apie ryš­kų eks­por­to au­gi­mą esa­me pri­vers­ti kal­bė­ti tik bū­tuo­ju lai­ku. O to es­mi­nė prie­žas­tis yra eks­por­to au­gi­mo su­lė­tė­ji­mas, gra­si­nan­tis virs­ti ne­tgi vi­siš­ka stag­na­ci­ja. 2014 m. eks­por­to apim­tys pir­mą kar­tą su­ma­žė­jo per vi­są lai­ko­tar­pį po kri­zės ar­ba, ki­taip ta­riant, eks­por­to prie­au­gis bu­vo ne­igia­mas. Ne­nuos­ta­bu, kad kar­tu su lyg rū­kas be­sisk­lai­dan­čiais eks­por­to pa­sie­ki­mais sklai­do­si ir so­li­dus ša­lies eko­no­mi­kos prie­au­gis.

Ko­dėl su­sto­jo eks­por­to au­gi­mas? To prie­žas­tys pir­miau­sia yra dėl be­veik vi­siš­ko ša­lies įmo­nių ga­my­bi­nių pa­jė­gu­mų iš­nau­do­ji­mo bei nuo­sek­liai di­dė­jan­čios mi­ni­ma­lios al­gos, ku­ri, sa­vo ruo­žtu, di­di­na ir vi­du­ti­nį už­dar­bį ša­ly­je. Be to, Eu­ro­pos eko­no­mi­kos kri­zė bei apie Ukrai­ną be­si­vys­tan­ti geo­po­li­ti­nė pa­dė­tis le­mia tai, kad Lie­tu­vos vers­las la­bai at­sar­giai in­ves­tuo­ja tiek į pa­pil­do­mų ga­my­bi­nių pa­jė­gu­mų kū­ri­mą, tiek į nau­jus ga­my­bi­nius vers­lus.

Skaityti daugiau...

Juos galėjom išsaugoti...

Aurelijus Veryga
bernardinai.lt 2015-05-22

Iš tiesų retai nutinka, kad lankydamasis konferencijose ar skaitydamas knygas sužinai kažką, kas tarsi nuima raištį nuo akių ir leidžia pamatyti tai, ką anksčiau gal tik numanei esant. Tai patyriau besilankydamas Kanadoje, Edmontone vykusioje pirmojoje pasaulinėje vaisiaus alkoholinio spektro sutrikimų prevencijos konferencijoje. Tai, ką išgirdau, sukrėtė.

Dar didesnį įspūdį padarė konferencijoje iš autoriaus rankų įsigyta knyga „Pražūtingas ryšys“ (Jody Allen Crowe „The fatal link“, 2009), kurioje buvęs JAV rezervato mokyklos direktorius ir mokytojas aprašo savo patirtį su „nevaldomais“, kaip pas mus vadinama, vaikais. Tačiau šiurpiausia šioje knygoje  – paieška ryšio tarp JAV mokyklose šaudžiusių ir moksleivius ar mokytojus nužudžiusių vaikų elgesio ir alkoholio vartojimo istorijos jų šeimose.

Girtuokliaujanti nėščioji yra tikra nelaimė savo vaikui ir bendruomenei, į kurią vaikas atkeliauja. Nemaža dalis tokių vaikų dėl sunkių apsigimimų atsiduria sutrikusio vystymosi vaikų globos namuose. Pastebėti pažeistus vaikus nesudėtinga, – jie išsiskiria specifiniais veido bruožais, jiems nustatoma organų pažeidimų. Todėl dauguma visuomenės narių turbūt supranta, kad girtauti nėštumo metu negerai. Tačiau ar kada pagalvojote, ką gali padaryti nedidelis alkoholio kiekis dar mamos gimdoje augančiam vaikui?

Skaityti daugiau...

Prof. V. Landsbergio kūrybos vakaras

4202015-05-21

Šv. Kotrynos bažnyčioje vyko profesoriaus V. Landsbergio kūrybos vakaras. Profesoriaus vidinė laisvė, reiškusis per “Fluxus” judėjimą, genialų M. K. Čiurlionio tyrinėjimą ir atlikimą, poeziją ir prozą padovanojo laisvę Lietuvai. Meno ir kultūros erdvėje literatūros kritikas V. Sventickas kalbino V. Landsbergį apie naujausią kūrybą, profesorius atliko M. K. Čiurlionio kūrinius. Vakaro pabaigoje V. Landsbergis įrodė, kad menininkas gali improvizuoti – jo dirigavimui pakluso ir choras “Aidija”.

Vakaro programoje taip pat skambėjo Šv. Kristoforo kamerinio orkestro atliekami kūriniai, išskirtinę programą padovanojo R. Gražinio vadovaujamas choras “Aidija”, V. Landsbergio prozą skaitė aktorius Rimantas Bagdzevičius. Renginio iniciatorius ir rengėjas – Irenijus Šmidtas.

Nuotraukos Mindaugo Mikulėno

A. Sekmokas. Ar šiluma gyventojams yra verslas?

delfi.lt 2015-05-21

 

Ko gero, niekas neabejoja, kad privatus kapitalas, išsinuomavęs Vilniaus šilumos gamybos įrengimus ir šilumos perdavimo tinklus, siekė gauti ir gavo gražią naudą. Deja, vilniečiai dažnai gavo perteklinę šilumą ir įspūdingai dideles sąskaitas už šildymą.
Arvydas Sekmokas

Naujai išrinkta Vilniaus miesto valdžia apsisprendė, kad nepratęs sutarties su nuomininku ir susigrąžins šilumos ūkį į savivaldybės rankas. Kas turi būti padaryta, kad sąskaitos vilniečiams už šilumą žymiai sumažėtų?

Tam reikia pasinaudoti jau esančia gerąja praktika. Tokia geroji praktika yra Europos Sąjungos III energetikos paketo reikalavimų įdiegimas elektros ir dujų sektoriuose. Pats ES III energetikos paketas yra skirtas tik paminėtiems energetikos sektoriams, tačiau jo principai visiškai tinka ir tokio masto šilumos ūkiui, koks yra Vilniuje. Šie principai yra gamybos, perdavimo ir tiekimo veiklų atskyrimas bei išgryninimas.

Turime aiškią politinę valią keisti esamą padėtį ir atskirti veiklas šilumos ūkyje. Pradėkime nuo šilumos gamybos. Šilumos gamyba yra įprasta ūkinė – komercinė veikla. Joje gali dalyvauti savivaldybei nepriklausantys gamintojai ir čia reikia sukurti konkurenciją, kuri mažins kainas. Visiems nepriklausomiems šilumos gamintojams bus leista prisijungti prie šilumos tinklų ir parduoti miestui savo gaminamą šilumą. Vienas svarbiausių šilumos gamintojų – tai būsima Lietuvos energijos bendrovės kogeneracinė elektrinė.

Taip pat svarbu leisti veikti ir mažiesiems šilumos gamintojmas. Tokie gamintojai yra šilumos vartotojai, kurie nori pasirinkti ne centralizuotą šilumos tiekimą, o vietinį apsirūpinimą. Tą šiandien leidžia tokios naujos technologijos kaip šilumos siurbliai ar saulės kolektoriai. Laikas leisti vilniečiams nesunkiai atsijungti, o esant reikalui už pagrįstą kainą vėl prisijungti prie miesto centralizuoto šilumos tiekimo. Galimybė pasirinkti tarp centralizuoto šilumos tiekimo ir kitų švarių ir patogių apsirūpinimo šiluma būdų yra akivaizdi teisė laisvoje visuomenėje.

Konkurencija, pagrįstas pramoninių šilumos gamintojų reguliavimas ir platus energijos šaltinių pasirinkimas (atsinaujinantys energijos ištekliai, rūšiuotos atliekos ir, esant būtinybei, dujos) leis sumažinti šilumos gamybos kainą.

Skaityti daugiau...

V. Landsbergis – istorijos ženklų skaitytojams: atsikvošėkime

Vytautas Landsbergisdelfi.lt 2015-05-11

Kai priešais Lietuvos nacionalinę filharmoniją sostinės grindinyje nugulė plokštė su įrašu apie Didžiojo Vilniaus Seimo vaidmenį ir kreipiniu į praeivį, buvo kilę diskusijų – ar galima „trinti“ kojomis pavadinimą? Tarsi paminklinė lentelė, anksčiau slėpta Pasažo arkoje lyg norint, kad geriau 1905-ųjų reikšmės čia niekas ir nesuprastų, būtų buvęs geresnis sprendimas.

Pasidairę matysim: sostinė kinta ir kartu vis tiek „baiminasi“ valstybės istorijos.
Lukiškių aikštė suaižėjusiais kelkraščiais, raudonu purvu rudenį ar pavasarį batus tepančia danga tarsi laukia sugrąžinant Leniną. Jos galiakrašty po mediniu kryžiumi atsiranda žvakelių, pagerbiant XIX a. aukas. Tas vaizdelis – kaip sovietmečiu: pagarba praeities aukoms rūpi nebyliems piliečiams. O Seimo rūmuose nuo sienų išnyko Didžiosios kunigaikštystės parlamento istorija. Nuoširdūs tarybinio realizmo puoselėtojai įskėlė visuomenėje tariamai pamatuotą diskusiją dėl Žaliojo tilto statulų. Šios ir panašios aplinkybės yra visuomenės sąmonės ženklai: viena pakeisdami, nauja palikdami, bet lygiagrečiai tarsi dvejodami: mūsų – o gal ne mūsų? Apie politinio paveldo ženklus su atkurtos (1990) Lietuvos valstybės ir parlamento vadovu prof. Vytautu LANDSBERGIU kalba Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekanas prof. dr. Andrius VAIŠNYS.


–Pokalbį Seimo rūmuose pradėkime nuo Jono Basanavičiaus – ne tik dėl to, kad tai buvo Didžiojo Vilniaus Seimo Pirmininkas. Praėjusio amžiaus pabaigoje, kai šie Lietuvos Seimo rūmai dar nebuvo pažymėti jokiais parlamentarizmo ženklais, kurie primintų Lietuvos istoriją, Jūs pasiūlėte matomiausioje vietoje įrėminti J. Basanavičiaus šūkį: „Jei per mūsų darbus Lietuvos dvasia atsikvošės...“.

Kodėl pasirinkote šį motto, kuris dabar yra Seimo pagrindinėje fojė – virš Seimo narių galvų, atkreipia ir lankytojų dėmesį?

Ne todėl, kad Basanavičiaus, o todėl, kad tai – labai prasmingi žodžiai. Ir jie yra iškalti jo antkapyje Rasų kapinėse. Aš, ne kartą juos skaitydamas, įsidėmėjau ir jie man buvo įstrigę savo labai gilia prasme. Jie reiškia, kaip žmogus vertino savo ir savo negausaus bendražygių būrelio pastangas atgaivinti Lietuvą. Pažadinti ją, prikelti. Antkapyje: „Jei per mūsų darbus Lietuvos dvasia atsikvošės, tąsyk mums ir kapuose bus lengviau, smagiau ilsėtis...“. Čia – „tik“ tiek. Taigi maniau, kad tai tinka Lietuvos parlamentui, jeigu ateinantys į savo kasdienius darbus Seimo nariai nors kilstels galvą ir suvoks, kad nuo jų darbų kai kas priklauso. Ir ne tik einamieji valstybės reikalų sprendimai, bet ir didysis klausimas: „ar Lietuvos dvasia atsikvošės“. 

Skaityti daugiau...

Kas bus su „Mistral“: Rusijos laukia netikėtumas?

Kas bus su „Mistral“: Rusijos laukia netikėtumas?delfi.lt 2015-05-11

Nepaisant Rusijos vicepremjero Dmitrijaus Rogozino pareiškimų, esą Prancūzija be Rusijos leidimo negali priimti sprendimų dėl laivų „Mistral“ pardavimo, žiniasklaidoje vis dažniau aptarinėjami galimi variantai, skelbia newsru.com.

Dienraštis „Want China Times“, remdamasis Kinijos šaltiniu „Duowei News“, paskelbė informaciją, esą Prancūzija du Rusijai skirtus laivus gali parduoti Kinijai.

Kinijos karinio jūrų laivyno tinklaraštyje skelbiama, kad jau labai greitai į Šanchajų atvyks grupelė Prancūzijos karinių laivų, kurią sudarys dviejų rūšių kariniai laivai – desantinis karinis „Mistral“ tipo laivas „Dixmude“ ir fregata „Acoint“.

Remiantis WCT skelbiama informacija, „Mistral“ tipo desantinis karinis laivas, priklausiantis Prancūzijos kariniam jūrų laivynui, pirmą kartą lankysis Kinijos uoste, praneša „RIA Novosti“.

 

„Rusija pasirašė sutartį su Prancūzija dėl dviejų „Mistral“ laivų pardavimo, tačiau sandoris dėl sankcijų, pritaikytų dėl krizės Ukrainoje, žlugo. Prancūzija laivus gali pasiūlyti kitiems potencialiems pirkėjams, pavyzdžiui, Brazilijai, Kanadai, Egiptui ar Indijai. Dabar žinoma, kad vienas iš realiausių pirkėjų – Kinija“, – rašo „Want China Times“.

Priminsime, kad sutartį dėl „Mistral“ laivų dar 2011 metais pasirašė prancūzų bendrovė DCNS/STX ir rusų „Rosoboroneksport“.

Skaityti daugiau...

Paviešino tai, ko nespėjo B. Nemcovas: Rusijai teks sumokėti

delfi.lt 2015-05-12

 

Per susirėmimus prie Debalcevės Ukrainos Donecko srityje 2015 metų sausio ir vasario mėnesiais žuvo 70 desantininkų iš Rusijos. Ne mažiau 17 iš jų – Ivanovo gyventojai. Tokia informacija skelbiama ataskaitoje „Putinas. Karas“.
Ilja Jašinas
Ilja Jašinas
© Stopkadras

Ataskaitą, remdamiesi surinktais duomenimis, baigė rengti nužudytojo opozicijos politiko Boriso Nemcovo bendražygiai, skelbia RBK, informuoja naujienų agentūra UNIAN.

Antradienį 12 val. paviešinta pilna B. Nemcovo ataskaitos versija

Apie Rusijos karių žūtį B. Nemcovui papasakojo žuvusiųjų šeimų nariai, kurie jo paprašė pagalbos prašant iš Rusijos valdžios jiems priklausančių kompensacijų. Ataskaitoje teigiama, kad kariai, prieš išvykdami į Donbasą, buvo priversti savo noru palikti tarnybą Rusijos ginkluotose pajėgose ir pasiskelbti savanoriais.

Rusijos gynybos ministerija pažadėjo karių mirties atveju išmokėti dosnią kompensaciją – nepaisant fakto, kad kariai oficialiai pasitraukė iš tarnybos. Ataskaitoje pabrėžiama, kad pažado Rusijos pareigūnai netesėjo.

Skaityti daugiau...

Rytai-Vakarai Iš karo zonos pasitraukęs Ukrainos rusas: jiems to neatleisiu

lrytas.lt 2015-05-11

„Man pasisekė labiau, nes nereikia su ištiesta ranka laukti paaukoto maisto, nes išvengiau gyvenimo perkeltųjų iš karo zonos žmonių stovykloje. Abu su žmona radome darbą, nuomojamės butą ir galime pasirūpinti savo dukromis“, – regis, be jokios nuoskaudos apie savo naująjį gyvenimą pasakoja Eduardas Leontjevas. Jis yra vienas iš daugiau nei milijono ukrainiečių, palikusių savo namus dėl karo.

Teisininko darbą Kijeve suradęs vyras nesiskundžia savo naujuoju gyvenimu, kurį buvo priverstas susikurti įpusėjęs penktą dešimtį. Bet pasikeičia paklaustas apie netolimą praeitį: „Niekada negalėsiu ten sugrįžti.“

Jo gimtinė Horlivka – palyginti nedidelis apie 300 tūkst. gyventojų kadaise turėjęs angliakasių ir chemijos pramonės miestas šalia Donecko praėjusią vasarą tapo kruvinų mūšių lauku.

Nors karo pabaigos dar nematyti, o Horlivka priklauso Rusijos remiamų separatistų valdomai vadinamajai Donecko liaudies respublikai, daugelis pabėgėlių kuria parvykimo planus.

Istorinio Donbaso, apimančio Donecko bei Luhansko sritis, atkūrimo planus jau kuria ir Ukrainos vyriausybė, ir tarptautinės šalį remiančios organizacijos. Tačiau etninio Ukrainos ruso E.Leontjevo nuomonės tai nekeičia.

– Net jeigu bus atkurta įstatymo valdžia, tvarka, ramybė, aš vis tiek ten nebegrįšiu.

Skaityti daugiau...

Daugiau straipsnių...

  1. Europos Parlamente pritarta Gabrieliaus Landsbergio parengtai ataskaitai dėl Rusijos
  2. Žygis skirtas Gintarui Žaguniui atminti
  3. A. Kubilius: augti Landsbergių šeimoje tolygu baigti politikos mokslus Oksforde
  4. Pakvietė Popiežių Pranciškų atvykti į Lietuvą