Skandinavijos šalys sutarė ginti Baltijos regioną nuo Rusijos

lrytas.lt 2015-04-10

Pavadindamos Rusiją didžiausiu iššūkiu Europos saugumui, Skandinavijos šalys sutarė dėl glaudesnių gynybos ryšių ir didesnio solidarumo su Baltijos šalimis. Ketvirtadienį, balandžio 9 d., Švedijos, Norvegijos, Suomijos, Danijos ir Islandijos krašto apsaugos ministrai išleido jungtinę deklaraciją, kurioje teigė, kad turi būti pasirengusios galimoms krizėms ar įvykiams, kuriuos gali pakurstyti Rusijos agresija, praneša „The Moscow Times“.

„Rusijos lyderiai jau parodė, kad yra pasirengę praktiškai ir efektyviai panaudoti karines priemones, kad pasiektų savo politinių tikslų, net jei tai ir pažeidžia tarptautinę teisę, – buvo rašome bendrame ministrų pareiškime. – Baltijos šalyse ir mūsų regione didėja karinis aktyvumas ir intensyvėja žvalgybų veikla. Rusijos kariuomenė meta iššūkį mums prie mūsų sienų, o Baltijos valstybėse jau užfiksuota pasienio pažeidimų.“

Toks Skandinavijos ministrų jungtinis pareiškimas pasirodė praėjus beveik metams po to, kai Rusija aneksavo Krymą, o Europoje įsivyravo įtampa. Kadangi Baltijos valstybėse gyvena didelės rusų tautinių mažumų bendruomenės, išaugo grėsmė, kad Rusija pakartos čia Krymo scenarijų ir įsiverš.

Skaityti daugiau...

Algirdas Patackas, Romualdas Ozolas

Są­jū­džio ve­te­ra­nai – į ki­tą su­si­rin­ki­mą. Mar­ce­li­jaus Mar­ti­nai­čio api­bū­di­ni­mu – į vi­suo­ti­nį na­rių su­si­rin­ki­mą. Žo­dis ve­te­ra­nai čia tin­ka – ir Al­gir­dui, ir Ro­mual­dui, ku­riuos nū­nai iš­ly­di­me per pa­čias Ve­ly­kas.

Mirė Nepriklausomybės Akto signataras, VI ir VII Seimų narys Romualdas Ozolas

Po sunkios ligos balandžio 6-ąją mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, VI ir VII Lietuvos Respublikos Seimų narys, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, Sąjūdžio Seimo Tarybos narys, filosofas, pedagogas, kultūros, politikos ir visuomenės veikėjas Romualdas Ozolas.

R. Ozolas gimė 1939 m. sausio 31 d. Pasvalio rajono Joniškėlio miestelyje. 1957 m. baigė Bazilionų vidurinę mokyklą Šiaulių rajone, 1962 m. – Vilniaus universitetą ir įgijo filologo specialybę.

Buvo žurnalo „Kultūros barai“ vienas iš steigėjų, 1965–1968 m. – atsakingasis sekretorius. 1968–1973 m. – Vilniaus universiteto aspirantas, 1973–1989 m. – Vilniaus universiteto dėstytojas. 1975–1980 m. dirbo LTSR Ministrų Tarybos sekretoriate. 1980–1989 m. ėjo „Minties“ leidyklos vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojo pareigas.

1988–1990 m. – aktyvus Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės sukūrimo iniciatorius ir Sąjūdžio ideologinis vadovas, Sąjūdžio Seimo ir Seimo Tarybos narys, rinktas jos pirmininko pavaduotoju ir pirmininku. Estijos, Latvijos Liaudies frontų ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio parlamentų Baltijos Asamblėjos tarybos narys.

Įkūrė Sąjūdžio savaitraštį „Atgimimas“, buvo jo vyriausiasis redaktorius.

1989–1990 m. Sąjūdžio iškeltas ir išrinktas LTSR Aukščiausiosios Tarybos deputatu ir TSRS liaudies deputatu.

1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas. 1990–1991 m. – Ministro Pirmininko pavaduotojas. 1990–1993 m. – Lietuvos valstybinės regioninių problemų komisijos pirmininkas, Lietuvos Respublikos valstybinių derybų su TSRS ir Rusija delegacijų narys.

1992 m. – Lietuvos Respublikos Konstitucijos kūrimo grupės narys, Krašto apsaugos ir vidaus reikalų, Teisės ir Ekonomikos komisijų narys. Vienas iš nacionalinio saugumo koncepcijos kūrėjų.

1991–2001 m. – Lietuvos ir Ukrainos draugystės draugijos, Baltijos Asamblėjos narys, Nacionalinio saugumo ir gynybos ir Užsienio reikalų komitetų narys, NATO komisijos narys.

1992–2000 m. – VI ir VII Lietuvos Respublikos Seimų narys.

Lietuvos centro judėjimo ir Lietuvos centro sąjungos kūrėjas, narys, pirmininkas, garbės pirmininkas.

Rašė geopolitikos, valstybės, tautų ir tautinių mažumų, kultūros klausimais. Parašė per 20 knygų. 2009 m. apdovanotas Stasio Šalkauskio premija.

2000 m. Didžiojo  Lietuvos kunigaikščio Gedimino 2-ojo laipsnio ordinu ir Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo medaliu Lietuvos valstybės atkūrimo 10-mečio proga.

Romualdas Ozolas mūsų atmintyje išliks kaip šiltas, paprastas ŽMOGUS, visą savo gyvenimą dirbęs Lietuvai. Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 10-mečio proga jis su didžiuliu  pasitenkinimu iš ikisąjūdinės veiklos nurodė „tą faktą, kad 1988 m. birželio 2 d. diskusijos „Ar įveiksime biurokratiją“ metu prasidėjusį „persitvarkymo judėjimo“ kūrimąsi iš Mokslininkų rūmų pavyko nukelti į Mokslų akademiją, kur birželio 3 d. susirinko visi drąsiausieji ir į Iniciatyvinę grupę pasiūlė tokius visuomenės veikėjus, kurių represavimas neišvengiamai būtų atsisukęs prieš režimą Lietuvoje. Nuo tol liko tik veikti.“

IN MEMORIAM ROMUALDUI OZOLUI

***

Atsisveikinimas su velioniu Mokslų akademijos salėje (Gedimino pr. 3) 2015 m. balandžio 8 d. nuo 12 iki 21 val., balandžio 9 d. – nuo 9  val. Urna išnešama 2015 m. balandžio 9 d. 14 val. Velionis bus palaidotas Antakalnio kapinėse.

Mirė Nepriklausomybės Akto signataras, Seimo narys Algirdas Vaclovas Patackas

Po narsios kovos su sunkia liga balandžio 3 d. mus paliko Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, savanoris, Lietuvos Respublikos Seimo narys, sovietinių laikų rezistentas, vienas aktyviausių Sąjūdžio veikėjų, Tautos moralinis autoritetas, Lietuvos patriotas, unikalus rašytojas, gilus lietuvių ir baltų kultūros, senosios ir naujausios Lietuvos istorijos tyrinėtojas Algirdas Vaclovas Patackas.

1960 m. A. V. Patackas baigė Kauno 14-ąją vidurinę mokyklą, 1966 m. – Kauno politechnikos institutą ir įgijo inžinieriaus technologo specialybę. Studijuodamas dirbo Kauno radijo gamykloje, buvo pirmųjų Lietuvos ir Baltijos šalių kultūrizmo čempionatų prizininkas. Baigęs institutą ir dirbdamas Jonavos azotinių trąšų gamykloje, 1968 m. tapo Mokslų akademijos aspirantu, vėliau – jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu, parašė devynis mokslinius straipsnius iš elektrochemijos srities. Už antisovietines, lietuviškas patriotines ir krikščioniškas pažiūras A. V. Patacką ėmė persekioti sovietų KGB, todėl jis perėjo dirbti į Lietuvos geologijos institutą, iš kur 1982 m. KGB nurodymu buvo pašalintas ir iki pat 1990 m. dirbo Kauno melioracijos eksploatacijos valdybos darbininku.

Sovietiniais laikais A. V. Patackas aktyviai įsitraukė į žygeivių, taip pat į neformalų etnokultūrinį judėjimą, palaikė ryšius tiek su romuviečiais, tiek ir su antisovietinio katalikų pogrindžio veikėjais. Būdamas giliai tikintis ir pasišventęs katalikas, jis visą laiką ieškojo tvirto pagrindo dvasinei krikščionybės ir prigimtinės lietuvybės sąjungai. A. V. Patackas padarė didžiulę įtaką daugeliui Lietuvos patriotinių jėgų veikėjų, studentijai, kurie skaitė jo savilaidos būdu išleistas knygas apie lietuvių persekiojimą Rytų Lietuvos bažnyčiose XX a. pirmojoje pusėje, taip pat apie lietuviškų švenčių giliąsias dvasines šaknis ir dorinę kultūrą (rinkinys „ETHOS“). Už leidinį „Pastogė“ KGB jį suėmė ir įkalino prieš pat Sąjūdį – 1986–1987 m. Prasidėjus Atgimimui, A. V. Patackas iš karto aktyviai įsitraukė į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veiklą – buvo Sąjūdžio Kauno miesto iniciatyvinės grupės, tarybos narys, Steigiamojo Suvažiavimo delegatas,Sąjūdžio Seimo narys, aktyvus Kauno Sąjūdžio akcijų ir renginių organizatorius ir dalyvis. 1990 m. Kauno miesto Žaliakalnio rinkiminėje apygardoje Nr. 27 buvo išrinktas į Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą. 1990 m. kovo 11 d. balsavo už Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą. Aktyviai prisidėjo prie Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo, vėliau šiame universitete dėstė etiką, kultūros filosofiją, senovės baltų kultūros istoriją. A. V. Patackas buvo itin aktyvus valstybės ir teisingumo gynėjas, savanoris ir atkurtos Lietuvos kariuomenės rėmėjas. 1992–1996 m., 1996–2000 m. buvo Lietuvos Respublikos Seimo narys, 2012 m. vėl išrinktas į Seimą. Dalyvavo specialiosiose Lietuvos Respublikos misijose Čečėnijoje ir Gruzijoje. A. V. Patackas kartu su bendraminčiais gilinosi į lietuvių kalbos ir baltų istorijos paslaptis ir išleido įspūdingas knygas: „Virsmų knyga“, „Lietuva – tai Vydija“, „Litua“, „Galindiana“. Už visuomeniškai aktualią publicistiką buvo apdovanotas Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“, taip pat Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi, Lietuvos Nepriklausomybės medaliu, Garbės savanorio ženklu ir vardu.

Algirdas Vaclovas Patackas buvo tvirtų pažiūrų, paprastas žmogus, visada tvirtai gynęs savo nuomonę. Iki paskutinio atodūsio A. V. Patackas liko ištikimas Lietuvos valstybės gynėjas, visą gyvenimą pasiaukojamai dirbęs Tėvynei ir Tautai.

IN MEMORIAM ALGIRDUI VACLOVUI PATACKUI

***

Velionis bus pašarvotas Kauno įgulos karininkų ramovėje (A. Mickevičiaus g. 19). Lankymas balandžio 7 d. nuo 10 iki 20 val.

Šv. Mišios Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje (Žemaičių g. 31A) balandžio 8 d. 9 val., atsisveikinimas su velioniu – nuo 10 val. Karstas išnešamas 14 val. Velionis bus palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse.