Siūlymui dėl šauktinių – D. Grybauskaitės kritika

delfi.lt 2015-03-26

Prezidentė Dalia Grybauskaitė kategoriškai atmeta siūlymus, kad pustuščius batalionus būtų galima papildyti ir iš kalėjimų.

Pasak šalies vadovės, kai kurios diskusijos Seime yra „keistos ir kraštutinės“, užmirštant, kad kariuomenė - valstybės atspindys.

„Kai kurios diskusijos Seime yra keistos ir kraštutinės, tikrai ne visoms galima pritarti, kai kurie pasiūlymai net norėtų, kad mes šauktinių kariuomenę formuotume vos ne iš kalinių, čia galbūt truputį šaržuoju, bet tokių pasiūlymų neverta diskutuoti, mūsų kariuomenė yra valstybės atspindys, turime daug gražaus jaunimo kuris savanoriškai ateis“, - ketvirtadienį Lietuvos radijui sakė D. Grybauskaitė.

Praėjusią savaitę Seimas priėmė įstatymo pataisą ir grąžino privalomąją karo tarnybą. Jau šį rudenį planuoja į kariuomenę pakviesti 3-3,5 tūkst. šauktinių.

Skaityti daugiau...

Europa negali kapituliuoti prieš V. Putiną

Vytautas LANDSBERGIS

 lzinios.lt 2015-03-26 06:00
Va­ka­rų po­žiū­riu Ukrai­na yra Ru­si­jos vi­daus rei­ka­las - toks ma­no įspū­dis. Nors Ukrai­no­je nu­žu­dy­ta dau­giau kaip 5000 žmo­nių, iki šiol dar ne­kal­ba­ma, kad ten - Eu­ro­po­je - vyks­ta ka­ras. 

At­mes­da­ma Ukrai­nos ta­pa­ty­bę, Eu­ro­pos Są­jun­ga pa­si­duo­da šian­die­ni­nei Ru­si­jos po­li­ti­kai ir tu­ri pri­siim­ti di­de­lę at­sa­ko­my­bę. Žiū­rint va­ka­rie­tiš­kai, ag­re­si­ja Ukrai­no­je nu­kreip­ta prieš „kaž­ką“, prieš ne­ži­no­muo­sius. Toks Eu­ro­pos Są­jun­gos mąs­ty­mas pa­lan­kus Ru­si­jos ag­re­si­jai.

Pa­na­šiai bu­vo ir ta­da, kai Bal­ti­jos vals­ty­bės no­rė­jo at­si­ko­vo­ti ne­prik­lau­so­my­bę. Tuo me­tu Va­ka­rų spau­do­je pa­si­ro­dy­da­vo straips­nių, esą Bal­ti­jos ša­lių iš vi­so ne­bu­vę, jos te­bu­vu­sios Ru­si­jos pro­vin­ci­jos. Toks tei­gi­mas - vi­siš­kai me­la­gin­gas, kaip ir nuo­la­ti­niai tvir­ti­ni­mai, kad Bal­ti­jos vals­ty­bės bu­vo tei­sė­ta So­vie­tų Są­jun­gos da­lis. Iš ti­krų­jų, kai Sta­li­nas lai­ki­nai oku­pa­vo tris res­pub­li­kas, jos at­kū­rė ne­prik­lau­so­my­bę kaip bu­vu­sios Tau­tų Są­jun­gos na­rės.

1919-1922 me­tais Ukrai­na taip pat bu­vo ne­prik­lau­so­ma res­pub­li­ka, pri­pa­žin­ta dau­ge­lio kai­my­nių vals­ty­bių. Ta­čiau ji bu­vo už­pul­ta Rau­do­no­sios ar­mi­jos ir pri­vers­ti­nai in­kor­po­ruo­ta į So­vie­tų Są­jun­gą. Ukrai­nos su­ve­re­ni­te­tas vė­liau pa­tvir­tin­tas ir 1994 me­tų Bu­da­peš­to me­mo­ran­du­mu. Ru­si­ja, Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja ir JAV ga­ran­ta­vo su­tar­ties lai­ky­mą­si, ta­čiau iš­te­sė­jo tik Ukrai­na.

Skaityti daugiau...

Rusijos interneto troliai pluša po 12 valandų per parą

Bu­vęs Ru­si­jos „tro­lių fab­ri­ko“ bend­ra­dar­bis pa­pa­sa­ko­jo apie ap­mo­ka­mų ko­men­ta­to­rių dar­bą. Pro­pa­gan­dą ir de­zin­for­ma­ci­ją jie sklei­džia ne tik sa­vo ša­lies in­ter­ne­to por­ta­luo­se bei fo­ru­muo­se, mo­kan­tie­ji už­sie­nio kal­bų už di­des­nį at­ly­gį ter­šia ki­tų vals­ty­bių vir­tua­lią erd­vę.

In­ter­ne­to tro­liu va­di­na­mas as­muo, ku­ris pri­si­jun­gia prie ži­niask­lai­dos prie­mo­nės, so­cia­li­nio tink­lo ar su­si­for­ma­vu­sios bend­ruo­me­nės, sa­ky­ki­me, nau­jie­nų gru­pės ar­ba fo­ru­mo, ir skel­bia kurs­tan­čias, gru­bias ar­ba įžei­džian­čias ži­nu­tes, siek­da­mas iš­pro­vo­kuo­ti ir su­kir­šin­ti ki­tus bend­rau­jan­čiuo­sius, pa­skleis­ti klai­din­gą ži­nią, de­zin­for­muo­ti, ko­men­ta­rą nau­do­jant kaip pro­pa­gan­dos įran­kį. Ru­si­jo­je di­de­lę da­lį po­li­ti­nių ži­nu­čių ir ko­men­ta­rų in­ter­ne­te ra­šo va­di­na­mie­ji Krem­liaus tro­liai, dir­ban­tys pa­gal eta­tą ir už tai gau­nan­tys at­ly­gį. Jie ga­no­si ži­niask­lai­dos por­ta­luo­se, fo­ru­muo­se, so­cia­li­niuo­se tink­luo­se. Vie­nas "tro­lių fab­ri­kų", kon­to­ra, pa­va­din­ta "In­ter­ne­to ty­ri­mai", vi­są par­ą dir­ba Sankt Pe­ter­bur­ge. Ne­se­niai ke­le­tą mė­ne­sių ten dar­ba­vo­si tink­la­raš­ti­nin­kas Ma­ra­tas Burk­har­das. Bai­gęs "tro­li­ni­mo kar­je­rą", įspū­džiais ir to­kios veik­los bū­dais pa­si­da­li­jo su "Lais­vės ra­di­jo" por­ta­lu. Ma­ra­tas tei­gė, kad šio dar­bo ėmė­si iš avan­tiū­riz­mo, nes ma­no, kad ki­tur nie­ko pa­na­šaus ne­bū­tų pa­ty­ręs.

Dar­bas pamainomis

Pa­tek­ti į įstai­gą, va­di­na­mą "In­ter­ne­to ty­ri­mais", ne­bu­vo pa­pras­ta. Rei­kė­jo ra­šy­ti teks­tus, pa­gal ku­riuos spren­dė, pri­ims ar ne į to­kią "li­te­ra­tū­ros sri­tį", kaip ko­men­ta­rų ra­šy­mas. Te­mos bu­vo nuo ve­ge­ta­riz­mo iki Ru­si­jos hu­ma­ni­ta­ri­nės vilks­ti­nės į Don­ba­są Ukrai­no­je. Li­be­ra­lių, va­ka­rie­tiš­kų pa­žiū­rų tink­la­raš­ti­nin­kui te­ko pa­sis­teng­ti, kad ne­at­sisk­leis­tų, nes ki­taip bū­tų pra­va­ry­tas. Jo tei­gi­mu, įstai­go­je vyk­do­ma griež­ta ideo­lo­gi­nė kon­tro­lė. Vis dėl­to pa­vy­ko, ir Ma­ra­tas pra­dė­jo dirb­ti mo­der­nia­me tri­jų aukš­tų pa­sta­te, ku­ria­me yra įvai­rių sky­rių ir daug ka­bi­ne­tų. Tie­sa, jis pa­sa­ko­jo, kad nie­kas prie ko­le­gų dar­bo vie­tų ne­šmi­ri­nė­ja, kiek­vie­nas ži­no, ką tu­ri nu­veik­ti. Vie­ni ra­šo ko­men­ta­rus, ki­ti ku­ria ir mon­tuo­ja pa­veiks­lė­lius, nuo­trau­kas, vaiz­do įra­šus. Sky­riu­je, ku­ria­me dir­bo vai­ki­nas, bu­vo 20 dar­buo­to­jų. "Tai ti­kras fab­ri­kas, ku­ria­me yra ga­my­bi­nės nor­mos, kai jas įvyk­dai, už­dirb­ti 45 tūkst. rub­lių at­ly­gi­ni­mą, - pa­sa­ko­jo tink­la­raš­ti­nin­kas. - O nor­ma yra 135 ko­men­ta­rai per pa­mai­ną, trun­kan­čią 12 va­lan­dų die­ną ar­ba nak­tį. " Ma­ra­tas dirb­da­vo die­nos me­tu. Bū­da­vo dvi dar­bo die­nos, dvi - poil­sio ir vėl - dar­bo.

Skaityti daugiau...

G. Landsbergio siūlymui nutiestas kelias

alfa.lt 2015-03-26

Europos Parlamentas plenarinėje sesijoje Briuselyje trečiadienį pritarė Lietuvos atstovo Gabrieliaus Landsbergio parengtam siūlymui suteikti Ukrainai 1,8 mlrd. eurų makrofinansinę pagalbą.

Už šį pasiūlymą balsavo 492 parlamentarai, prieš buvo 107, dar 13 susilaikė.

Pagalbos lėšas planuojama išmokėti trimis lygiomis paskolos dalimis iki kitų metų pirmojo ketvirčio, pradedant šia vasara. Pagalbą administruos Europos Komisija.

Pristatydamas siūlymą Europos Parlamento plenarinėje sesijoje, G. Landsbergis teigė, kad tokio dydžio finansinė parama Ukrainai būtų didžiausia, kokią iki šiol Europos Sąjunga yra suteikusi trečiajai šaliai.

„Bet tai nėra taip svarbu, kaip kita politinė žinutė. Europos Sąjunga yra vieninga dėdama pastangas padėti Ukrainai ir paremti ją, kai pagalba jai yra labiausiai reikalinga“, – europarlamentarams sakė G. Landsbergis.

Jis teigė, kad antradienį susitikęs su Ukrainos ekonomikos ministru Aivaru Abromavičiumi aptarė reformas, kurias bando vykdyti Ukrainos valdžia, tarp jų – kova su oligarchinėmis struktūromis ir korupcija.

„Jeigu mes norime, kad šalis, kuri iki šiol kovoja dėl savo teritorijos, galėtų stabilizuoti savo biudžetą ir ekonomiką, mes turime kuo greičiau suteikti jai lėšų“, – kalbėjo politikas.

Skaityti daugiau...

Rimti kaltinimai „Vilniaus energijai“ – biokurą pirko galimai 50 proc. brangiau

alfa.lt 2015-03-26

Prancūzijos koncerno „Dalkia“ valdoma „Vilniaus energija“ sausio mėnesį šilumai gaminti reikalingą biokurą pirko gerokai brangiau nei pernai gruodį. Energetikos ministerijos skaičiavimu, vidutinė kaina, kurią „Vilniaus energija“ mokėjo už biokurą, sausio mėnesį išaugo beveik 40 proc., nors rinkoje kaina smarkiai nesikeitė.

Preliminariais duomenimis, vasarį įmonė už biokurą taip pat mokėjo gerokai daugiau nei kitos šilumos įmonės. Ministerija aiškinasi, ar „Vilniaus energija“ nepiktnaudžiauja, pirkdama biokurą išpūstomis kainomis iš susijusių tiekėjų.

Energetikos ministras Rokas Masiulis teigė, kad kuo labiau gilinamasi į energetikos sektorių, tuo daugiau atranda naujų, tačiau ganėtinai neigiamai vertinamų dalykų. Dėl „Vilniaus energijos“ piktnaudžiavimo ministras pasiruošęs kreiptis į teisėsaugos organus.

Skaityti daugiau...

R. Šimašius išgirdo apie darbus, kurių teks imtis

Remigijus Šimašius, Dalia Grybauskaitėdelfi.lt 2015-03-24

Išrinktasis Vilniaus meras Remigijus Šimašius antradienį susitiko su prezidente Dalia Grybauskaite.

Po kiek daugiau nei pusvalandį trukusio pokalbio Prezidentūra akcentuoja, kad R. Šimašius turi iš esmės keisti Vilniaus valdymą.

„Vilnius svarbus ne tik vilniečiams. Jis svarbus visai valstybei“, - žurnalistams teigė prezidentės vyriausioji patarėja Daiva Ulbinaitė, pridurdama, kad dabartinė Vilniaus savivaldybė yra „neūkiškumo pavyzdys“.

Pasak jos, D. Grybauskaitė akcentavo, kad nauja Vilniaus valdžia „nuo pirmos dienos“ turi ieškoti galimybių miesto finansinės padėties stabilizavimo galimybių bei paviešinti galimai neteisėtus kadenciją baigiančios Vilniaus valdžios sandorius.

„Naujajam merui reikėtų audituoti ir paviešinti visus neteisėtus, nuostolingus ar rizinkus savivaldybės sandorius. Taip pat ypatingas dėmesys turi būti skiriamas viešųjų pirkimų skaidrumui. Konkurencija turi spręsti – o ne interesai ar kyšiai“, - kalbėjo D. Ulbinaitė.

Skaityti daugiau...

Įtakingiausių ir pavojingiausių Lietuvos oligarchų dešimtukas

Autorius: Eduardas Eigirdas, žurnalas "Valstybė". skyrius – Gordijo mazgas

Tikriausiai nesuklysiu teigdamas, kad dažniausiai, kai Lietuvai nesiseka, kaltinami politikai, tačiau ne bet kurie, o būtent tie, kurie stengiasi priimti Lietuvai būtinus sprendimus.

O ar kas nors atsimena, kad dėl valstybės problemų būtų kaltinami tokie politikai kaip Viktoras Uspaskichas ar Rolandas Paksas?

Arba įtakingi verslininkai, valdantys žiniasklaidą ir akivaizdžiai darantys įtaką politiniams procesams?

Tikriausiai ne. Kažkodėl jie visada lieka šešėlyje.

Nei politikų, kurie su savo partijomis nuolat trinasi valdžioje, nei įtakingų verslo grupių, kurių interesai driekiasi nuo žiniasklaidos iki energetikos, niekas niekada dėl problemų Lietuvoje nekaltina.

Todėl jei ateityje susidursime su dideliais ekonominiais iššūkiais, nes nebūsime įvykdę reformų, visa kaltė bus verčiama prezidentei Daliai Grybauskaitei, premjerui Algirdui Butkevičiui ir visada dėl visko kaltiems Andriui Kubiliui bei Vytautui Landsbergiui, bet ne populistams ir stambiojo kapitalo atstovams, kurių įtaka, bent jau man, nekelia abejonių.

Žinoma, gal tai tik mano nuomonė, bet šiandien informacijos ir diskusijų apie šių ponų atsakomybę iš esmės nėra, tačiau ar tai, kad niekas apie jų atsakomybę nekalba, yra objektyvi realybė? O gal atvirkščiai – gal jie yra tokie įtakingi ir pavojingi, kad niekas nedrįsta apie jų atsakomybę net užsiminti? Tad gal jau metas nebebijoti, nes jei bijome diskutuoti apie tai, kas, kodėl ir kaip daro įtaką Lietuvos politikai, teisėtvarkai ir žiniasklaidai net Rusijos agresijos Ukrainoje metu, ar mūsų gyvenime bus akimirka, kada nebijosime?

Skaityti daugiau...

L. Kazlavickas: Pusė milijono vaikų galėtų augti be patyčių

tsajunga.lt 2015-03-23

Visoje Lietuvoje šiandien prasidėjus „Vaikų linijos“ organizuojamai akcijai „Veiksmo savaitė be patyčių“, Seimo nario Liutauro Kazlavicko iniciatyva vyko spaudos konferencija „BE PATYČIŲ 2015: visuomenė gali išspręsti patyčių problemą“. Pristatydami šeštą kartą vykdomą iniciatyvą, konferencijos dalyviai kalbėjosi apie tai, kaip kiekvienas iš mūsų galėtų prisidėti, kad patyčių būtų mažiau.
Anot L. Kazlavicko, patyčių kultūra jau seniai įsigalėjo visoje visuomenėje. Tačiau žvelgiant į tyrimus, labiausiai neramina situacija šalies mokyklose. Jau anksčiau į Švietimo ir mokslo ministeriją kreipęsis Seimo narys teigė, jog tai, kad per beveik tris laisvos mokyklos dešimtmečius nesiimta rūpintis vaikų emocine savijauta ir bendravimo kultūra yra nepateisinama.
„Šiandien turime galimybę apsispręsti ar norime, kad beveik pusę milijono vaikų užaugtų draugiškoje ir sveikoje aplinkoje, kurioje patyčios ir nepagarba nėra normalu. Kitokioje nei dabartinėje atmosferoje besimokiusi karta galėtų kurti ir kitokią visuomenę bei kultūrą. Turime realiai veikiančių ir pasaulyje pripažintų prevencinių programų, sprendžiančių patyčių, smurto ir agresijos problemas, tačiau dabar šios programos veikia tik kas ketvirtoje mokykloje, ką jau kalbėti apie tai, kad ne kiekvienoje jų dirba psichologas. Švietimo ministerija privalo imtis visų priemonių, kad per ateinančius metus visose Lietuvos mokyklose tokios programos pradėtų veikti – mokykloms tikrai reikia pagalbos šioje srityje“, – teigė L. Kazlavickas.
„Vaikų linijos“ vadovas dr. Robertas Povilaitis pristatydamas iniciatyvą, sakė, jog „Vaikų linija“ nekelia tikslo šia akcija sumažinti patyčių per savaitę, o siekia sukelti didelį rezonansą, kad visi, nuo kurių priklauso, kad patyčių būtų mažiau – pergalvotų savo elgesį, planus ir prioritetus.
„Patyčių Lietuvoje yra neleistinai daug – iš naujausio, 2014 metais atlikto tarptautinio tyrimo matome, kad patyčių pradėjo daugėti. Tai reiškia, kad pastangų, sprendžiant šią problemą Lietuvoje, nepakanka. Manau prireiks dar kelių dešimtmečių ir kiekvieno iš mūsų asmeninės iniciatyvos ir indėlio, kad situaciją pasikeistų“, – pastebėjo dr. R. Povilaitis.

Skaityti daugiau...

Daugiau straipsnių...

  1. B. Nemcovo nužudymo byloje – naujas posūkis
  2. Dėl šauktinių kariuomenės grąžinimo
  3. Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininko Vytauto Landsbergio kalba iškilmingame Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos 25-mečio minėjime
  4. Sveikiname !