D. Grybauskaitė – tarp įtakingiausių senojo žemyno moterų

delfi.lt 2015-04-06

JAV naujienų portalas „GlobalPost“, pabrėždamas, kad šiuo metu šalis diskutuoja apie tai, kad Hilari Klinton galėtų tapti pirmąja JAV prezidente moterimi, primena, jog kitoje Atlanto vandenyno pusėje moterys jau senokai užima nemažai įtakingų postų savo šalyse.

Nuo 1979-ųjų, kai Margaret Thatche) tapo pirmąja Jungtinės Karalystės ministre pirmininke moterimi, 17-os iš 28-ių Europos Sąjungos (ES) šalių narių prezidentėmis ar premjerėmis buvo moterys. O štai JAV Kongrese tik 19,4 procento vietų priklauso moterims, kai įstatymų leidėjų moterų dalis Europos Parlamente sudaro 35 procentus.

Be abejo, pati įtakingiausia Europos moteris, o ir bene galingiausia senojo žemyno politikė yra Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel). „GlobalPost“ taip pat įvardino kitas penkias Europos moteris, kurios problemų kamuojamame žemyne turi svarbius politinius vaidmenis: Lietuvos vadovė Dalia Grybauskaitė, ES prekybos komisarė Cecilia Malmstroem, pirmoji Vokietijos istorijoje gynybos ministrė moteris Ursula von der Leyen, Škotijos nacionalinei partijai (SNP) priklausanti Škotijos pirmoji ministrė Nicola Sturgeon ir Soraya Saenz de Santamaria, Ispanijos ministro pirmininko pavaduotoja.

Skaityti daugiau...

T. Langaitis. Ar pažadinsime miegantį TS-LKD milžiną?

Tadas Langaitisdelfi.lt 2015-04-04

Draugų ir pažįstamų veiduose nuostabą keitė gailesčio grimasos.

Sužinoję, kad renkuosi politiko kelią, nemaža dalis jų pamanė, kad veikiausiai juokauju. Paaiškėjus, jog apsisprendžiau rimtai, dažniausiai išgirsdavau „o kodėl į konservatorius?”

Turėdamas akivaizdų atsakymą, drauge puoselėjau ir įvairiausių su šios partijos veikla susijusių lūkesčių. Dalis jų pasiteisino, o kitiems, kaip galiausiai paaiškėjo, nebuvo lemta išsipildyti.

Tačiau apie viską iš eilės.

Prisipažinsiu – noru tapti politinės partijos nariu tikrai nedegiau. Mane, kaip ir daugelį, glumino Lietuvos partinės politikos idėjų ir žmogiško potencialo sekluma. Tačiau priimti sprendimą skatino tai, kad buvau patyręs ir kitokios – vakarietiškos, skaidrios, intelektualios – politikos skonį. Iki šiol džiaugiuosi įvairiuose visuomeniniuose formatuose galėjęs dirbti išvien su nepaprastai šviesiais ir atliekamam darbui atsidėjusiais vizionieriais bei savo sričių profesionalais: Andriumi Kubiliumi, Ingrida Šimonyte, Dainiumi Kreiviu, Rimantu Žyliumi, Adomu Audicku, Jonu Survila ir daugybe kitų.

Latvijos rusai Maskvos vilionėms lengvai nepasiduoda

LŽ
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. 2015-04-07 06:00
"Nepiliečio pasas" - tokį dokumentą galimą gauti tik Latvijoje. twimg.com nuotrauka
Pi­lie­ty­bės ne­tu­rin­tiems Lat­vi­jos ru­sams at­sto­vau­jan­čios ne­vy­riau­sy­bi­nės or­ga­ni­za­ci­jos va­do­vas ne­se­niai krei­pė­si pa­gal­bos į Ru­si­jos Dū­mą. Tai tik vie­nas iš nau­jau­sių ban­dy­mų stip­rin­ti Mask­vos ir šio­je Bal­ti­jos vals­ty­bė­je gy­ve­nan­čių ru­sų san­ty­kius. To­kia ten­den­ci­ja, tu­rint ome­ny­je hib­ri­di­nį Vla­di­mi­ro Pu­ti­no ka­rą Ukrai­no­je, ke­lia ne­ri­mą, ta­čiau dėl su­sis­kal­džiu­sios Lat­vi­jos ru­sų bend­ruo­me­nės ji ga­li ir ne­duo­ti Krem­liaus no­ri­mų re­zul­ta­tų.

Per pa­sta­ruo­sius 20 me­tų dau­gy­bė ru­sų ga­vo Lat­vi­jos pa­sus, bet net ir ne­tu­rin­tie­ji ša­lies pi­lie­ty­bės yra iš­ti­ki­mi Ry­gai. Jie ir pa­tys pa­ten­kin­ti gy­ve­ni­mu Eu­ro­pos Są­jun­gos na­rė­je, ir no­ri, kad čia aug­tų jų vai­kai. Pra­ėju­sių me­tų pa­bai­go­je Lie­tu­vo­je ir Lat­vi­jo­je at­lik­ta apk­lau­sa at­sklei­dė, jog dau­gu­ma šio­se vals­ty­bė­se įsi­kū­ru­sių ru­sų ger­bia „is­to­ri­nės tė­vy­nės“, kaip pa­tys ją api­bū­di­na, kul­tū­rą ir lai­ko sa­ve bend­ruo­me­ne, ta­čiau na­mais va­di­na ša­lis, ku­rio­se gy­ve­na. Nors toks mąs­ty­mas daž­nes­nis tarp jau­ni­mo, gi­mu­sio Lie­tu­vo­je ar Lat­vi­jo­je, taip ma­no ir ne vie­nas Ru­si­jo­je gi­męs žmo­gus, ne­tu­rin­tis tų vals­ty­bių pi­lie­ty­bės. Dau­gu­ma jų ti­ki­no, kad ne­iš­vyk­tų iš Lie­tu­vos ar Lat­vi­jos, net jei Ru­si­jo­je jiems bū­tų už­ti­krin­tas eko­no­mi­nis sau­gu­mas.

Skaityti daugiau...

Baltijos šalys gali tapti lemtinga riba Rusijai

delfi.lt 2015-04-07

Stanfordo universiteto profesorius Normanas M. Naimarkas – vienas žinomiausių JAV Rytų ir Centrinės Europos ekspertų, tyrinėjantis šio regiono naujausiųjų laikų istoriją bei genocidus ir etninius valymus. Jis yra garsių mokslinių knygų Rusai Vokietijoje: sovietų okupuotos zonos istorija, 1995, Stalino genocidai: žmogaus teisės ir nusikaltimai žmogiškumui, 2001, ir Neapykantos ugnys: etninis valymas XX-ojo amžiaus Europoje, 2010, autorius.

- Matant besitęsiančią Rusijos invaziją Ukrainoje, Lietuvoje ką tik grąžinta šauktinių kariuomenė. Ar manote, kad Rusija turi ketinimų įsiveržti į Baltijos šalis? Ar tokiu atveju NATO ir JAV tikrai jas gintų?

- Tai, kad žmonės Baltijos šalyse stipriai nerimauja dėl įvykių Ukrainoje, yra visiškai suprantama, tačiau manau, kad rimtai baimintis nėra pagrindo. Esu įsitikinęs, kad ir NATO, ir JAV vykdys savo įsipareigojimus Baltijos šalims. Žinoma, JAV nebenori veltis į karą Europoje, bet tokia nuostata galioja tik iki tam tikros ribos. Jei neoficialiai nubrėžta riba būtų peržengta, neabejoju, kad JAV pozicija iš esmės pasikeistų.

- Kur ta riba?

- Tarkime, Rusija atimtų Mariupolį ar kažkas nutiktų Charkove. Nors nesu tikras dėl Mariupolio, manau, kad JAV nėra pasirengusi leisti jį atimti. Arba Putinas perorganizuotų savo karines pajėgas taip, jog atrodytų, kad taikosi į Kijevą. Manau, to pakaktų.

- Ir kokių JAV veiksmų tokiu atveju galima tikėtis?

- Greičiausiai JAV imtųsi ginkluoti ukrainiečius. Bet problema čia ta, kad su įranga reikėtų siųsti ir daugybę konsultantų išmokyti žmones tą įrangą naudoti ir užtikrinti, kad ji nebus sugadinta ar parduota. Korupcijos lygis Ukrainoje – nepaprastai aukštas. Jaučiu didelę simpatiją ukrainiečiams, skaudu dėl jų, tačiau didelė dalis problemos yra tai, kad kol kas ši visuomenė turi didžiulių vidinių problemų ir, deja, viena jų – didžiulė korupcija.

O Baltijos šalys tikrai yra riba, kurią peržengusi Rusija labai stipriai nukentėtų. Ir jie tai žino.
Nežinau, ar Baltijos šalyse žmonės tai gerai suvokia, tačiau kariniu požiūriu Rusija yra gana silpna – ypač palyginus su JAV ar NATO. Jie neturi nei aukščiausio lygio įrangos, nei adekvačiai parengtų žmonių. Bet ta šalis dar yra pakankamai didelė ir stipri, kad galėtų padaryti daug žalos periferijoje – kaip, tarkime, Gruzijoje. Bet stumdyti Gruziją yra tas pats kaip stumdyti, pavyzdžiui, Panamą, o terorizuoti Ukrainą – dar lengviau, nes net ir šiandien ukrainiečiai neturi tikrų karinių pajėgų.

Skaityti daugiau...

Su šv. Velykom!

prisikelimas

Kaip galima parduoti velniui sielą

Kaip galima parduoti velniui sielądelfi.lt 2015-04-03

Noras smagiai gyventi ir nuojauta kainos, kurią po mirties reikės už tai sumokėti – populiariausia bestseleriais tapusių knygų, filmų tema. Siužetai skiriasi, tačiau esmė ta pati: siekiamybė būti gražiu, turtingu, populiariu ir neišvengiami kompromisai su sąžine.

Už kiek parduotum savo sielą velniui – tiesus klausimas tikintiems ir netikintiems DELFI skaitytojams. Populiariausias atsakymas – nė už kiek. Tačiau ar tikrai?

Gyventi čia ir dabar – apčiuopiamiau už Amžinybę, juolab kai nesi tikras, kad po mirties, kaip sakė vysk. Kęstutis Kėvalas, nebūsi vien trąša žemei. Taigi, kaip yra su tuo sielos pardavimu, – DELFI klausė teologo Valdo Mackelos.

– Posakyje „parduoti sielą“ svarbūs abu žodžiai. „Parduoti“ reiškia sandėrį, prekybą. Siela anksčiau buvo suprantama kaip Dievo paveikslas žmoguje, kaip dvasinis nemirtingas jo pradas, dabar – dažniau kaip žmogaus protas, jausmai, valia, tačiau visų pirma tai – pats žmogus.

Skaityti daugiau...

A. Kubilius. Nebijokime pasitikėti naująja karta

Andrius Kubiliusdelfi.lt 2015-04-02

Prisimindamas nemirtingus šv. Jono Pauliaus II žodžius, galiu pasakyti, kad šiandien ir mums verta jo žodžius sau pakartoti – nebijokime!

Pirma, verta nebijoti pripažinti, jog gyvenimas yra įdomus ir iš esmės gražus. Todėl daugiau džiaukimės ir daugiau šypsokimės! Tai taikau ypač sau.

Taip pat noriu pasakyti, kad man gyvenimas įrodė, jog verta nebijoti pagirti šalia esantįjį, net jeigu ir nėra labai už ką.

Todėl, pirmiausia nebijokime padėkoti visiems savo bendražygiams už rinkimų rezultatus. Kur pasisekė, kur nepasisekė – visi žinome, bet visi dirbome, stengėmės ir todėl – nuoširdžiai ačiū. Išvadas, ką reikia taisyti, ką reikia gerinti, ką reikia stiprinti – pasidarysime savo ruožtu, bet šiandien tiesiog paspauskime vienas kitam ranką ir pasakykime vyrišką (ar moterišką) tylų „ačiū“. Ir kiekvienas sau tyliai pasakykime: betgi aš asmeniškai galėjau daugiau padaryti ir daugiau prisidėti prie bendro rezultato.

Skaityti daugiau...

„Gazprom“ atsiėmė ieškinį prieš Lietuvą

alfa.lt 2015-04-02

Lietuvai pernai rudenį baigus pertvarkyti dujų sektorių pagal ES trečiojo energetiko paketo reikalavimus ir Rusijos dujų koncernui „Gazprom“ galutinai pasitraukus iš Lietuvos dujų verslo, koncernas atsiėmė ieškinį prieš Lietuvą dėl šio paketo įgyvendinimo.

Arbitražas nutraukė „Gazprom“ inicijuotą bylą, pranešė Energetikos ministerija. Anot jos, tokios ginčo baigties ir tikėtasi nuo pat ginčo pradžios.

Siekdamas sustabdyti arba užkirsti kelią „Gazprom“ iš dalies valdytos bendrovės „Lietuvos dujos“ pertvarkai, arbitražo bylą prieš Lietuvą „Gazprom“ inicijavo 2012 metais.

„Lietuva visada teigė, kad „Gazprom“ pretenzijos ir nepasitenkinimas neturi pagrindo, o „Gazprom“ investicijos nenukentėjo. Lietuva reformavo dujų sektorių, siekdama strateginio tikslo - diversifikuotos ir efektyviai veikiančios bendrosios dujų rinkos, kurioje vartotojai turi pasirinkimą, o monopolinės kompanijos negali piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi“, - rašoma pranešime spaudai.

Skaityti daugiau...

Daugiau straipsnių...

  1. Minint Jono Pauliaus II mirties metines Pranciškus prisimena pontifiko kančias
  2. Kaip ginsis demokratija?
  3. Įspėjo dėl Rusijos planų Ukrainoje
  4. Meras Šimašius paskelbė komandą: atskleidė vicemerus, paskirstė postus