Tebesu aktualus

lzinios.lt 2015-04-18

Vie­nam po ki­to ana­pi­lin iš­ke­liau­jant Ne­prik­lau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rams, vie­šo­jo­je erd­vė­je pa­si­ro­do įvai­riau­sių in­terp­re­ta­ci­jų apie dau­giau nei ket­vir­čio am­žiaus se­nu­mo įvy­kius. Pa­si­da­ly­ti sa­vo pri­si­mi­ni­mais "Lie­tu­vos ži­nios" pa­pra­šė Aukš­čiau­sios Ta­ry­bos-At­ku­ria­mo­jo Sei­mo pir­mi­nin­ko pro­fe­so­riaus Vy­tau­to Lands­ber­gio.

- Ger­bia­mas pro­fe­so­riau, esa­te mū­sų au­to­rius, daž­niau­siai ra­šan­tis po­li­ti­kas, kar­tais is­to­ri­jos te­mo­mis. Bet at­si­tin­ka taip, kad pats tam­pa­te te­ma, straips­nių ob­jek­tu. Ne­iš­ven­gia­ma kon­tro­ver­si­jų apie jū­sų bū­tus ar ne­bū­tus dar­bus. Pa­sta­ruo­ju me­tu, mi­rus vie­nam Są­jū­džio ini­cia­to­rių ir va­do­vų Ro­mual­dui Ozo­lui, pa­si­ro­dė iš­ve­džio­ji­mų apie Są­jū­džio pra­džią ir jo va­do­vau­jan­čių struk­tū­rų for­ma­vi­mą. Kai ku­rie au­to­riai jums pri­ski­ria ne­gar­bin­gą el­ge­sį.

- Man tai ne­nau­ja, tik įdo­mu, ko­dėl te­be­su ak­tua­lus. Per 25 me­tus pri­šmeiž­ta ga­na daug, jau ga­lė­tų pa­lik­ti ra­my­bė­je. Ne­pa­lie­ka. Nau­do­ja­si net mi­ru­siai­siais. Ekra­nuo­se anks­čiau aiš­ki­no, pa­vyz­džiui, kaip aš ne­va ke­ti­nęs ar troš­kęs nu­žu­dy­ti Al­gir­dą Bra­zaus­ką. Kas nors pliur­pia, pa­si­bai­sė­ju­sios mo­te­rys LNK-Gai­ve­nio lai­do­je lin­guo­ja gal­vo­mis - „kaip jį dar že­mė ne­šio­ja“, at­seit ma­ne, - ir TV vi­suo­me­nei to už­ten­ka. Ru­siš­kai tai va­di­na­si "bezp­re­die­las"; ano­je kul­tū­ro­je to­kia pra­kti­ka lei­džia­ma.

Pa­na­šiai kaip te­le­vi­zi­nė le­gen­da apie ru­sų ber­niu­ką, ukrai­nie­čių nu­kry­žiuo­tą už tai, kad kal­bė­jo ru­siš­kai. Bu­vo pa­ti­kė­ju­sių ir sku­ban­čių at­ker­šy­ti „u­kro­pams“, už­si­ra­šan­čių sam­di­niais.

Są­jū­džio is­to­ri­jo­je nuo­lat vo­lio­ja­ma, ko­dėl pir­mi­nin­ku ta­po V. Lands­ber­gis, o ne Vy­tau­tas Pet­ke­vi­čius, Ar­vy­das Juo­zai­tis ar­ba R. Ozo­las.

Skaityti daugiau...

Paslaptingoji Turino drobulė išstatyta visuomenės apžiūrai

Turino drobulė15min.lt 2015-04-20

Turino drobulė, viena svarbiausių ir viena labiausiai ginčijamų krikščionybės relikvijų, sekmadienį pirmą kartą per penkerius metus išstatyta visuomenės apžiūrai.

Daugiau nei milijonas žmonių jau rezervavo laiką apsilankymui iki birželio 24 dienos vyksiančioje parodoje, kad galėtų savo akimis pamatyti paslaptingą drobulę, daugelio laikomą Jėzaus Kristaus įkapėmis.

„Tikite ar ne, bet tai, be jokios abejonės, yra kažkas ypatinga“, – sakė vienas italas, buvęs tarp pirmų laimingųjų, pamačiusių šventąją drobulę po parodos atidarymo mišių Italijos mieste Turine.

4,36 m ilgio ir 1,10 m pločio lininėje drobulėje, kuri saugoma kriptoje, esančioje Turino Šv. Jono Krikštytojo katedroje, matomas neryškus nukryžiuoto vyro, kaip tikima, Jėzaus, kūno ir veido atvaizdas.

Nemažai mokslininkų tvirtina, kad šis audeklas buvo nuaustas XIII amžiaus pabaigoje ir tėra viduramžių klastotė. Tačiau niekas nėra pateikęs mokslinio šio atvaizdo paaiškinimo ir niekam nėra pavykę sukurti jo analogo.

„Tai nėra tikėjimo išpažinimas, nes tai nėra tikėjimo ar garbinimo objektas, bet jis gali padėti tikėjimui“, – praėjusią savaitę sakė Turino arkivyskupas Cesare Nosiglia.

Skaityti daugiau...

Latviai bijo „žaliųjų žmogeliukų“ iš Rusijos ir beprasidedančio hibridinio karo

Latvija baiminasi Rusijos įtakos.15min.lt 2015-04-20

Latvija ketina stiprinti savo karines pajėgas bijodama hibridinio karo. Tai turėtų būti ženklas „žaliesiems žmogeliukams“, rašo Tvn24.pl. Latvijos premjerė Laimduota Straujuma tikina, kad šalyje jau pastebimi hibridinio karo ženklai. Ypač ryški rusiškoji propaganda žiniasklaidoje, kuri gali paveikti rusų tautinę mažumą, sudarančią net iki 40 proc. šalies gyventojų.

Vasarį Latvijos premjerė pasakė, kad šalyje jau matyti hibridinio karo ženklai. Taip pat ji tuomet pareiškė, jog Gynybos ministerija dirba šalies saugumo stiprinimo srityje.

Planuose – sustiprinti priešlėktuvinę gynybą ir oro erdvės priežiūrą.

Pasak Latvijos gynybos viceministro Janio Garisono, jeigu „žalieji žmogeliukai“ pasirodytų, šalis pasinaudotų visais turimais resursais gintis nuo jų ir juos neutralizuoti.

Skaityti daugiau...

Zombinimo virusas mūsų žiniasklaidoje

 

zolub 562015-04-19

Stabdyti dalies kai kurių rusiškų kanalų programų transliaciją Lietuvos radijo ir televizijos komisija sprendimą buvo priėmusi jau anksčiau. Pernai galiojo draudimas „NTV Mir“, užpernai drausta transliuoti dalį „Pirmojo Baltijos kanalo“ laidų, šiuo metu dar galioja apribojimai „Ren TV Baltic“ kanalui, tačiau dabar priimtas sprendimas visiškai išjungti „RTR Planeta“ transliaciją.
Lietuvos TV žurnalistė Joana Lapėnienė LRT televizijos laidoje „Savaitė“ 2015 m. balandžio 12 d. aiškino, kad „RTR Planeta“ registruota Švedijoje, transliuoja Rusijoje pagamintas laidas. Lietuvos radijo ir televizijos komisija dėl pažeidimų pernai stabdė ne Europos Sąjungoje (ES) parengtų laidų transliacijas. Tačiau minėtoji „RTR Planeta“ nesiliovė. Sausio 18 d. laidoje „Sekmadienio vakaras su V. Solovjovu“ buvo kurstoma nesantaika tarp ukrainiečių ir rusų, raginama su jais susidoroti, neigtas Ukrainos teritorinis vientisumas.
Akivaizdu, kad iš radijo, televizijos, internetinių portalų skleidžiama Rusijos Federacijos agresyvi imperinė-sovietinė propaganda sugebėjo suzombinti ir nupilietinti tos šalies visuomenę taip, kad pasitikėjimas antrajam Stalinui – Vladimirui Putinui – viršija 80 procentų, nors ta visuomenė skursta, patiria demografinę katastrofą, pačios valstybės ir jos vadovo spėkos nuolatos silpsta.
Paradoksas: zombinimo reiškinį per propagandą kaimyninėje valstybėje ir jo neigiamą įtaką mūsų visuomenei aiškiai matome, o kas dedasi čia pat, mūsų valstybėje, tarsi nepastebime ar apsimetame, kad tokio reiškinio nėra ar būti negali. Kartais ir pastebime...
Reikėjo, kad Giedrius Grabauskas, prisistatantis žurnalistu, judėjimo „Vytis“ koordinatoriumi suorganizuotų Kaune piketą prieš NATO, o slėptino veiksmo ekspertė Milda Bartašiūnaitė viešai pareikštų jog visokeriopai palaiko Donbaso separatistus bei remia Aleksandrą Zacharčenką, kad specialios tarnybos imtųsi atitinkamų profilaktikos veiksmų. Tačiau tai – tik menkutis epizodas iš visuomenės zombinimo visumos.

Skaityti daugiau...

K. Masiulis. Lietuvoje galėtų gyventi 4 milijonai

Kęstutis Masiulisdelfi.lt 2015-04-16

Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis pristatė Vyriausybei projektą, kaip pertvarkyti Migracijos departamentą.

Dokumente kalbama apie funkcijų perskirstymą tarp valstybinių institucijų ir galimybę sutaupyti lėšų bei etatų, tačiau apie migracijos reiškinį, jo valdymą ir tikslus beveik neužsimenama.

Lietuva neturi jokios migracijos politikos ir panašu, kad greitai jos neturės. Trūksta supratimo, kaip migraciją galima valdyti ir pakreipti šalies ekonomikos ir socialinio augimo kryptimi. Iki šiol Lietuvoje į tai žiūrima kaip į savaime vykstantį nepriklausomą reiškinį.

„Globalios Lietuvos“ nėra

Andriaus Kubiliaus vyriausybė pirmoji per 25 m. pabandė apibrėžti strateginį ryšį tarp Lietuvos valstybės ir jos diasporos, kuri nelygu kaip skaičiuosi, siekia apie 1,3-2,5 mln. žmonių. Pagrindinė to dokumento žinia – nesvarbu kur lietuviai gyvena, jie yra Lietuvos dalis ir gali prisidėti prie jos pažangos.

 

Strategija patvirtinta 2012 m. ir nė kiek nekeista galioja ir dabar, nes A. Butkevičiaus vyriausybė apskritai intelektualiai per silpna, kad užsiimtų tokiomis ilgalaikėmis problemomis. Lėšų strategijai įgyvendinti neskirta, deklaratyviai priskirti uždaviniai keliolikai valstybės institucijos, kurios tik deklaratyviai juos ir vykdo. Taigi pakalbėta ir tiek.

Skaityti daugiau...

Pasakė, kodėl Rusija neturėtų gąsdinti Baltijos šalių

delfi.lt 2015-04-16

Estijos premjero Taavi Roivas atsakymas į klausimą, ar Rusija galėtų panaudoti karinę jėgą Baltijos šalyse „gelbėdama“ „tėvynainius“, konkretus ir aiškus kaip dukart du – ne. Premjeras turi ir paaiškinimą savo optimizmui: žmogaus teisės Rusijoje – beveik nepažįstamas gėris, todėl Baltijos šalyse gyvenantys žmonės neturi jokių priežasčių norėti, kad juos kas gelbėtų.

„Estijoje gyvenančių žmonių teisės yra kur kas geriau užtikrinamos nei žmonių, gyvenančių Rusijoje. Tai galioja visiems, nepaisant etniškumo: estams, rusams, lietuviams, lenkams – bet kam. Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje mes esame pripratę, kad žmogaus teisių reikia paisyti, tačiau žmonėms gyvenantiems Rusijoje tai tolima“, - interviu DELFI sakė estų premjeras.

Jis pabrėžė ir ekonominį kontekstą, kuris esą palankesnis Baltijos šalims. Kaip pavyzdį T. Roivas pasitelkė Narvą ir Ivangorodą – šie miestai įsikūrę skirtingose Narvos upės pusėse: tik Narvos miestas yra Estijoje, Ivangorodas – Rusijoje.

Skaityti daugiau...

M. Chodorkovskis: V. Putino valstybė kuriama tik karui

delfi.lt 2015-04-16

 

Buvęs „Jukos“ vadovas Michailas Chodorkovskis Stanfordo universitete JAV Kalifornijos valstijoje skaitydamas paskaitą „Rusija: atgal į ateitį“ atsakė į klausimą dėl Krymo pusiasalio statuso, remdamasis 2008 m. Rusijos prezidento Vladimiro Putinointerviu vokiečių televizijos kanalui ARD, kuriame jis teigia, kad Krymas nėra ginčytina teritorija, ten nėra etninio konflikto, o Rusija jau seniai pripažino Ukrainos sienas.

„Specialiai prieš mūsų susitikimą savo „Twitter“ paskyroje paskelbiau 2008 metų Putino kalbą, kurioje jis teigia, kad Krymas be jokios abejonės priklauso ukrainiečiams. Ką galiu pasakyti, jei taip sako prezidentas“, - kalbėjo M. Chodorkovskis.

M. Chodorkovskis palygino šiuolaikinę Rusiją su alternatyviu išgalvotu HIll Valley miestu iš Roberto Zemeckio filmo „Atgal į ateitį“ („Back to the Future“), rašo newsru.com.

„2015-ųjų Rusiją valdo tipinis Biffas Tannenas, kurį supa kleptokratų komanda. Tik šiuo atveju ne miesto, o didelės šalies gyventojai – suvokiantys, kas iš tiesų vyksta, tačiau neturintys jėgų pasipriešinti propagandai, policijai ir kriminalui, o policija dažnai nelabai tesiskiria nuo kriminalo“, - samprotavo M. Chodorkovskis, pridurdamas, kad Rusija turėjo šansą pasidaryti visiškai kitokia, galėjo pasukti „atviros visuomenės, politinės konkurencijos ir realios kovos su korupcija link“.

Skaityti daugiau...

Signatarų namuose – profesoriaus Vytauto Landsbergio knygos „Ukrainos Golgota. 2013–2014“ sutiktuvės

voruta.lt 2015-04-15

 

2015 m. balandžio 17 d., penktadienį, 16 val. Signatarų namų salėje, Pilies g. 26, Vilniuje, vyks Vytauto Landsbergio knygos „Ukrainos Golgota. 2013–2014“ sutiktuvės. Apie Ukrainos kovą už Europą diskutuos profesorius Vytautas Landsbergis, žurnalistas Dovydas Pancerovas ir žurnalistas, publicistas ir kinematografininkas Jonas Ohmanas.

lnm.lt inform.

 

Daugiau straipsnių...

  1. A. Piontkovskis: dėl branduolinio ginklo iš Kremliaus pasiųsti aiškūs signalai
  2. R. Juknevičienė. Jau subrendo Sąjūdžio vaikai. Atverkime kelius
  3. A. Kazlauskas. Kaip konstruojamas mitas apie TS-LKD liberalėjimą
  4. Turime ne vieną alternatyvą, kam parduoti SGD dujas