• Naujienos
  • Istorija
  • Dokumentai
  • Apie Sąjūdį
    • Lietuvos Sąjūdžio įstatai
    • Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimai
    • Lietuvos Sąjūdžio ženklas
  • Archyvas
  • Kontaktai

Svarbu

  • XVI suvažiavimo rezoliucijos

  • Dėl šauktinių kariuomenės grąžinimo

  • Dėl santykių su Lenkijos ir Lietuvos lenkais

  • Dėl padėties įstatymdavystėje, artėjant apribojimų dėl žemės pardavimo užsienio subjektams termino pabaigai

  • Apie demokratijų nevieningumo krizę

Turinys

  • Suvažiavimai
  • Istorija

Registracija

  • Pamiršote slaptažodį?
  • Pamiršote prisijungimo vardą?

Vytautas Landsbergis: Viršūnių patikra

Eu­ro­pos vir­šū­nių su­si­ti­ki­mas, tad ir ga­lu­ti­nė jo pa­ti­kra - šią sa­vai­tę. Ta­čiau pa­laips­nė, sis­te­mi­nė ir pa­ma­ti­nė pa­ti­kra vyks­ta jau ku­rį lai­ką.

Iš pen­kių kan­di­da­čių į pre­ky­bi­nį po­li­ti­nį su­ar­tė­ji­mą su Eu­ro­pos Są­jun­ga (to­dėl ne­len­dant į Ru­si­jos mui­tų są­jun­gą) pir­mo­ji at­šo­ko Ar­mė­ni­ja. Tai jos pre­zi­den­tas, vie­šė­da­mas Mask­vo­je, su­si­ta­rė ir par­eiš­kė, ne­si­tar­da­mas nei su tau­ta, nei su par­la­men­tu, kad Ar­mė­ni­jos ke­lias ei­na su Ru­si­ja į Azi­ją. Ne į Eu­ro­pą.

To­kia ži­nia kaž­ko­dėl ne­pa­dė­jo iš­ryš­kin­ti Azer­bai­dža­no eu­ro­pi­nio pa­si­rin­ki­mo. Šį­kart pa­ti Eu­ro­pa ar­ba Eu­ro­pos Są­jun­ga pa­si­rin­ko as­mens lais­vių da­ly­ką iš­kel­ti kan­di­da­tėms į su­tar­tį kaip svar­biau­sią kva­li­fi­ka­ci­nę vir­šū­nę, o ša­lies pa­si­rin­ki­mo lais­vę ar­ba ne­ver­ga­vi­mą ki­tai vals­ty­bei pa­lik­ti ne­reikš­min­go­se dau­bo­se. Net „Free­dom Hou­se“ kon­fe­ren­ci­jo­je Vil­niu­je ši or­ga­ni­za­ci­ja įra­šė Ar­mė­ni­ją į „pu­siau lais­vų“ ka­te­go­ri­ją, pa­lik­da­ma Azer­bai­dža­ną su Gu­di­ja vie­no­dai juo­doj ba­loj, nors lais­vos ir ne­prik­lau­so­mos vals­ty­bi­nės lai­ky­se­nos po­žiū­riu vis­kas bū­tų prieš­in­gai, Ar­mė­ni­jos ir Gu­di­jos ru­siš­ki ka­ri­niai pro­tek­to­ra­tai vie­no­je li­ni­jos pu­sė­je, o Azer­bai­dža­nas - ki­to­je.

Skaityti daugiau...

Gintaras Sarafinas. Formalus teisingumas dažnai nėra joks teisingumas

veidas.lt 2013-11-25

Paradoksalu, tačiau formalus teisingumas realybėje dažnai atrodo kaip neteisingumas. Ypač Lietuvoje. Ir toks teisingumas didina nepasitikėjimą savo valstybe.

Žvelgiant formaliai, Konstitucinis Teismas, liepos pirmąją paskelbęs, kad krizės metu priimti įstatymų pakeitimai, kuriais apkarpytos teisėjų, pareigūnų ir valstybės tarnautojų algos, prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui, viską atliko tarsi nepriekaištingai, viską pagrindė tobulais teisiniais argumentais. Formaliai ir Vyriausybė pasielgė teisingai, juk algos teisėjams ir tarnautojams atkurtos vykdant Konstitucinio Teismo nutarimą. Formaliai ir prie Seimo neprisikabinsi – jis taip pat teisus.
O jei žvelgi neformaliai, žmogiškai, kažkaip neskaniai viskas atrodo. Ir joks čia teisingumas. Teisėjams, ministrams, tarnautojams atlyginimai didėja (kitaip tariant, grąžinami į ankstesnį lygį), o mokytojams, kultūros darbuotojams ir medikams – ne. Pensininkams pensijų taip pat niekas nei padidinti, nei atkurti neplanuoja, neįgaliesiems socialinės išmokos irgi nedidės.
Formaliai Konstitucinio Teismo vadovai ir atstovai nesunkiai gali atremti, kad nei dėl pensininkų, nei dėl neįgaliųjų, nei dėl mokytojų, nei dėl medikų, nei dėl kultūros darbuotojų algų ar socialinių išmokų į Konstitucinį Teismą niekas nesikreipė ir neprašė išnagrinėti jų sumažinimo atitikties Konstitucijai. Formaliai ir premjeras su ministrais tegali paskėsčioti rankomis: na, nekalti mes. Bet po tokių sprendimų ir Konstitucinis Teismas, ir kiti teismai, ir Vyriausybė, ir kitos valdžios grandys gali nors ant galvos atsistoti – dauguma šalies gyventojų į jas žvelgs skeptiškai, kritiškai ir, žinoma, nepasitikės. Net jei daugelis kitų sprendimų bus teisingi tiek formaliai, tiek neformaliai.

Skaityti daugiau...

Neleidžia Kaune nuo tilto nuimti sovietinių simbolių

Kaunas

delfi.lt 2013-11-25

Kauno valdžios noras nuo Vytauto Didžiojo tilto nuimti sovietmetį primenančias penkiakampes žvaigždes ir sovietinius herbus kol kas nebus išpildytas - tai vis dar saugomos kultūros paveldo vertybės, kurias galima nebent pridengti.

„Kauno diena“ rašo, kad Kauno meras Andrius Kupčinskas kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą, prašydamas, kad šie simboliai būtų išbraukti iš kultūros vertybių sąrašo. Jis teigė įsitikinęs, kad jie pažeidžia įstatymą, draudžiantį nacių ir sovietų simbolikos naudojimą viešose vietose.

Tačiau paveldosaugininkai laikosi priešingos nuomonės. Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė informavo, jog departamento trečiosios vertinimo tarybos nariai nusprendė, kad ir toliau galioja anksčiau nustatytos Vytauto Didžiojo tilto vertingosios savybės. Toks vertinimas reiškia, kad žvaigždės ir herbai ant Vytauto Didžiojo tilto turi likti.

Skaityti daugiau...

In Memoriam Vytautas Zenkus

 

2013 m. lapkričio 23 d. netekome Šaulių Sąjungos  atkūrėjo, Lietuvos Šaulių Sąjungos muziejaus direktoriaus, aktyvaus Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos  nario VYTAUTO ZENKAUS. 

Lietuvos Sąjūdžio taryba nuoširdžiai užjaučia velionio artimuosius ir gimines.

Velionis pašarvotas šalia  Gerojo Ganytojo Bažnyčios esančiose šarvojimo salėse, V.Krėvės pr.95a. Kaunas, Šv. mišios už velionį bus laikomos Gerojo Ganytojo Bažnyčioje 10 val., laidojamas 2013 m. lapkričio 26 (antradienį).Į Eigulių kapines  karstas išnešamas 13 val.

Liudvika Pociūnienė. Įvarčiai į savus vartus

alfa.lt 2013-11-23

Regis, šiandien mūsų marga žurnalistų bendruomenė susiduria su vienu gana profesionaliai sukonstruotu propagandiniu kabliuku. Tai klausimas: kas nutekino VSD pažymą? Užkibusieji ant šio kabliuko sušilę plūkiasi jau trečia savaitė – sustatinėja chronologijas, interpretuoja politikų pasisakymus, ieško slaptos žinios tarp žodžių ir tarp eilučių. Nuo šio kabliuko pasirodė neapsaugoti ne tik jauni reporteriai, nuoširdžiai besistengiantys atlikti savo pareigą - net ir labai patyrę žiniasklaidos vilkai tą patį kabliuką prarijo nemirksėdami ir iki šiol su pasimėgavimu gromuliuoja.

O atsakymą į minėtą klausimą vis dėlto reikėtų surasti mažų mažiausiai dėl dviejų priežasčių: pirma, kad baigtųsi jau fantazijos ribą peržengiančios politinės spekuliacijos; antra – „nutekintoją“ derėtų apdovanoti ar kaip nors kitaip pagerbti. Kodėl taip manau? Pirmiausia, toje pažymoje esama žymiai svarbesnių perspėjimų, nei tie, kuriuose kalbama apie informacinius puolimus prieš prezidentę. Kažkaip dauguma komentatorių praleido pro ausis tai, kad prezidentė yra tik viena iš politikų, apie kuriuos renkama kompromituojanti medžiaga. Ir ta medžiaga nebūtinai turi būti paviešinta. Viešinama tik tuomet, kai politikas atsisako paklusti slaptam spaudimui. Prieš tai, grasinant paviešinimu, bandoma priversti mušti įvarčius į savus vartus. Tokia tikimybė kuo puikiausiai paaiškintų keistus kai kurių viešumoje veikiančių asmenų viražus ir šiandien – bet tai būtų atskira tema, verta aukščiausios klasės reporterio, kuris nebijotų realiai rizikuoti savo karjera, o galbūt ir galva... Kaip eilinė visuomenės narė ir labiau į kultūros temas linkusi žurnalistė kol kas tegaliu pasakyti, kad visuomenei svarbu būtų žinoti bent jau tų kitų svetimų žvalgybų taikiklyje atsidūrusių politikų pavardes – juk užuomina pažymoje neabejotinai remiasi konkrečia operatyvine informacija.

Skaityti daugiau...

V. Landsbergis: Kariuomenės dienai

lzinios.lt 2013-11-23

Eu­ro­pos Par­la­men­te - vie­nos sa­vai­tės par­oda. 100 me­tų Če­kos­lo­va­ki­jos le­gio­nams, 1914-2014. Kū­rė­si jų ka­riuo­me­nė - bren­do min­tis apie vals­ty­bę. Taip, kaip ir ke­lis­kart Lie­tu­vo­je.

Če­kų ir slo­va­kų tau­tos anuo­met bu­vo in­kor­po­ruo­tos į Aus­tri­jos ar­ba Aus­tri­jos-Veng­ri­jos im­pe­ri­ją. Ši pa­ty­rė skau­dų smū­gį, kai ser­bų te­ro­ris­tas nu­žu­dė aus­trų pri­ncą - sos­to įpė­di­nį, ir Aus­tri­ja at­sa­kė ka­ru prieš Ser­bi­ją. Šią den­gė Ru­si­ja. Vie­na po ki­tos įsi­trau­kė ki­tos vals­ty­bės, be­si­da­ly­da­mos į du są­jun­gi­nin­kų blo­kus, ir pra­si­dė­jo Di­dy­sis ka­ras, vė­liau pa­va­din­tas Pir­muo­ju pa­sau­li­niu.

Če­kų ir slo­va­kų bu­vo abie­jo­se fron­to pu­sė­se - ir aus­trų, ir ru­sų da­li­niuo­se. Pa­ly­gin­ki­me. Kai Vo­kie­ti­jos kai­ze­rio da­li­niai at­mu­šę ru­sus ver­žė­si į Lie­tu­vą, vo­kiš­kuo­se ka­rių ant­ka­piuo­se, pa­vyz­džiui, Vil­niu­je, li­ko ir lie­tu­viš­kų ar­ba maž­lie­tu­viš­kų pa­var­džių. Ie­vos Si­mo­nai­ty­tės ap­ra­šy­ta pa­sku­ti­nio­jo Ši­mo­nio iš Aukš­tu­jų žū­tis ir ka­rio kry­že­lis su už­ra­šu "Heinz Schi­mo­nies" ne­bu­vo tik li­te­ra­tū­ri­nė iš­mo­nė.

Skaityti daugiau...

A.Praleika. Kai krinta didieji, mažieji laikosi tvirtai

lzinios.lt 2013-11-25
Kaip api­bū­din­ti Ukrai­nos val­džios spren­di­mą su­stab­dy­ti pa­si­ren­gi­mą su­tar­ties su Eu­ro­pos Są­jun­ga (ES) pa­si­ra­šy­mui? Gai­la, tie­siog bai­siai gai­la, kad taip įvy­ko. Ko­dėl gai­la? To­dėl, kad ukrai­nie­čiai pra­lei­do is­to­ri­nę ga­li­my­bę su­grįž­ti į Eu­ro­pą, iš ku­rios bu­vo iš­plėš­ti net prieš ke­lis šimt­me­čius. Tai – di­de­lis pra­lai­mė­ji­mas na­ci­jai, ku­ri sa­ve lai­ko eu­ro­pie­tiš­ka.

Tuo pat me­tu rei­kia pa­svei­kin­ti Ru­si­ją su ne­pap­ras­ta jos už­sie­nio po­li­ti­kos per­ga­le. Ne­si­no­ri, bet rei­kia, nes pa­sta­rą­jį Ukrai­nos spren­di­mą lė­mė ne kas ki­ta, o Ru­si­jos spau­di­mas. Be to, šį kar­tą Mask­va ti­krai iš­ko­vo­jo per­ga­lę. Be­pi­gu bu­vo gąs­din­ti ma­žy­tę Ar­mė­ni­ją, kad ji at­si­sa­ky­tų su­ar­tė­ji­mo su ES ir sto­tų į Mui­tų są­jun­gą. Ukrai­na – štai, kur ti­kra per­ga­lė. Su­nku net įsi­vaiz­duo­ti, kuo tu­rė­jo bū­ti gra­si­na­ma (ar­ba kas ža­da­ma) Ki­je­vui, kad ga­lin­gie­ji, nie­kam pa­klus­ti ne­pra­tę šios ša­lies eko­no­mi­kos mag­na­tai pa­sku­ti­nę aki­mir­ką nu­lenk­tų gal­vas prieš Krem­lių. Pa­si­ro­do, to­kios ma­žos ša­lys kaip Mol­do­va ir Gru­zi­ja ga­li lai­ky­tis tvir­čiau nei di­džiu­lė Ukrai­na.

Skaityti daugiau...

K. Masiulis. Socialdemokratų kerštas miestams, kurie „neteisingai“ balsavo

Kęstutis Masiulisdelfi.lt 2013-11-25

Valdančiosios koalicijos nariai rezga planus, kaip atkeršyti miestiečiams, kurie nebalsavo už kairiuosius, o labiausiai palaikė konservatorius.

Puse lūpų kalbama, kad Seimo valdančiosios koalicijos nariai savo apygardoms gaus apie milijoną litų iš valstybės.

Verta suabejoti, ar tokie viešai nutylimi, bet egzistuojantys politiniai susitarimai biudžeto sąskaita spręsti valdančiųjų parlamentarų įgeidžius apygardose turi ką nors bendro su tuo, ką vadiname viešuoju interesu. Merkantilinis rinkėjų papirkinėjimas kaimiškose apygardose neša politinius dividendus, tačiau nepagrįstai skriaudžiami miestiečiai.

Skaityti daugiau...

Daugiau straipsnių...

  1. Minime Lietuvos kariuomenės dieną
  2. Vytautas Landsbergis: Pirmininkavimo laikotarpis (eilėraštis)
  3. Pirmininkaujanti Lietuva pasiekė politinį susitarimą dėl prekybos tvarkos tam tikroms prekėms, gaunamoms perdirbant žemės ūkio produktus
  4. Martynas Čerkauskas. Ištikimoji L.Graužinienė apgynė V.Uspaskichą nuo teisėsaugos

Puslapis 908 iš 982

  • Pradėti
  • Ankstesnis
  • 903
  • 904
  • 905
  • 906
  • 907
  • 908
  • 909
  • 910
  • 911
  • 912
  • Kitas
  • Pabaiga

 

Lietuvos Sąjūdis