Svarbu
Registracija
Teismas: lietuvių kalbos egzamino lengvatos tautinėms mažumoms prieštarauja Konstitucijai
Antradienį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) paskelbė savo sprendimą dėl lietuvių kalbos egzamino, kurį šiais metais tautinių mažumų abiturientai laikė lengvesnėmis sąlygomis – pasirenkamų autorių skaičius jiems buvo padidintas, o rašinio apimtis – sumažinta. Išplėstinė teisėjų komisija, išnagrinėjusi keturių Seimo narių pateiktą skundą, nutarė, jog lengvatos, suteiktos tautinių mažumų atstovams, prieštarauja Konstitucijoje nurodytiems lygybės principams.
LVAT sprendimas įsigalioja nuo šių metų rugsėjo 1 dienos, todėl gegužę laikyto lietuvių kalbos egzamino rezultatai anuliuojami nebus. Šis LVAT sprendimas – galutinis ir neskundžiamas.
Apskundė įsakymą
2013 metų vasario 20 dieną Švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio priimtą įsakymą, kuriuo lietuvių kalbos egzaminą laikiusiems tautinių mažumų mokyklų moksleiviams žodžių skaičius brandos egzamino rašinyje buvo sumažintas nuo 500 iki 400 žodžių, o pasirenkamų autorių skaičius – padidintas, apskundė keletas Seimo narių – Liberalų sąjūdžio nariai Gintaras Steponavičius ir Dalia Teišerskytė bei konservatoriai Stasys Šedbaras ir Valentinas Stundys. Šių politikų manymu, tautinėms mažumoms parankus ministro įsakymas prieštarauja teisės aktų reikalavimams.
Sąjūdis ir jo vardai
Sekmadienį šeimos rinkosi į akciją „Apginsime Šeimą - išsaugosim Lietuvą!
Reaguodamos į Seimui svarstyti pateiktas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas bei priiminėjamą „socialines lytis“ įteisinančią Stambulo konvenciją,sekmadienį aktyvios Lietuvos šeimos rinkosi į telkiamąją pilietinę akciją „Apginkime šeimą – išsaugokime Lietuvą“. Renginyje dalyvavo apie pusė tūkstančio žmonių.
Renginyje, kurį vedė aktoriai Dalia Michelevičiūtė ir Giedrius Arbačiauskas, kalbėjo psichologė Eglė Mirončikienė, psichoterapeutas Gintautas Vaitoška, tėvų forumo atstovas Renaldas Jančiauskas, motinos ir tėvai.
Apvertimai
Norėčiau atkreipti dėmesį į vieną keistą tendenciją, ryškėjančią viešose diskusijose aktualiais visuomenės gyvenimo klausimais, kuriuos bandoma sureguliuoti naujais įstatymais bei jų pataisomis. Šią tendenciją galima palyginti su bandymu statyti namą aukštyn kojomis. Ji reiškiasi įvairiausiose sferose – nuo šeimos politikos iki viešųjų pirkimų. Tai absurdiški apvertimai, kai kuriamos įstatymų normos realybėje atsisuka prieš visuomenės gerovę.
V. Landsbergis: Europos švietimas apie Baltijos kraštų likimą – ilgas ir kantrus darbas
 |
| Prof. Vytautas Landsbergis |
Siekis, kad Europa kuo daugiau sužinotų apie Baltijos šalių likimą ir dabartį - ilgas ir kantrybės reikalaujantis darbas, pabrėžia pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas europarlamentaras Vytautas Landsbergis.
Europos Parlamente Strasbūre trečiadienį buvo paminėtos Baltijos tautų tremties metinės. Kaip BNS sakė vienas šio minėjimo organizatorių V.Landsbergis, kasmet nuo 2006-ųjų vykstantis renginys sutraukia vis daugiau dalyvių.
.
1940 m. birželio 14 d. įvyko Sovietų sąjungos
agresija prieš Lietuvos valstybę
 |
Mūsų Tėvynė buvo klastingai užgrobta. Komunistinės
imperijos pastangomis sunaikinta ne tik Lietuvos valstybė, bet
ir visa jos sąmoninga pilietinė visuomenė.
Pagerbkime tremtinius ir kalinius, kurie žuvo Sibiro
platybėse, ir tuos, kurie po ilgų kančių grįžo į Tėvynę.
Grybauskaitė: skaudi trėmimų istorija – žmonių ir valstybės atminty :Grybauskait
 |
| Prezidentė Dalia Grybauskaitė |
Gedulo ir vilties dieną Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė pagerbė masinių trėmimų aukas iškilmingame minėjime Seime.
Šalies vadovė pabrėžė, kad privalome išsaugoti tiesą apie masinius trėmimus ir neleisti sumenkinti ar iškraipyti mūsų istorijos.
Lietuvos vadovės teigimu, Birželio 14-oji mus atveda į akistatą su skaudžia praeitimi, kuri niekada neišsitrins, nes ji ir žmonių, ir valstybės atmintyje.
„Istorija palieka faktus, liudijimus, galimybes interpretuoti. Tačiau šiandien stovėdami čia ir prisimindami okupacijos, genocido ir sovietmečio represijų aukas mes visi privalome liudyti tiesą, net jeigu ji kažkam atrodo nepatogi ar nereikalinga“, – sakė prezidentė.
Tik tiesa ir atvirumas, pasak šalies vadovės, gali padėti išvengti manipuliavimo istorija, atremti informacinio saugumo grėsmes, sustiprinti pasitikėjimą vieni kitais ir savo valstybe.
Europos Parlamento plenarinėje sesijoje prisiminti masiniai 1941-ųjų birželio trėmimai
www.voruta.lt 2013-06-13Šios savaitės Europos Parlamento plenarinei sesijai Strasbūre susirinkę europarlamentarai buvo pakviesti prisiminti masinių trėmimų, prasidėjusių 1941 metų birželio 14-ąją, aukas.
„Birželio 14-ąją minėdami Gedulo ir Vilties dieną prisimename šimtus tūkstančių nekaltų žmonių, ištisas šeimas, gyvuliniuose vagonuose ištremtas į tolimąjį Sibirą, Gulago lagerius. Beveik pusė ištremtųjų, kentusių nežmoniškas sąlygas ir žiaurias represijas buvo kūdikiai ir vaikai. Šie siaubingi nusikaltimai prieš žmoniškumą tęsėsi nuo 1941 iki 1953-ųjų“, – į kolegas plenarinio posėdžio metu kreipėsi Lietuvos europarlamentarė Radvilė Morkūnaitė-Mikulenienė.
Anot EP narės, birželio 14-oji – kartu ir išsilaisvinimo iš totalitarinių režimų vilties diena.