​Lukašenka: reikėtų atiduoti Rusijos žemes Kazachstanui ir Mongolijai

alfa.lt 2014-10-09

Teisinti Krymo prijungimą prie Rusijos istorinėmis pretenzijomis nereikėtų, nes tada galima žengti dar toliau į praeitį ir pareikalauti, kad Rusija grąžintų didžiąją dalį savo žemių Kazachstanui ir Mongolijai, interviu televizijai pareiškė Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka. Apie tai ketvirtadienį skelbia „Laisvosios Europos radijas” (RFE/RL).

„Daugelis sako, kad Krymas kažkada neteisingai atiteko Ukrainai, kad tai – istorinė rusų žemė, ir panašiai. Tai – neteisinga prieiga, – sakė A. Lukašenka „Euronews”. – Tai gal tada grįžkime į chano Batyjaus laikus, į mongolų-totorių jungo laikus… Tada reikės Kazachstanui, Mongolijai ar dar kažkam atiduoti beveik visą Rusijos, Vakarų Europos, Rytų Europos dalį. Išskyrus Baltarusiją – jie iki mūsų atėjo, tačiau nepalietė.”

A. Lukašenka taip pat kategoriškai atmetė galimybę pripažinti Rytų Ukrainoje susikūrusių darinių, vadinamųjų Donecko ir Lugansko liaudies respublikų, nepriklausomybę.

Skaityti daugiau...

Tomas Viluckas: Iššūkiai šeimai veda link kitokios katalikybės

15min.lt 2014-10-09

Praėjusį sekmadienį Vatikane prasidėjo neeilinė Vyskupų sinodo asamblėja skirta šeimai. Ši asamblėja yra neeilinė todėl, kad po metų vyks popiežiaus Pranciškaus sušaukta eilinė asamblėja vėl skirta šeimos temai, o dabartinės asamblėjos išvados bus tarsi parengiamosios po metų vyksiančiai.

Neeilinėje asamblėjoje dėmesys skiriamas šeimos pastoracijai Evangelijos šviesoje, o jau po metų eilinė asamblėja svarstys šeimos pašaukimą ir misiją Bažnyčioje bei pasaulyje. Svarbu pabrėžti, kad šis sinodas yra pirmasis valdant popiežiui Pranciškui ir jis skirtas šeimos klausimams, be to, neeilinis.

Toks dėmesys šeimos problematikai rodo, kad su žmogaus lytiškumu susiję klausimai tampa pagrindiniais šiuolaikinės katalikybės darbotvarkėje. Šeimos situacija nėra paprasta – akivaizdu, kad šeimos institucija patiria krizę ir nebėra tokia stabili kaip prieš penkiasdešimt metų, šeimos dažnai išyra.

Iš viso pasaulio vyskupijų susirinkusiems vadinamiesiems „Sinodo tėvams” – 191 vyskupui – teks per dvi savaites diskutuoti apie temas, kurių spektras siekia nuo gimimo reguliavimo metodų iki vienalyčių sąjungų.

Ekscelencijoms talkina ne tik 16 ekspertų, bet ir 6 sutuoktinių poros. Po diskusijų bus parengtas, dalyvių balsavimu patvirtintas ir paskelbtas sinodo išvadų dokumentas.
Pagalba vyskupams turėtų tapti ir didžiulio dėmesio pasaulio vyskupijose ir tikinčiųjų bendruomenėse sulaukusio sinodo klausimyno šeimos tema medžiaga. Prieš metus iš Vatikano išsiuntinėta anketa kėlė tuos pačius klausimus, kaip ir dabar siūlomi svarstyti vykstančio sinodo diskusijose.

Skaityti daugiau...

G. Landsbergis: faktorius, kodėl V. Putinas diriguoja Europoje

Gabrielius Landsbergis delf.lt 2014-10-09

Karo alinama Ukraina tapo ciniškų žaidimų įkaite Europos Sąjungos politikos centru laikomame Briuselyje.

Bet kokie bandymai palengvinti ekonominę padėtį Ukrainoje susilaukia aršaus dešiniųjų ir kairiųjų radikalų grupių Briuselyje pasipriešinimo. Susitaikėlišką ir itin Kremliaus režimui palankią politiką Europos Parlamente (EP) pirmiausia stumia Prancūzijos radikalių dešiniųjų atstovai, kurių priešakyje – europarlamentarė, karščiausia V. Putino rėmėja Vakaruose vadinama Marine Le Pen.

Būtent ji dirigavo EP narių grupei, blokavusiai supaprastintą ir pagreitintą teisinį procesą, kuris leistų išplėsti Europos Sąjungos vienašališkai taikomas palengvintas prekybos sąlygas ukrainietiškai produkcijai.

„Pastangos užblokuoti ES pagalbą Ukrainai kritišku metu liudija norą sunaikinti ES reputaciją, o Ukrainos ekonomiką atiduoti Rusijos įtakos sferai. Tą reikia aiškiai suprasti bei garsiai įvardinti. Dešiniųjų ir kairiųjų radikalai Europos Parlamente ciniškai išnaudoja demokratines procedūras, siekdami griauti Europą iš vidaus. Ne paslaptis kam būtų naudingiausia turėti susiskaldžiusią ir silpną Europą. Laimei kol kas jie dar neturi kritinės politinės masės, todėl jų sabotavimą įveiksime“, - sakė Lietuvos atstovas Gabrielius Landsbergis po to, kai prancūzės M. Le Pen diriguojami europarlamentarai EP Tarptautinės prekybos komitete blokavo galimybę supaprastintų prekybos sąlygų pratęsimo tvarkai taikyti greitesnę priėmimo procedūrą.

Skaityti daugiau...

Seimas nepanoro mažinti rusiškos produkcijos kiekį televizijose

alfa.lt 2014-10-07

Seimas antradienį nepritarė prezidentės Dalios Grybauskaitės teikiamoms pataisoms, kuriomis siūlyta mažinti rusiškos televizijos produkcijos transliavimą.

Už atitinkamas Visuomenės informavimo įstatymo pataisas balsavo 33 Seimo nariai, prieš buvo 13, susilaikė 49 parlamentarai. Už projektą balsavo opoziciniai konservatoriai ir keli liberalai, prieš ir susilaikė valdantieji ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai. Projektas grąžintas Prezidentūrai tobulinti.

Prezidentė siūlė įtvirtinti, kad ne mažiau kaip 90 proc. Lietuvoje retransliuojamų televizijos programų kiekio turėtų būti oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis, išskyrus specializuotus (teminius) paketus.

 Prezidentė pataisas pateikė reaguodama į „padažnėjusias informacines atakas, priešišką propagandą“. Prezidentūros teigimu, šiuo metu iki 30 proc. visų retransliuojamų programų Lietuvoje sudaro rusiška produkcija.

 Seimo nariai per pataisų pristatymą kėlė klausimus, ar draudimo kelias yra tinkamiausias kovojant prieš propagandą, taip pat nuogąstavo, kad rusiškos produkcijos kiekio ribojimas gali atsisukti visai priešinga kryptimi - transliuojami liks tik propagandiniai kanalai, o ne alternatyvūs.

„Prievartinis kelias nėra tas kelias, kuris išspręstų visas problemas, tuo labiau, kad šiandieninės technologijos, internetas, satelitinės televizijos ir panašūs dalykai šitą veiksmą padaro, galima sakyti, beprasmį. Ar nereikėtų užtikrinti Lietuvos radijo ir televizijos įtakos valstybės gyvenime, kad būtų visuomenė tinkamai informuojama, šviečiama? Daugiau eikime skatinimo keliais, o ne prievartiniais“, - sakė Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininkas socialdemokratas Mindaugas Bastys.

 Pataisas pristačiusi prezidentės patarėja Rūta Kačkutė atkreipė dėmesį, jog ribojimai galiotų pagrindiniam programų paketui, tuo tarpu norintys matyti specializuotus (teminius) paketus, galės juos užsisakyti. „Čia kalbama apie ribojimą iki 10 proc. tik programų pagrindiniame pakete. Iš tikrųjų Lietuvos gyventojai turės galimybę matyti kitas programas, jei norės tai pasirinkti, bet tai nebus pagrindiniame retransliuotojų siūlomame pakete“, - sakė patarėja.

Skaityti daugiau...

Kad šiluma kaulų nelaužytų

lzinios.lt 2014-10-08

Spren­di­mą lai­ki­nai, tik tre­jiems me­tams, įves­ti PVM leng­va­tą šil­dy­mui Sei­mas pri­ėmė dar 2000 me­tais. Ji tu­rė­jo nu­sto­ti ga­lio­ti 2003-ių­jų gruo­džio 31 die­ną. Ta­čiau spren­di­mo įsi­ga­lio­ji­mas vis užs­trig­da­vo, nes pri­trūk­da­vo po­li­ti­nės va­lios. Kas­met, pri­im­da­mas biu­dže­tą, Sei­mas pri­im­da­vo ir įsta­ty­mą dėl šil­dy­mo leng­va­tos pra­tę­si­mo. Per­nai Sei­mo taip pat vie­nin­gai bu­vo nu­spręs­ta, kad leng­va­ta ga­lios tik iki 2014-ųjų pa­bai­gos, ir jos dėl to „nai­kin­ti“, kaip teig­ta – Vy­riau­sy­bei siū­ly­ti, esą nė­ra rei­ka­lo. Ta­čiau to­kia pa­ti si­tua­ci­ja su­sik­los­tė ir šiais me­tais - vi­suo­me­nės ais­tros ir dis­ku­si­jos ly­giai taip pat kai­ti­na­mos.

Vi­suo­me­nė tar­si pa­si­da­li­jo į dvi ba­ri­ka­dų pu­ses: vie­ni kal­ba apie dau­gia­bu­čiuo­se var­ga­nai gy­ve­nan­čius pi­lie­čius, ku­riems ne­pra­tę­sus leng­va­tos šil­dy­mas virs­tų ne­pa­ke­lia­ma naš­ta, ki­ti pik­ti­na­si šios leng­va­tos ne­tei­sin­gu­mu, nes ja nau­do­ja­si tik da­lis vi­suo­me­nės. Esą tie, ku­rie gy­ve­na in­di­vi­dua­liuo­se na­muo­se, šil­do­si du­jo­mis ar­ba kie­tuo­ju ku­ru, jo­kios PVM leng­va­tos ne­gau­na, tad mo­ka vi­są kai­ną. So­cia­li­nės ap­sau­gos spe­cia­lis­tai šią leng­va­tą įvar­di­ja kaip so­cia­liai ne­tei­sin­gą dar ir dėl to, kad ja taip pat nau­do­ja­si pa­si­tu­rin­tie­ji ir net tur­tin­gie­ji. Pa­pras­tai pa­sta­rie­ji ja pa­si­nau­do­ja dau­giau nei ne­pa­si­tu­rin­tie­ji, nes daž­nai gy­ve­na di­des­niuo­se bu­tuo­se ir dau­giau var­to­ja ši­lu­mos.

Rei­kia pri­pa­žin­ti, kad gar­siau pra­by­la be­si­pik­ti­nan­ti vi­suo­me­nės da­lis, o ki­ta pu­sė, ne­va tur­tin­ges­nie­ji, pa­siė­mę pa­sko­las ir nu­si­pir­kę na­me­lius už­mies­ty­je, de­ja, ty­li, nors pa­gal skur­do ro­dik­lius jau­nos šei­mos, tu­rin­čios pa­sko­lą ir au­gi­nan­čios vai­kus, ti­krai ne­ga­li pa­si­gir­ti pra­ban­giu gy­ve­ni­mu. Jei­gu du dir­ban­tys žmo­nės su­dė­jus kar­tu už­dir­ba apie 4-5 tūkst. li­tų per mė­ne­sį, 1,5 tūkst. iš šių pi­ni­gų ati­duo­da ban­kui, iš jiems li­ku­sių lė­šų nė­ra la­bai pa­pras­ta leis­ti vai­kus į mo­kyk­lą ir su­mo­kė­ti už ko­mu­na­li­nes pa­slau­gas (be­je, taip pat ir už šil­dy­mą, ku­riam ne­tai­ko­ma jo­kia leng­va­ta).

Ar nu­ken­tės ti­krai var­gin­gai gy­ve­nan­tys žmo­nės? 2014 me­tais kom­pen­sa­ci­jo­mis už ši­lu­mą nau­do­jo­si 195 tūkst. gy­ven­to­jų ir tam bu­vo skir­ta 127 mln. li­tų. 2015 me­tams nu­ma­to­ma skir­ti net 168,3 mln. li­tų, t. y. 41 mln. li­tų dau­giau.

Skaityti daugiau...

Rusijos reikalaujamas užstatas dukart viršija Lietuvos laivo vertę

Rusijos reikalaujamas užstatas dukart viršija Lietuvos laivo vertędelfi.lt 2014-10-07

Rusijoje sulaikytą laivą valdanti Lietuvos bendrovė pranešė, kad teismo antradienį nustatytas 113 mln. rublių (7,8 mln. litų) užstatas du kartus viršija laivo vertę, todėl sprendimas apskųstas apeliacine tvarka.

Bendrovės „Arctic Fishing“ direktorius Giedrius Gruzdys sakė, kad Rusijos teismas ignoruoja bet kokius tarptautinius susitarimus bei tai, kad laivas buvo Šiaurės rytų Atlanto žvejybos komisijos (NEAFC) administruojamoje žvejybos akvatorijoje.

„Stebimės, kad teismas laivo vertę suskaičiavo be jokio nusidėvėjimo, atmetė nepriklausomų vertintojų nurodytą sumą. Mūsų įmonės interesus ginantis advokatas su tokia teismo nutartimi nesutinka ir pateikė apeliaciją. Mums dar nežinoma, kada ji bus svarstoma“, – pranešime spaudai teigė G.Gruzdys.

Rusijos teismas laivo „Jūros vilkas“ bylos nagrinėjimą iš esmės turėtų pradėti spalio 17 dieną.

Anksčiau antradienį Rusijos teismas paskelbė, kad sulaikytas Lietuvos žvejybinis laivas gali būti paleistas už 113 mln. rublių užstatą.

Kaip BNS telefonu iš Rusijos sakė laivą valdančios bendrovės „Arctic fishing“ advokatas Vladimiras Odiagaila, teismo sprendimą, po konsultacijų su laivo savininkais, ruošiamasi skųsti per artimiausias dešimt dienų. Tuo metu laivas ir jo įgula, anot advokato, liks Murmansko uosto reide.

„Priėmėme sprendimą su visais suinteresuotais asmenimis - veikiausiai skųsime šį sprendimą dėl tokio dydžio užstato pagrįstumo. Aišku, norėtumėme mokėti mažiau - mano manymu, suma per didelė“, - BNS telefonu iš Murmansko sakė advokatas.

Jis tvirtino, kad protinga užstato suma būtų nuo 9 iki 14 mln. rublių (0,6-0,9 mln. litų).

Pasak advokato, kol nebus sumokėtas užstatas, laivas negalės išplaukti - jis ir toliau stovės uosto reide.

Gynėjas taip pat patvirtino, kad įgula jaučiasi gerai.

Skaityti daugiau...

E. Lucasas. Ar Maskvos keliamas pavojus privers vėl pamilti JAV

Edwardas Lucasasdelfi.lt 2014-10-07

Bičiuliška kritika kartais išeina į naudą, tačiau iš nedraugiško kritikavimo paprastai naudos būna mažai.

Su šia problema JAV grumiasi mėgindamos sustabdyti atlantizmo populiarumo mažėjimą didžiojoje Centrinės ir Rytų Europos dalyje.

Praėjusią savaitę Vašingtone aukšto rango pareigūnė iš Valstybės departamento Victoria Nuland papriekaištavo Europos politikams, kad šie pamiršta savo draugus.

Kalbėdama Europos politikos analizės centro (moksliniame centro, kuriame dirbu ir aš) surengtoje konferencijoje ji kalbėjo: „Kadangi vadovai susigundo teigti tai, kas prieštarauja mūsų apsisprendimui, norėčiau jų paprašyti prisiminti savo pačių valstybių istoriją ir tai, kaip jie troško, kad kaimynai juos palaikytų“.

Šie teiginiai buvo turbūt skirti tokiems politikams kaip Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico, kuris sulygino NATO sąjungininkes su sovietų vadovaujamais okupantais 1968 m. Nurausti turėjo ir Čekijos prezidentas Milošas Zemanas, susirinkusiems į triukšmingą Kremliaus remiamą vakarėlį Graikijos Rodo saloje pasakęs, kad Vakarai turėtų atsisakyti sankcijų prieš Rusiją. Taip pat M. Zemanas pareiškė, kad derėtų pripažinti Krymo užėmimą (dėl šio teiginio jis sulaukė Krymo totorių vado, sovietų laikais trejus metus praleidusio kalėjime, nes dalyvavo protestuose dėl Čekoslovakijos nepriklausomybės, Mustafos Džemilevo pasipiktinimo).

„Šiame regione nusigręžimas nuo demokratijos ir korupcija – tai dvi bėdos, keliančios pavojų tiems, kas nuo 1989 m. įnirtingai dirbo. Tačiau net ir tarp tų, kurie šiame regione naudojasi NATO ir Europos Sąjungos (ES) teikiamais privalumais, atsiranda vadovų, kurie, atrodo, pamiršo vertybes, kuriomis paremtos šios institucijos“, - tęsė V. Nuland.

Skaityti daugiau...

Šalčininkų rajone įvykdytas teismo sprendimas ir pakeistos dvikalbės lentelės

Nuimtos dvikalbės gatvių lentelės (nuotr. Fotodiena.lt)balsas.lt 2014-10-02

Šalčininkų rajone pakeistos dvikalbės gatvių pavadinimų lentelės, BNS pranešė Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje Audrius Skaistys.

Jo teigimu, vietos valdžia įrodymus apie įvykdytą teismo sprendimą ketvirtadienį pateikti Druskininkų apylinkės teismui.

„Kita pusė pateikė įrodymus, kad pilna apimti įvykdytas teismo sprendimas. Patys visą dieną važinėjom po Šalčininkų rajoną - iš tikrųjų reikia konstatuoti, kad įvykdytas teismo sprendimas. Mes vykdomąją bylą iš antstolės atsiimsim“, - BNS sakė A.Skaistys.

Pasak jo, administracijos direktorius teismui pateikė pakeistų gatvių nuotraukas, jos su antspaudais. Į rajoną nuvykęs A.Skaistys sakė, kad kai kuriuos buvusius dvikalbius užrašus rado uždažytus, kiti nukabinti.

Dabar byloje iki spalio 30 dienos paskelbta pertrauka. Pasak A.Skaičio, byla turbūt bus nutraukta. Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje tarnyba ketina aiškintis, ar dvikalbės lentelės panaikintos ir kitose vietovėse.

Su Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriumi Josifu Rybaku ketvirtadienį BNS susisiekti nepavyko.

Skaityti daugiau...

Daugiau straipsnių...

  1. „Tautų kalėjimo“ įkaitai
  2. Iš Rusijos bėga inteligentai: kas jie?
  3. ES sugriežtins sankcijas Rusijai, jei jos armija užgrobs Donecko oro uostą
  4. L. Kasčiūnas. Ką laimėjo ir ką pralaimėjo Kremlius Ukrainoje