Organizacija taip pat siekia skatinti antifašistinės ideologijos sklaidą naujose nepriklausomose valstybėse (kalbama apie Sovietų Sąjungos sudėtyje buvusias valstybes – DELFI) ir, kas skamba dar kontroversiškiau, susilpninti Vakarų politines jėgas, tvirtinančias, kad sovietų ir nacių režimų nusikaltimai turėtų būti vertinami vienodai.

Iš pažiūros „Pasaulis be nacizmo“ turi visus su fanatizmu ir antisemitizmu kovojančiai tarptautinei nevyriausybinei organizacijai reikalingus atributus: konferencijas Europos sostinėse, tūkstančio puslapių ataskaitas su galybe duomenų, susirūpinusias lyderių kalbas, raginančias būti budriems. Tačiau po šiuo, regis, nepavojingu fasadu slepiasi visai ne altruistiniai tikslai: Kremliaus propagandos planas, kuriuo siekiama pasinaudoti iš tiesų norinčiais kovoti su ekstremizmu ir tautine neapykanta – ypač Amerikos žydais ir jų sąjungininkais. Kaip „Pasaulis be nacizmo“ siekia šių tikslų, analizuoja „The Daily Beast“.

Pavadinimas – nuoroda į Šaltojo karo laikus

„Pasaulis be nacizmo“ yra taip vadinama vyriausybinė nevyriausybinė organizacija – pseudo nepriklausomas darinys, paprastai susikuriantis autoritarinėse valstybėse ir imituojantis nevyriausybinę organizaciją žiniasklaidos, visuomenės ir kitų valstybių akyse. Tokios organizacijos veiklai vadovauja valdžia ar netgi slaptosios tarnybos, ji skleidžia propagandą ir siekia pakreipti įvykių eigą norima linkme darydama įtaką žmonių nuomonei.

Jau pats organizacijos „Pasaulis be nacizmo“ pavadinimas – akivaizdi nuoroda į Šaltojo karo laikus ir įrodymas, kad šio laikotarpio metodai neišnyko su Sovietų Sąjungos griūtimi. „Pasaulio be nacizmo“ veikla nukreipta daugiausia į buvusios Sovietų Sąjungos valstybes, ypač – Ukrainą ir Baltijos šalis, kurių okupacijos Rusija nepripažįsta. Organizacijos plano dalis – šmeižti šių valstybių, kovojančių su Rusijos įtaka, vyriausybes ir prikabinti joms fašistų etiketę.

„Pasaulis be nacizmo“ aktyviai reiškėsi Ukrainoje: 2014 m. vasarį B. Špigelis susitiko su Viktoru Janukovyčiumi paskutinėmis jo valdymo dienomis ir siūlė organizacijos paramą kovojant su „ekstremizmu ir neonacizmu“.

2014 m. rugsėjį „Pasaulis be nacizmo“ įteikė žodžio laisvės apdovanojimą po mirties žurnalistams, žuvusiems nušviečiant „kovą su nacizmo atgimimu Ukrainoje“. Keturi iš šešių apdovanotų žurnalistų dirbo valstybei priklausančiose žiniasklaidos kompanijose. Organizacija gąsdino, kad „nacizmas gali greitai tapti oficialia Ukrainos valdžios pozicija“.

Skaityti daugiau...