15min.lt 2014-12-11
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka paprašė Rusijos sustabdyti konfliktą Rytų Ukrainoje, – skelbia naujienų agentūra „Unian“.
delfi.lt 20014-12-11
Lenkijos gynybos ministras Tomaszas Siemoniakas teigia, kad pastarosiomis dienomis Baltijos regione pastebimas "beprecedentis" Rusijos karinio jūrų laivyno ir oro pajėgų aktyvumas, praneša AP.
T. Semoniakas sakė ketvirtadienį, kad dauguma incidentų susiję su rusų operacijomis tarptautiniuose vandenyse ir oro erdvėje, o Švedija yra labiausiai paveikta šalis.
Pasak ministro, Lenkija Rusijos karinės jėgos demonstravimo nevertina kaip pasiruošimo karui. Priešingai, T. Semoniakas pažymėjo, kad tai - Rusijos bandymas patikrinti NATO.
lzinios.lt 2014-12-10
Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) senatoriai ragina Lietuvą neabejoti, kad Valstijos prisidės prie mūsų šalies saugumo stiprinimo bei tikino, jog Lietuvos jau priimtus sprendimus teikti karinę paramą Ukrainai turėtų priimti ir JAV.
Kaip informavo Užsienio reikalų ministerija (URM), šią poziciją Vašingtone viešinčiai Seimo Užsienio reikalų ir Nacionalinio saugumo delegacijai bei ambasadoriui Žygimantui Pavilioniui išsakė abiejų politinių jėgų atstovai JAV Senate ir Atstovų rūmuose.
Būsimasis Senato Gynybos komiteto pirmininkas respublikonas Johnas McCainas pokalbyje su Lietuvos politikais įvardijo Lietuvą kaip vieną patikimiausių JAV partnerių Europoje. Jis pasveikino Lietuvos prezidentės išsakytą pasiryžimą teikti karinę paramą Ukrainai ir išreiškė įsitikinimą, kad atitinkamus sprendimus turėtų greitai priimti ir JAV Kongresas.
Senato daugumos vadovo pavaduotojas demokratas Dickas Durbinas informavo Lietuvos atstovus, jog jo vadovaujamas Senato Biudžeto komitetas pritarė vadinamajai Europos patikinimo iniciatyvai, numatančiai papildomų 1 mlrd. JAV dolerių apimties asignavimų skyrimą NATO sąjungininkų Europoje saugumui užtikrinti. Jis taip pat sveikino Lietuvos pastangas prisidėti prie regiono saugumo stiprinimo.
15min.lt 2014-12-11
Kiekvienas Rusijos prezidento Vladimiro Putino režimą palaikantis interneto trolis turi vidutiniškai šešias „Facebook“ ir dešimt „Twitter“ paskyrų, kuriose pasidalina 50 įrašų bei 50 straipsnių per dieną. Nors Rusija patiria finansinių sunkumų, biudžetą už „dalyvavimą tarptautinėje informacinėje erdvėje“ ketinama padidinti iki 250 mln. JAV dolerių per ateinančius porą metų. Taip teigia Hooverio instituto bendradarbis prof. Paulas Roderickas Gregory.
Savo straipsnyje „Naujas V. Putino ginklas propagandiniame kare – interneto troliai“ P. R. Gregory atskleidžia, kaip veikia vis didėjanti Kremliaus interneto trolių armija. Profesorius pažymi, kad interneto trolius V. Putinas laiko reikšmingu propagandinio karo įrankiu, kurio neturėtų nuvertinti Vakarai.
|
Ramūnas TERLECKAS |
2014-11-27 06:00 |
Kelias akimirkas dvejojau, ką pasakyti, nes suvokiau, kad dažnas žmogus, kaip tas šuo, sugeba greitai prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkybių ir nejausti kaklą veržiančios kilpos. Prieš pusmetį į tą patį klausimą akimirksniu atsakiau, kad karas jau vyksta, savo nuomonės nekeičiu ir šiandien, bet kažin kuri sąmonės dalis vis ramiau reaguoja į įvykius Ukrainoje, į dar vieną Rusijos valdžios pradėtą Lietuvos automobilių blokadą pasienyje, absurdišką propagandą, etc.
Kas šiandien, be ukrainiečių, kalba apie Krymo aneksiją? Tarp aukšto rango politikų per visą pasaulį turbūt suskaičiuosi keturis, gal septynis. Kitiems, ypač Europoje, rūpi vadinamoji realpolitik, kurios sekėjai bando rasti visoms šalims tinkamus kompromisus, o deklaruojamas vertybes stumtelėti į antrą ar net į dešimtą planą. Gal toks kelias nebūtų beviltiškas, jei tik bent akimirkai pamirštume, kieno kariuomenė šiandien šeimininkauja Kryme ir kodėl buvo numuštas Malaizijos oro linijų lėktuvas, kodėl Donecke kasdien žūsta žmonės. Vis dėlto, manau, dauguma Vakarų demokratijų lyderių dar bandys į „draugystės“ glėbį susigrąžinti Vladimirą Putiną - ne dėl to, jog rūpintųsi savo ramybe, o todėl, kad buvo auklėjami tikėti protu.
Tokiame kontekste Lietuvos prezidentės pozicija ir retorika Rusijos atžvilgiu daliai lietuvių, kaikariais augusių, atrodo bent jau neišmintinga. O dauguma vežėjų, įstrigusių Karaliaučiaus pasienyje, ir keiksmais moko prezidentę patylėti, lyg panašių Rusijos blokadų nebūtume kasmet patyrę, nesvarbu, ką kalbėjome ar ką nutylėjome. Kiek gyvenime teko bendrauti su rusais, jie gerbia tas tautas, kurios pačios gerbia save ir ne tik žodžiais kovoja už savo vertybes.
15min.lt 2014-11-27
Plaukai piestu stojasi, kai girdžiu mūsų politikų aštrius pasisakymus apie Rusiją. Niekada nesupratau ir nesuprasiu, kodėl maža, agrarinė valstybė taip šakojasi prieš Didžiąją Mešką, kuri varo pagarbią baimę net Amerikai. Užtektų palyginti skaičius, kad suvoktume – Rusija gali visiškai sunaikinti Lietuvą, nes yra didingiausia didybė pasaulyje.
Rusijos kariuomenėje yra apie 766 tūkst. karių, kurie bet kada gali nusiplėšti marškinius ir stoti į kovą su Vakarų puvėkais. Dauguma jų yra šauktiniai, tačiau rusai turi ir profesionalų. Pavyzdžiui, kietuosius specnazo vyrukus, kurie apsirišę skarelėmis ir nusiplėšę uniformų rankoves spardė čečėnų ir gruzinų duris.
O mes negalime pasigirti vyrukais su skarelėmis ir kietais padais. Ir duris mes atidarinėjame tyliai, kad priešas neišgirstų.Gėda sakyti, bet mūsų šalį gintų vos 3 milijonai profesionalių NATO karių, kurie gimė ir augo riebalais aptekusiose kapitalistinėse šalyse. Tarp jų būtų ir amerikiečių SEAL 6-oji komanda, kuri nukovė Osamą bin Ladeną ir išlaisvino kapitoną Richardą Phillipsą, todėl dabar yra net ne kariai, o populiarių filmų ir kompiuterinių žaidimų herojai.
Rusijos kariuomenė turi apie 15 tūkst. tankų. Tarp jų yra ir moderniųjų T-95. Sudėtinga tiksliai pasakyti, kiek naujo pavyzdžio tankų turi rusai, bet skelbiama, kad iki 2025 metų jų bus daug.
O kiek tankų turi Lietuva? Raudonuoju tai sakydamas, bet apie 23 tūkst., o dauguma – amerikiečių „M1 Abrams“ ir vokiečių „Leopard 2“. Šitie šarvuoti galiūnai kaip tikri kapitalistiniai šunsnukiai varžosi tarpusavyje, kuris yra geriausias pasaulyje.
Rusų inžinieriai vis dar krapšto galvas: kaip nutiko, kad dar prieš ketvirtį amžiaus Amerikos inžinieriai į savo tankus sumontavo tokius termovizorius ir taikymo įrangą, kokios rusai neturi iki šiol.
Norite, kad tęsčiau, ar jau įsitikinote Rusijos karine galia?
Ant savo priešų galvų rusai gali pasiųsti beveik 2 tūkst. kovos lėktuvų. Tarp jų yra modernių naikintuvų Su-35 ir MiG-35. Teigiama, kad 2010 metais rusai turėjo tris pastarojo tipo naikintuvus.
O kuo galime pasigirti mes? NATO turi tris kartus daugiau kovos lėktuvų – 6,3 tūkst. Turbūt net neverta aiškinti, kad mūsų naikintuvai, bombonešiai ir kiti orlaiviai yra moderniausi pasaulyje.
Prieš 1,6 tūkst. Rusijos kovos sraigtasparnių stotų apie 7 tūkst. mūsiškių. Dauguma – „Black Hawk“, „Apache“ ir „Eurocopter Tiger“, kurie taip prikimšti aukštųjų technologijų, kad doriems žurnalistams net draudžiama fotografuoti šitų sraigtasparnių vidų, nes tai yra karinė paslaptis. Pats su tuo susidūriau.
Prieš 33 Rusijos atominius povandeninius laivus stotų tris kartus didesnės NATO pajėgos. Prieš 16 rusų eskadrinių minininkų – 80 tokio tipo NATO laivų. Prieš 5 Rusijos karinio jūrų laivyno kreiserius – 22 NATO.
Vienas iš svarbiausių ir brangiausių šiuolaikinio karo ginklų yra lėktuvnešis. Šie strateginės reikšmės žaisliukai iš esmės gali pakeisti karo eigą ir su žeme sulyginti, tarkime, Libijos režimą.Rusija turi vieną tokį gigantą, kuris išdidžiai vadinamas „Kuznecov“. Prieš tris dešimtmečius pagamintas lėktuvnešis neseniai netgi įrodė, kad gali plaukti – netikėtai pasirodė prie Didžiosios Britanijos krantų.
Kiek tokių laivų turi Lietuva? Viso labo 17 kartų daugiau.
Net 10 iš 17 NATO lėktuvnešių priklauso amerikiečiams. O tai reiškia, kad laivai yra prikimšti protu suvokiamų ir nesuvokiamų aukštųjų technologijų, turi atominius variklius, kurie leidžia jūrose praleisti amžinybę. Dar jie turi vadinamąsias katapultas, kurios lėktuvus nuo denio išspjauna kelis kartus greičiau nei rusų „Kuznecov“. Šito išradimo amerikiečiams pavydi visas pasaulis, taip pat ir „Mistral“ gamintojai prancūzai.
Nežinau, kas nutiktų, jei Baltijos jūroje susidurtų rusų „Kuznecov“ ir, tarkime, amerikiečių „USS George H.W. Bush“. Žinau tik tiek, kad nuo amerikiečių superlėktuvnešio denio jau gali pakilti ir koviniai bepiločiai lėktuvai, kurių Rusija išvis neturi.
Neturi, nes tai yra robotai-žudikai, o robotai yra bedvasiai.
delfi.lt 2014-11-26
Nors paskutinio Raudonosios armijos kareivio kerzinis batas nustojo trypęs Lietuvą prieš du dešimtmečius, randai, likę pusę amžiaus prievartautoje mūsų sąmonėje, taip ir liko iki galo nesugiję.
Skiriasi ir tų patirtų skriaudų pobūdis bei gebėjimas suvokti padarytos žalos mastą visa tai patyrusiems ir ateities kartoms, kurių gali paprasčiausiai nebelikti, jeigu nerasime savyje drąsos ne tik imtis ginklo valstybei apginti, bet ir jos turiniui apsaugoti.
Kas yra tos mūsų valstybės turinys? Neabejoju, kad kiekvienas pateiks dešimtis galimų atsakymų variantų ir visi jie nebus klaidingi, nes valstybės turinį sudaro tai, ką materialaus ir dvasinio sukūrė žmogus. O tai yra ne kas kita, kaip kultūros sąvokos apibrėžimo esmė. Taigi norime ar ne, netgi būdami pasyvūs stebėtojai ar atkaklūs neigėjai, kiekvienas atskirai ir visi kartu esame kultūrinių procesų dalyviai, nuo kurių indėlio ir priklauso mūsų valstybės turinys, kitaip dar vadinamas kultūra.
Tačiau kultūra yra ir vertybių visuma, kurių pagalba yra pažįstamas ir keičiamas pasaulis. Todėl kiekvienas mūsų veiksmas ar ištartas žodis ne tik sudaro bei iliustruoja mūsų, kaip asmenybių turinį, bet ir neišvengiamai veikia šalia esančių bendrapiliečių sąmonę ir jų gebėjimą veikti bei kurti jų pačių ir juos supančios visuomenės labui.
vz.lt 2014-11-27
Rusijos vyriausybės atstovai pripažįsta – šiuo metu tvirtinamas kitų metų biudžeto projektas skubiai taisytinas, nes nebeatitinka dėl Vakarų taikomų sankcijų ir smarkiai krentančių naftos kainų prastėjančių šalies ekonominių perspektyvų. Užsimenama apie galimą biudžeto išlaidų kirpimą beveik dešimtadaliu.
Praradimai – ne mažiau kaip trilijonas
Rusų naujienų portalas „gazeta.ru“ pranešė, kad Antonas Siluanovas, Rusijos finansų ministras, užsimena apie būtinybę persvarstyti 2015 m. biudžetą – esą biudžetiniai praradimai dėl stojančios ekonomikos, importo susitraukimo ir naftos kainų kritimo gali siekti ne mažiau kaip 1 trln. RUB (apie 60 mlrd. Lt).
Ministro nuomone, vertėtų gerokai sumažinti naftos kainos, kuria vadovaujantis skaičiuojamos biudžeto pajamos, nuleidimą iki 80 USD, nes dabartiniame biudžeto projekte įrašyta pajamų prognozė remiasi prielaida, jog barelis naftos kitąmet vidutiniškai kainuos net 100 USD.
Rusijos aukštesnieji parlamento rūmai – Federacijos taryba – jau patvirtino 2015 m. valstybės biudžeto projektą. Planuojama, kad pajamos sieks 15,1 trln. RUB (906 mlrd. Lt), išlaidos – 15,5 trln. RUB (930 mlrd. Lt), biudžeto deficitas – 0,6% bendrojo vidaus produkto (BVP).
Prasta rinkos konjunktūra