V. Būdienė: sukilo diskusija prieš lietuvių kalbą

delfi.lt 2014-11-25

Valstybinės kalbos konstituciniame įstatyme nėra nieko naujo, o jam besipriešinantys politikai naudojasi juo politinėje kovoje prieš rinkimus, teigia prezidentės vyriausioji patarėja vidaus politikos klausimais Virginija Būdienė.

„Gaila, kad sukilo tokia priešiška diskusija praktiškai prieš lietuvių kalbą. Naujovių ten jokių nėra, visa tai surašyta, kas dabar veikia, ir tie politikai, kurie naudojasi Lietuvių kalbos įstatymo nuostatomis dabar siekdami tam tikrų postų prieš rinkimus, sakykime, vietovėse, kur gana daug galima surinkti tautinių mažumų balsų, dorai nesielgia. Būtų gerai, kad, kaip prezidentė ne kartą yra minėjusi, lietuvių kalba netaptų kažkokių politinių sandorių rezultatu. Taigi, manytume, kad tie, kurie prisiekė ir stojo į šaulius, o dabar kovoja prieš lietuvių kalbą, tai labai dviprasmiškai atrodo“, – paklausta, kaip prezidentė vertina diskusijas dėl konstitucinio įstatymo, antradienį Žinių radijui sakė V.Būdienė.

Valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo projekte nurodoma, kad Lietuvoje steigiamų juridinių asmenų pavadinimai sudaromi lietuvių kalba, išskyrus kitų įstatymų nustatytas išimtis. Viešieji užrašai, įskaitant prekybos ir paslaugų teikimo vietų pavadinimus, turi būti lietuvių kalba.
http://www.delfi.lt">DELFI (A.Didžgalvio nuotr.)"> Virginija Būdienė
Virginija Būdienė
© DELFI (A.Didžgalvio nuotr.)

Projektas kritikuotas, nes ši nuostata esą reikalaus versti visus esamus nelietuviškus prekės ženklus.

V.Būdienė pabrėžė, kad prie nelietuviškų pavadinimų jau dabar reikalaujama tiesiog lietuviškai nurodyti, kokios paslaugos teikiamos.

Skaityti daugiau...

Dviguba pilietybė: ar žinome, ko norime?

veidas.lt 2014-11-25

Paaiškėjus, kad garsus krepšininkas Žydrūnas Ilgauskas, ilgą laiką žaidęs NBA krepšinio lygoje, tapo JAV piliečiu ir dėl to praras Lietuvos pilietybę, atsinaujino diskusijos, ar neatėjo laikas liberaliau žiūrėti į tai, kad Lietuvos piliečiai galėtų turėti ir kitos valstybės pilietybę.

Rasa Vaitkevičienė

Norint leisti plačiam ratui

asmenų būti Lietuvos ir kartu kitos valstybės piliečiais, teks keisti Konstituciją. Apie dvigubos pilietybės reikalus, Konstitucijos keitimą „Veidas“ kalbasi su Mykolo Romerio universiteto profesoriumi, buvusiu Konstitucinio Teismo teisėju Vytautu Sinkevičiumi.

VEIDAS: Kodėl Lietuva taip stipriai riboja dvigubą pilietybę? Kitos valstybės į galimybę turėti dvigubą pilietybę žiūri daug atlaidžiau – gal metas ir mums pakeisti savo įstatymus taip, kad nesusidarytų tokia padėtis, į kokią pateko Žydrūnas Ilgauskas?

V.S: Pakeisti vien Pilietybės įstatymo nepakaks, nes dvigubos pilietybės ribojimai kyla iš Konstitucijos. Konstitucinis Teismas yra daug kartų konstatavęs, kad pagal Konstituciją dvigubos pilietybės atvejai gali būti labai reti. Seimas kelis kartus bandė plėsti šiuos atvejus keisdamas tik Pilietybės įstatymą, tačiau Konstitucinis Teismas pakeitimus pripažindavo prieštaraujančiais Konstitucijai.

Tad be Konstitucijos pataisos neišsiversime, o ją galima padaryti tik referendumu. Kadangi referendumu pakeisti Konstituciją nėra paprasta, neretai bandoma gudrauti: esą galima pakeisti tik Pilietybės įstatymą, o Konstitucijos keisti nereikia. Nieko gero iš to nebus.

Skaityti daugiau...

Energetikos ministras Rokas Masiulis: dujos iš Klaipėdos SGD terminalo galėtų pasiekti Ukrainą

Energetikos ministras Rokas Masiulis15min.lt 2014-11-24

Lietuva yra pasirengusi dalytis patirtimi su Ukraina siekiant energetinės nepriklausomybės. O 2018 metais Ukrainą galėtų pasiekti dujos iš suskystų gamtinių dujų terminalo Klaipėdoje. Tai pabrėžė energetikos ministras Rokas Masiulis, kalbėjęs Lietuvos ir Ukrainos prezidentų tarybos posėdyje.

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Ukrainos Prezidentas Petro Porošenka pirmadienį Kijeve pirmininkavo septintajam Lietuvos ir Ukrainos Prezidentų Tarybos posėdžiui, kuriame aptartos konkrečios priemonės, kuriomis Lietuva galėtų padėti šiai šaliai įgyvendinti būtinas reformas ir užtikrinti savo ir viso regiono saugumą.

„Mes jau suteikėme Ukrainos pusei visus išverstus teisinius ir techninius dokumentus, susijusius su suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo statyba. Mes taip galime padėti pastatyti tokį terminalą. Mes pradedame tiesti dujotiekį į Lenkiją. Per šią šalį mes galėtume tiekti SGD į Ukrainą, kai bus sustiprintos jungtys“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas energetikos ministras R. Masiulis.

Skaityti daugiau...

Stoltenbergas: NATO durys Ukrainai tebėra atviros

alfa.lt 2014-11-25

NATO durys tebėra atviros Ukrainai. Tai pirmadienį per NATO Parlamentinės Asamblėjos plenarinę sesiją Hagoje pareiškė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

„Ukraina nusprendė turėti nesijungimo prie blokų statusą, ir mes gerbiame šį sprendimą, - sakė jis. - Bet NATO durys tebėra atviros“.

Anot generalinio sekretoriaus, bet kurios šalies narystė Aljanse priklauso nuo to, ar ji pasirengusi „atitikti NATO narėms keliamus reikalavimus“.

Pranešime, kuris, kaip manoma, bus priimtas plenarinėje sesijoje, pažymima, jog per du pastaruosius dešimtmečius „NATO ir Ukraina užmezgė glaudžius bendradarbiavimo ryšius - šalis dalyvauja Aljanso operacijose ir toliau modernizuoja armiją, kad ji atitiktų organizacijos standartus“.

Skaityti daugiau...

Rusijos ir Kinijos karinis aljansas – pasmerktas žlugti?

15min.lt 2014-11-25

Vladimiras Putinas ir Xi Jinpingas neseniai paskelbė apie karinio bendradarbiavimo sutarties pasirašymą, kurį Rusijos gynybos ministerija pavadino kolektyvinės regioninės saugumo sistemos pradžia. Rusijos ir Kinijos laivynai jau vykdė bendras karines pratybas, o 2015 m. jas planuoja pakartoti ir Viduržemio jūroje. Ar dėl šių dviejų autoritarinių šalių žingsnių turėtų išsigąsti Europa? Nepaisant Pekino flirto su Kremliumi, tikėtina, kad šis bendradarbiavimas gali būti neveiksnus ir trumpalaikis, rašo naujienų svetainė independent.co.uk.

Rusiją ir Kiniją vienija ne tik autoritarinė politinė sistema, bet ir panašus požiūris į kaimynines valstybes. Jos abi dažnai stengiasi primesti savo politinę valią mažesnėms šalims, todėl dėl šios Maskvos ir Pekino sąjungos Vakarams turėtų būti šiek tiek neramu. 

Vis dėlto, nereikia atmesti galimybės, kad šis aljansas yra labiau skirtas jėgos demonstravimui prieš Vakarus, bet nebus veiksnus. Be to, nereikia pamiršti ir istorinių nesutarimų tarp šių šalių.

XIX a. Rusija iš visų didžiųjų to meto kolonijinių valstybių, labiausiai pasinaudojo Kinijos nusilpimu. Būtent šį laikotarpį Kinijos komunistai vadina „gėdos amžiumi“.

Honkongas buvo grąžintas Kinijai 1997 m., tačiau Vladivostokas (kiniškai Haishenwai) vis dar priklauso Rusijai.

Skaityti daugiau...

KARAS PO KARO: ginkluotasis antisovietinis pasipriešinimas Lietuvoje 1944–1953 m.

rasos juknevicienes kvietimas


Registracija į parodą vyks iki lapkričio 26 d. tel. 861201203.

Civilizacijų karas Europoje

Vytautas LANDSBERGIS

 2014-11-22 06:00
lzinios.lt
Var­gu ar be­li­ko ne­ma­tan­čių­jų, kad Eu­ro­pos ry­tuo­se ne kaž­kas pa­sam­dy­tas ar įga­lio­tas, o Ru­si­ja ka­riau­ja prieš Ukrai­ną. Net kie­tai už­si­mer­kian­tie­ji, kad tik ne­rei­kė­tų nie­ko da­ry­ti, yra pri­vers­ti bent jau tar­ti po­nams V. Pu­ti­nui, S. Lav­ro­vui ir kom­pa­ni­jai: ne­įma­no­ma klau­sy­tis jū­sų kal­bų, esa­te už­puo­li­kai, su­si­dė­ki­te daik­tus ir ei­ki­te lauk iš Ukrai­nos! Su­nku jums net ran­ką pa­duo­ti....

Juo­lab kad Ru­si­ja yra pa­si­ra­šiu­si Mins­ko su­si­ta­ri­mą, ku­riuo pri­si­pa­ži­no esan­ti konf­lik­to ša­lis (du sam­di­niai tik ste­bė­jo tą tri­jų po­sė­dį) ir įsi­pa­rei­go­jo iš­ves­ti sa­vo jė­gas už Ukrai­nos sie­nų. Ir kas?

Pa­gal se­nus pa­pro­čius Mask­va ga­li ir to­liau ma­ny­ti, kad jos pa­si­ra­šy­tas po­pie­rius ver­tas tik tiek, kiek ma­ku­la­tū­ra – es­mė yra veiks­mas; ta­čiau tai iš ki­tos, ne­eu­ro­pi­nės, ci­vi­li­za­ci­jos. Vai­dy­bos ir mul­ki­ni­mo lai­kai bai­gė­si.

Eu­ro­pai da­ro­si vi­sai ne­bep­riim­ti­na, kad chu­li­ga­nas vai­py­tų­si ir spjau­dy­tų jai į vei­dą tur­gaus aikš­tė­je.

- Su­du­žo lėk­tu­vas? Mes ne­tu­ri­me su tuo nie­ko bend­ra...

- Pa­si­ža­dė­jom iš­ves­ti ka­riuo­me­nę? Bet juk jos ten nė­ra!

Ga­lų ga­le kla­sės me­la­gį bent per fo­to­se­si­ją pa­sta­tė į kam­pą.

Net Vo­kie­ti­ja da­ro iš­va­dą, kad Krem­liu­je nė­ra su kuo kal­bė­tis. Mat kal­bė­tis rei­kia dvie­jų.

Skaityti daugiau...

Vilniaus mero rinkimų mįslė: ar kirs Prezidentė Sekmoko dalgiu per Janukonio tarpukojį?

veidas.lt 2014-11-22

Artūro Zuoko planus ketvirtą kartą tapti Vilniaus meru gali sumaišyti partnerystė su Andriumi Janukoniu, kuris, kovodamas Rusijos pusėje prieš strateginius Lietuvos energetikos projektus, yra užsitraukęs visišką Prezidentės Dalios Grybauskaitės nemalonę.

Artūro Zuoko rinkimų kampanija, kaip ir reikėjo tikėtis, startavo smarkiai, skambiai ir užtikrintai. Per socialinius tinklus paskleistas rinkimų klipas, kuriame dainomis pristatomi Vilniaus mero jau nuveikti ir būsimi darbai, netruko sulaukti keturių dešimčių tūkstančių peržiūrų ir gausybės komentarų. Vieni gyrė, kiti peikė, treti analizavo politiniu ir viešųjų ryšių požiūriu. Tai, kad akivaizdžios rinkimų agitacijos klipas pasirodė gerokai iki oficialios rinkimų kampanijos pradžios ir jo teisėtumą dabar aiškinsis Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), pridėjo pikantiškumo: ar pavyks A.Zuokui ir šį kartą išsisukti, ar jis vėl bus pripažintas pažeidęs įstatymą, bet tradiciškai numos ranka ir atsipirks bauda?

A.Zuoko tipo politikams skandalas ir kaltinimai įžūlumu bei įstatymo apribojimų nepaisymu – pati geriausia reklama. Demonstratyviai spjaudamas į teisines ir gero elgesio normas, A.Zuokas savo rinkėjams, gerbėjams bei svyruojantiesiems pabrėžtinai demonstruoja savo jėgą, galią, veržlumą ir nenugalimumą: taip, aš galiu viešai laužyti rinkimų įstatymus, juk nepagautas – ne vagis! O jeigu VRK kada nors pavyktų tai įrodyti, tai jau bus šaukštai popiet ir man nesutrukdys. Taip, aš galiu dalyti melagingus, nes neįgyvendinamus pažadus, nes kvailiai nesupras, o protingi gali rinktis – arba su manimi į valdžią, arba prieš mane ir be valdžios. Nes mane remia su Vilniumi susijęs verslas, mane remia didžioji žiniasklaida, man skersai kelio nestoja svarbiausia valdančioji partija, mane parems daugybė vilniečių, kuriems nesvarbu, kad mane jau į akis vadina vagimi, – svarbu, kad aš kietas ir duodu Vilniui svajonę. O kad tos svajonės suvarė Vilnių į bankrotą – kam tai rūpi? Už manęs – galia ir valdžia, tad „Zuokas už visus geriau“ ir „niekas manęs negali sustabdyti“ (citatos).

Skaityti daugiau...