Toliau Z. Brzezinskis su kartėliu tęsia: „ir tuomet mes kalbėtume, kaip baisu, kaip siaubinga, kaip skandalinga. Bet, žinoma, mes nieko negalime padaryti, – nerizikuodami branduoliniu karu.“ Kartu Z. Brzezinskis pateikia rekomendacijas, kaip galima veiksmingai užkirsti kelią Putino agresijai. Šias rekomendacijas aptarsiu vėliau, o čia priverstas konstatuoti – garsusis politologas klysta.
Klysta ne todėl, kad blogai galvoja apie putiniškąją Rusiją, o todėl, kad nepakankamai blogai apie ją galvoja. Klysta ne todėl, kad jo piešiamas ateities įvykių scenarijus yra baisus ir siaubingas, o todėl, kad jis yra baisesnis ir siaubingesnis. Turiu omenyje tai, kad nėra pagrindo manyti, jog rusiškojo blickrygo atveju Vilnius turėtų nors menkiausią šansą išvengti Rygos ir Talino likimo.
Kodėl Z. Brzezinskis klysta?
Rusija paveldėjo Sovietų Sąjungos ne tik branduolinį, bet ir melo bei demagogijos arsenalą. Todėl Putino režimas gal ir nėra pats žiauriausias, bet neabejotinai yra pats melagingiausias. Šio režimo sąsajos su bolševikine praeitimi akivaizdžios – veidmainiška Kremliaus politika yra maskuojama skambiais žodžiais, agresoriui suteikiamas aukos statusas, o aukai, atvirkščiai, – agresoriaus.