Tomas Viluckas: Visų Šventųjų iškilmė – pagerbti krikščionybės liudytojus

15min.lt 2014-10-31

VII amžiaus pradžia, – tuo metu krikščionybė jau buvo įsigalėjusi visoje Romos imperijoje, o pagonių šventyklos buvo paverstos bažnyčiomis arba nunykusios. Bizantijos imperatorius Fokas, rodydamas savo palankumą Romai, padovanojo popiežiui Bonifacui IV Panteoną – didingą pagonišką šventovę, buvusios romėniškos didybės simbolį. Kaip teigė istorikas Cassius Dio „panteonas“ reiškia „skirtas visiems dievams“ ir pastatas taip pavadintas dėl to, kad jo skliautai primena dangų.

609 m. gegužės 13  d. popiežius Bonifacas IV šią pagonišką šventovę pašventino ir paskyrė Dievo Motinos ir šventųjų kankinių garbei (lot. Santa Maria ad Martires).  Vietoje pagoniškų dievybių buvo įrengti altoriai šventųjų garbei, o joje nuo to laiko kasmet pradėta švęsti Visų kankinių, o vėliau Visų Šventųjų diena.

VIII a. viduryje popiežius Grigalius III lapkričio 1-ąją Visų Šventųjų garbei pašventino vieną iš Šv. Petro bazilikos koplyčių ir dėl šio įvykio perkėlė Visų Šventųjų dienos minėjimą į lapkričio 1 dieną. 835 m. popiežiaus Grigalius IV iniciatyva ši iškilmė pradėta švęsti visoje Bažnyčioje, o Karolis Didysis įsakė ją švęsti visoje frankų imperijoje.

Vis dėlto šventųjų gerbimas siekia pirmuosius amžius. Martirologijos (pirmieji kankinystės aprašymai) patvirtina, kad ankstyvoji krikščionybė praktikuodavo ypatingą kultą, skirtą kankiniams pagerbti.

Kankinystės metinių dieną, kuri buvo vadinama dies natalis (gimimas dangui), tikintieji susirinkdavo prie kankinio kapo ir jo bei kitų kankinių atminimui švęsdavo liturgiją, o vėliau ant kankinių kapų buvo statomos bažnyčios ir didingos bazilikos.

Per amžius šventųjų kultas patyrė didelę raidą ir pokyčius. Peržvelgus krikščionybės istoriją galima aptikti visko – nuo magiško požiūrio į šventųjų užtarimą bei relikvijas iki kaltinimų stabmeldybe tiems, kurie šventųjų gyvenimuose randa įkvėpimo gyventi krikščioniškai.

Būtent krikščioniško gyvenimo liudijimas, o ne siekis paversti šventuosius pamaldumo objektais yra šventųjų kulto esmė. Jie skatina ir drąsina tikinčiuosius, net esant nepalankioms sąlygoms sekti paskui Kristų.

Šiam pasauliui, kuris yra apsėstas sėkmės ir komforto siekimo, šventieji yra tikras akibrokštas, bet jie – tarsi Žemės druska, be kurios žmonijos istorija būtų prėska. Tai gerai suprato šventasis popiežius Jonas Paulius II, paskelbęs šventaisiais per 480 asmenų, daugiau už bet kokį pontifiką nuo 1860-ųjų iki šių metų.

Suvokti šventųjų kultą įmanu tik žinant, kad teologija aiškiai skiria dvi tikinčiojo nuostatas – garbinimą (lot. adoratio, gr. latreia) ir gerbimą, pagarbą (lot. veneratio, gr. douleia). Beje, čia daug painiavos sukelia lietuvių kalbos, kurioje nėra senųjų kalbų žodžių veneratio ir douleia atitikmenų, tradicija.

Skaityti daugiau...

Vilnius ir Lietuva

Vilnius ir Lietuvavoruta.lt 2014-10-31

Kalba Vytauto Landsbergio fondo surengtame Meninės raiškos programų konkurse.

 B. Dvariono muzikos mokykla, 2014-04-27

Laba diena, gerbiami susirinkusieji, visi šios kultūros šventės dalyviai! Labai malonu jus pasveikinti ir pasakyti keletą žodžių.

Mes jau esame surengę keletą konkursinių, festivalinių renginių įvairaus amžiaus publikai, bet ta pačia tema – apie tai, kas mus sieja. Kas žmones vienija gyvenančius kurioje nors žemėje, jeigu jie nebūna prievarta išblaškyti arba patys neišsisklaido ieškodami laimės pasaulyje. Bet kai gyvena toje žemėje kartu, kokiom kalbom bekalbėtų, kokius pagrindus puoselėtų, juos jungia jų žemė, mūsų visų tėvynė Lietuva. Mūsų konkursai arba festivaliai, šventės paskatina susimąstyti apie tai, kas mus vienija.

Tėvynė graži, miela ir maloni, joje mes augam, ir prisimeni, kur nors nuvažiavęs. Priprantam matyti jos laukus, gėles. Visa tai mums artima, ir nebūtina nė daug mąstyti. Tėvynė graži iš papratimo, ir mes joje gerai jaučiamės. Matom įprastą aplinką, matom žvaigždes, girdime miškų ošimą, ir mums nė neateina į galvą, kad reikia turėti kokią nors liniją: čia – mūsų pusė dangaus, čia – jūsų pusė dangaus; čia – mūsų žvaigždės, o ten – kitų žvaigždės. Gal jas reikia vadinti kitais vardais? Arba laukai ir miškai, iš kurių vėjas atneša žydėjimo ir derliaus aromatą. Tai mums pažįstama, ir mes negalvojame, kad ten koks nors svetimas kvapas. Nėra jokio svetimo kvapo – tai Lietuvos kvapas. Jo pasiilgstame visi, kurie čia užaugome, kur beatsidurtume. Ar tai Adomas Mickevičius, ar Maironis, ar Česlovas Milošas – jie jaučia šią žemę, jie – jos vaikai, kur bebūtų. Bet greta to, kad mums artimas tėvynės grožis, šios šalies, šios žemės vertybė kaip ir iš papratimo, iš prigimimo, gali rastis dar ir supratimo,  kuo ši žemė ypatinga, vertinga, patraukli, kuo galime pasididžiuoti, kad mes iš Lietuvos.

Skaityti daugiau...

D. A. Barakauskas priėmė sprendimą

Dailis Alfonsas Barakauskasdelfi.lt 2014-10-30

Vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas dėl pablogėjusios sveikatos būklės ketvirtadienį premjerui Algirdui Butkevičiui įteikė atsistatydinimo prašymą, pranešė Vidaus reikalų ministerija.

Premjeras ministro prašymą patenkino. Prezidentė Dalia Grybauskaitė taip pat neketina stabdyti besitraukiančio ministro. „Gavusi ministro pirmininko teikimą, prezidentė pasirašys dekretą dėl vidaus reikalų ministro D. A. Barakausko atleidimo iš pareigų“, - DELFI informavo prezidentės spaudos tarnyba.

Vienas „Tvarkos ir teisingumo“ partijos lyderių, Seimo vicepirmininkas Kęstas Komskis DELFI teigė, esą D. A. Barakausko sveikatos problemos tikrai rimtos, o ministro atsistatydinimo nereikėtų sieti su „tvarkiečių“ korupcijos skandalu.

„Jis visą laiką turėjo dabar sveikatos problemų, po operacijos. Jeigu jam vėžys ir visa kita“, - teigė „tvarkietis“.

Galimi kandidatai į D. A. Barausko vietą, anot jo, partijoje aptarti dar nebuvo. „Kandidatų dar nesvarstome“, - sakė K. Komskis.

A. Barakauskas per daug pasitikėjo savo komanda

Atsistatydinantis vidaus reikalų ministras „tvarkietis“ Dailis Alfonsas Barakauskas buvo per patiklus, sako premjeras Algirdas Butkevičius.

Kartu jis tikina, kad ministro atsistatydinimas su teisėsaugos tyrimu, aiškinantis galbūt neskaidrius Vidaus reikalų ministerijos pirkimus nesusijęs, - esą ketinimus trauktis ministras yra išsakęs dar iki teisėsaugos kratų ir buvusių ministro komandos narių sulaikymo.

„Jis atsistatydinti jau norėjo tada, kai jam buvo padaryta operacija. Dar nebuvo jokių skandalų, nei jų užuomazgų tikriausiai, ir tada aš jo paprašiau, kad jisai dirbtų. Vis dėlto gal po operacijos sveikata pagerės, ar tiesiog tam tikrą laikotarpį padirbtų, tiesiog save paanalizuotų, stebėtų“, - ketvirtadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė premjeras.

Skaityti daugiau...

Rinkėjų balsai – už korumpuotus politikus

lzinios.lt 2014-10-30

Su­skys­tin­tų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­las Klai­pė­do­je yra svar­bus žings­nis ener­ge­ti­nės ne­prik­lau­so­my­bės link. Ter­mi­na­las reikš­min­gas ir dar vie­nu po­žiū­riu – jis be­ne pir­mas Lie­tu­vo­je stam­bus pro­jek­tas, įgy­ven­din­tas lai­ku ir be ko­rup­ci­jos še­šė­lio. Tai ne ką ma­žes­nis pa­žan­gos po­žy­mis nei ener­ge­ti­nės ne­prik­lau­so­my­bės įtvir­ti­ni­mas.

Pra­ėju­sią sa­vai­tę pla­čiai nu­skam­bė­jo vi­sai ki­to­kio po­bū­džio įvy­kis – Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­ba (STT) par­eiš­kė įta­ri­mus ke­liems aukš­tas par­ei­gas ėju­siems par­ti­jos „Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas“ par­ei­gū­nams bei su jais su­si­ju­siems vers­li­nin­kams, at­lik­tos kra­tos „Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo“ būs­ti­nė­je.

Su­pran­ta­ma, dar ne lai­kas da­ry­ti iš­va­dą, kad iš tie­sų už­čiuop­ti ko­rup­ci­jos veiks­mai. Ne vie­nas iki šiol ki­lęs pa­na­šus skan­da­las su­bliūš­ko. Kol kas įdo­mes­nis yra ki­tas da­ly­kas – dar kar­tą pa­si­reiš­kė su­nkiai su­vo­kia­ma po­li­ti­kų aro­gan­ci­ja, ak­la sa­vo­jo kla­no gy­ny­ba.

Vos su­ži­no­jęs, kad su­im­tas, įta­riant ko­rup­ci­ja, ži­no­mas pro­diu­se­ris Ro­lan­das Skais­gi­rys, pa­sta­rai­siais me­tais kon­sul­ta­vęs „Tvar­ką ir tei­sin­gu­mą“ vie­šų­jų ry­šių klau­si­mais, par­ti­jos pir­mi­nin­kas Ro­lan­das Pa­ksas Lie­tu­vos ra­di­jui pra­ne­šė, jog da­bar, par­eiš­kus įta­ri­mus ko­rup­ci­ja, R. Skais­gi­rys tam­pa „la­bai rea­liu par­ti­jos kan­di­da­tu“ į Vil­niaus me­ro pos­tą.

Kad žmo­gus ne­smer­kia­mas pir­ma lai­ko – vi­siš­kai nor­ma­lu. Ta­čiau pa­dė­tis, su­si­ju­si su R. Skais­gi­riu ir ki­tais įta­ria­mai­siais, lie­ka ma­žų ma­žiau­siai ne­aiš­ki. Tai, kad par­ti­jos va­do­vas įta­ri­mus ko­rup­ci­ja ap­rio­riš­kai lai­ko pra­na­šu­mu ei­nant aukš­tas par­ei­gas, yra ti­kras iš­šū­kis vi­suo­me­nei. Juk de­mo­kra­ti­nė­je vals­ty­bė­je po­li­ti­kams tai­ko­mi di­des­ni rei­ka­la­vi­mai nei pa­pras­tiems pi­lie­čiams, ku­riems be­są­ly­giš­kai ga­lio­ja ne­kal­tu­mo pre­zump­ci­ja. Tuo me­tu po­li­ti­kų veik­la ne­ga­li kel­ti net įta­ri­mų. Po­li­ti­kai tu­ri bū­ti ver­ti­na­mi ne tik bau­džia­mo­sios, bet ir mo­ra­li­nės at­sa­ko­my­bės po­žiū­riu.

Skaityti daugiau...

Kremlius pasigyrė per anksti

delfi.lt 2014-10-30

Rusija trečiadienį pareiškė, kad prieštaringai vertinamas Prancūzijos pastatyto karo laivo perdavimas įvyks lapkričio 14 dieną, tačiau statytojai nedelsdami paneigė, jog tokia data yra nustatyta, Paryžiui patiriant sąjungininkų spaudimą, kad ta sutartis būtų atšaukta.

Prancūzija patiria didėjantį pasipriešinimą dėl planuojamo dviejų „Mistral“ klasės jūrų desanto laivų pardavimo Rusijai, tvyrant įtampai dėl Maskvos vaidmens Ukrainos krizėje, kurią dar labiau didina Rusijos sprendimas pripažinti prorusiškų separatistų ateinantį savaitgalį planuojamus surengti rinkimus Ukrainos rytuose.

 

Rusijos premjero pavaduotojas Dmitrijus Rogozinas sakė, kad valstybinė ginklų prekybos bendrovė gavo kvietimą į lapkričio 14 dieną vyksiančią ceremoniją, per kurią bus perduotas pirmasis iš dviejų „Mistral“ laivų, nurodė Rusijos naujienų agentūros.

„Kontrakto techninio įgyvendinimo požiūriu, viskas vyksta pagal planą“, – pažymėjo D.Rogozinas.

„Kalbant apie politinį sprendimą, manome, kad Prancūzija turi apginti savo kaip patikimos partnerės reputaciją“, – pridūrė jis.

Skaityti daugiau...

NATO praneša apie didelio masto Rusijos karo aviacijos aktyvumą Europos oro erdvėje

Rusijos naikintuvai15min.lt 2014-10-30

NATO trečiadienį pranešė per pastarąsias dvi dienas sekusi ir perėmusi keturias Rusijos karo lėktuvų grupes, vykdžiusias reikšmingus karinius manevrus Europos oro erdvėje.

„Šie gausūs Rusijos skrydžiai žymi neįprastą aviacijos aktyvumą Europos oro erdvėje“, – sakoma NATO pranešime.

Aljansas nurodė, kad tarp tų lėktuvų buvo strateginių bombonešių, naikintuvų ir degalų papildymo ore lėktuvų, kurie buvo aptikti virš Baltijos jūros, Šiaurės jūros ir Atlanto vandenyno bei Juodosios jūros antradienį ir trečiadienį.

NATO sąjungininkai pasiuntė savo lėktuvus perimti ir atpažinti Rusijos lėktuvų, kurie taip pat buvo nuolat sekami radiolokatoriais nuo žemės, sakoma pranešime, kurį paskelbė Aljanso karinė būstinė SHAPE, įsikūrusi Monse vakarų Belgijoje.

Komentuodama šiuos incidentus, NATO nurodė, kad trečiadienį paryčiais aštuoni Rusijos kariniai lėktuvai – keturi strateginiai bombonešiai Tu-95, galintys nešti branduolinį ginklą, ir keturi degalų papildymo ore lėktuvai – buvo aptikti virš Šiaurės jūros, skrendantys tarptautinėje oro erdvėje.

Keturi Norvegijos naikintuvai F-16 buvo pasiųsti jų perimti.

Skaityti daugiau...

M. Albright pasveikino Lietuvą ir įvardino V. Putino klaidas

Madeleine Albrightdelfi.lt 2014-10-30

„Baltijos šalys yra vieningos ir stiprios. Buvau sužavėta, sužinojusi apie Lietuvos energetinės nepriklausomybės žingsnius ir ką tik atplaukusį jūsų naująjį suskystintų dujų terminalą. Tiesiog sveikinu Lietuvą su šiuo žingsniu! Rusija jums nebegalės grasinti energetinio saugumo srityje, nes jūs užsitikrinote savo šaltinius“, – specialiame interviu DELFI sakė Madeleine Albright, buvusi JAV valstybės sekretorė, pirmoji JAV moteris, kuriai pavyko užimti tokias pareigas.

M. Albright šiuo metu dėsto Georgetowno universitete, ji tebėra labai įtakinga politikos veikėja, taip pat, neoficialiais duomenimis, remia Hillary Clinton, kuri galimai dalyvaus kituose JAV prezidento rinkimuose.

– Kaip vertinate Ukrainos padėtį po rinkimų? Ar JAV ir Vakarų pagalba šiai valstybei buvo pakankama?

Ukrainos žmonės turėtų būti labai patenkinti rinkimais, nes jie buvo sėkmingi, gerai organizuoti, vyko rinkiminės kampanijos, viskas buvo atlikta puikiai, dalyvaujant tarptautiniams stebėtojams ir atitiko tarptautinius standartus.

Ukraina yra sudėtingų procesų eigoje – jie nori užsitikrinti demokratiškai išrinktą Vyriausybę, taip pat jų laukia saugumo bei ekonominiai iššūkiai. Ir JAV visokeriopai remia šiuos siekius.

– Ar JAV turėtų tiekti ginklų Ukrainai? Kiek žinau, nepritariate tokiai pozicijai...

Kiek man žinoma , šiuo metu Ukrainos gynybos ministras Stepanas Poltorakas ir JAV gynybos sekretorius Chukas Hagelis diskutuoja apie didesnės JAV pagalbos gynybai suteikimą, apie pagalbą reformuojant Ukrainos kariuomenę. JAV piliečiai ir Vyriausybė puikiai suvokia sudėtingą Rytų Ukrainos situaciją ir kad jai reikia paramos.

– Kalbant apie piliečių paramą – kaip tik šiemet „Pew“ tyrimų centras atliko apklausą, kurioje 52 proc. apklaustųjų įvardijo, kad JAV „tarptautinėje politikoje turėtų paisyti savo interesų ir leisti kitoms šalims tvarkytis pačioms“. Ką pasakytumėte apie JAV lyderystę pasaulyje šiandien, ar ji apleidžia „pasaulio policininko“ vaidmenį?

Kai buvau JAV Vyriausybėje, mes nenorėjome būti „pasaulio policininku“. JAV labai svarbu įsitraukti, vesti procesus ir dirbti su kitomis valstybėmis įvairiais tarptautiniais klausimais, tačiau JAV žmonės yra pavargę nuo įsipareigojimų, kuriuos prisiėmėme Irake ir Afganistane.

Vis dėlto JAV piliečiai suvokia tarptautinę atsakomybę – toks įspūdis susidaro man pačiai bendraujant su žmonėmis ir tai patvirtina Čikagoje atliktas tyrimas.

Situacija sudėtinga, nes mes nenorime būti vieninteliu pasaulio policininku, norime bendradarbiauti, ką įrodo ir Ukrainos atvejis, kai dirbame sykiu su tarptautinėmis organizacijomis – NATO, TVF ir kt. Mes tebesame numeris vienas pasaulyje, tačiau norime bendradarbiaut su kitomis galiomis.

Skaityti daugiau...

V. Landsbergis į Vilniaus merus siūlo M. Majauską

lzinios.lt 2014-10-29

Tė­vy­nės są­jun­gos - Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mo­kra­tų par­ti­jos gar­bės pir­mi­nin­kas Vy­tau­tas Lands­ber­gis par­tie­čiams pa­siū­lė kel­ti My­ko­lo Ma­jaus­ko kan­di­da­tū­rą į Vil­niaus me­rus.

Bu­vęs tuo­me­ti­nio prem­je­ro And­riaus Ku­bi­liaus pa­ta­rė­jas sa­ko, kad su­lau­kęs pir­mo­jo po ne­prik­lau­so­my­bės at­kū­ri­mo vals­ty­bės va­do­vo par­amos rim­tai svars­tys, ar da­ly­vau­ti rin­ki­muo­se.

V.Lands­ber­gis BNS pa­tvir­ti­no, kad idė­ją dėl M.Ma­jaus­ko yra iš­sa­kęs Vil­niaus Nau­ja­mies­čio sky­riaus par­ti­jos na­riams. Jis sa­kė ma­nan­tis, kad 32 me­tų M.Ma­jaus­kui už­tek­tų pa­tir­ties bū­ti me­ru.

„Ži­no­te, ko­kia yra pa­tir­tis. Pa­tir­tis su­ktis tarp su­ktų žmo­nių tai nė­ra di­de­lė, be abe­jo. Ir gal ji­nai nė­ra pa­ti svar­biau­sia. O šiaip jis vi­so­kių moks­lų bai­gęs, dir­bęs ir ban­kuo­se, ir fi­nan­suo­se, ir vy­riau­sy­bė­je. Jis nė­ra pės­čias vai­ki­nu­kas. Da­bar to­kie jau­ni vy­rai kai ka­da da­ro la­bai di­de­lius da­ly­kus“, - sa­kė V.Lands­ber­gis.

M.Ma­jaus­kas sa­kė, kad „ne­ga­li lik­ti abe­jin­gas, su­lau­kęs to­kio pa­lai­ky­mo“, to­dėl ke­ti­na rim­tai svars­ty­ti da­ly­va­vi­mą rin­ki­muo­se.

„Pir­mo­jo ne­prik­lau­so­mos Lie­tu­vos va­do­vo pa­si­ti­kė­ji­mas yra di­des­nis nei esu to ver­tas“, - BNS sa­kė M.Ma­jaus­kas.

Skaityti daugiau...