Vis daugėja naudingų idiotų

lzinios.lt 2014-10-09

Lie­tu­vo­je te­be­si­tę­sia dis­ku­si­ja - ri­bo­ti ru­siš­kos pro­pa­gan­dos srau­tą ar ne. Štai Sei­mas an­tra­die­nį ne­pri­ta­rė pre­zi­den­tės Da­lios Gry­baus­kai­tės tei­kia­moms pa­tai­soms, ku­rio­mis siū­ly­ta ma­žin­ti ru­siš­kų te­le­vi­zi­jos ka­na­lų pro­duk­ci­jos trans­lia­vi­mą.

Už pro­jek­tą bal­sa­vo opo­zi­ci­niai kon­ser­va­to­riai ir ke­li li­be­ra­lai, prieš bu­vo ir su­si­lai­kė val­dan­tie­ji bei Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­jos at­sto­vai.

Pre­zi­den­tė siū­lė įtvir­tin­ti, kad ne ma­žiau kaip 90 proc. Lie­tu­vo­je ro­do­mų te­le­vi­zi­jos prog­ra­mų bū­tų re­trans­liuo­ja­mos ofi­cia­lio­mis Eu­ro­pos Są­jun­gos kal­bo­mis. Ri­bo­ji­mai ga­lio­tų pa­grin­di­niam prog­ra­mų pa­ke­tui, tuo me­tu no­rin­tie­ji ma­ty­ti spe­cia­li­zuo­tus (te­mi­nius) pa­ke­tus ga­lė­tų juos už­si­sa­ky­ti. Nė­ra pra­smės gin­čy­tis su ne­iš­gir­du­siai­siais pre­zi­den­tės ar­gu­men­tų. Spė­ju, kad po ke­le­rių me­tų ga­lė­si­me pa­tys rink­tis, ką žiū­rė­ti ir už ką mo­kė­ti. Ži­no­ma, jei dar ga­lė­si­me rink­tis. Žur­na­lis­tas ir re­ži­sie­rius Ka­ro­lis Kau­pi­nis in­ter­viu „Lie­tu­vos ži­nių“ por­ta­le pri­me­na, kad bar­ba­rai at­ei­na, kai nu­spren­džia at­ei­ti. Klau­si­mas vie­nas: ar esa­me pa­si­ren­gę juos at­muš­ti? Pa­sik­lau­sius dis­ku­si­jų Sei­me ten­ka kons­ta­tuo­ti, kad esa­me ne­pa­si­ren­gę, bent jau tau­tos iš­rink­tie­ji, o dau­gu­mos jų stu­bu­rus te­bes­le­gia pra­ei­ties bai­mės ar nuo­dė­mės.

Ki­ta ver­tus, šian­dien ti­krai ne vien te­le­vi­zi­ja da­ly­vau­ja pro­pa­gan­di­niuo­se mū­šiuo­se. Tą pa­tį an­tra­die­nį vie­na­me di­džiau­sių Lie­tu­vos in­ter­ne­to por­ta­lų pers­kai­čiau straips­nį pa­va­di­ni­mu „Po in­ter­viu JAV ži­niask­lai­dai - pa­ta­ri­mas Lie­tu­vai ne­su­si­reikš­min­ti“. Ja­me ko­men­tuo­ja­mas Lie­tu­vos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­tro Li­no Lin­ke­vi­čiaus in­ter­viu JAV ra­di­jo sto­čiai. Tie­sa, pats in­ter­viu nu­ke­lia­mas į pa­bai­gą, o pra­džio­je pa­tei­kia­mi in­ter­ne­to ko­men­ta­to­rių, at­ro­do, ra­šan­čių iš Krem­liaus aikš­tės, pa­svars­ty­mai, kad ma­žai vals­ty­bei pra­var­tu pa­ty­lė­ti. Nei straips­nio pa­va­di­ni­mas, nei il­ga įžan­ga su žur­na­lis­ti­ka ne­tu­ri nie­ko bend­ra. Ti­krai ne­ma­nau, kad au­to­riaus plunks­ną ve­džio­ja Mask­vos ran­ka, bet no­ras pa­trauk­ti skai­ty­to­jų dė­me­sį per­žen­gia svei­ko pro­to ir sa­vi­gar­bos ri­bas. Ly­giai taip pat, kaip ir li­guis­tas po­lin­kis at­spin­dė­ti kiek­vie­ną Ru­si­jos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­tro Ser­ge­jaus Lav­ro­vo pro­pa­gan­di­nį pirs­te­lė­ji­mą. Šian­dien dau­gu­mai in­ter­ne­to skai­ty­to­jų pa­kan­ka tik an­traš­tės ir ke­lių pir­mų sa­ki­nių. To­dėl juos ku­rian­tie­ji tu­rė­tų jaus­ti at­sa­ko­my­bę už sa­vo dar­bus, ki­tu at­ve­ju bar­ba­ras ne­sun­kiai per­rėš gerk­lę.

Ma­nau, ži­niask­lai­dos mi­si­ja nė­ra tik in­for­muo­ti. Ji tu­ri bū­ti ir tam ti­kras fil­tras, si­jo­jan­tis, kas svar­bu, o kas ne. Pri­va­lu ne­pa­mirš­ti, kad ver­ty­bės yra svar­bes­nės už rei­tin­gus. De­ja, dau­gu­ma in­ter­ne­ti­nių por­ta­lų virs­ta tuš­ty­bių mu­ge, ku­rio­je ša­lia iš­ki­laus po­li­ti­ko ko­men­ta­ro „pui­kuo­ja­si“ straips­nis, pri­sta­tan­tis de­šimt mi­tų apie tra­di­ci­nį sek­są.

Dėl ver­ty­bių de­val­va­vi­mo įpra­to­me kal­tin­ti ži­niask­lai­dą, ta­čiau tai kur kas di­des­nė prob­le­ma.

Kas tu­rė­tų at­sa­ky­ti, kad ne­su­ge­bė­jo­me pri­im­ti de­so­vie­ti­za­ci­jos įsta­ty­mo? Šian­dien dau­ge­ly­je aukš­tų pos­tų sė­di „se­nie­ji kad­rai“, leng­vai pa­si­šai­pę iš lius­tra­ci­jos fil­tro. Ir jiems vi­sai ne­svar­bu, kad Lie­tu­vos ke­lias į ne­prik­lau­so­my­bę tru­ko taip il­gai - iš­ti­są pu­sę am­žiaus.

Tas ke­lias te­be­si­tę­sia. Tai ge­rai ilius­truo­ja so­vie­ti­niai sim­bo­liai, iš­di­džiai te­bes­to­vin­tys vi­so­je Lie­tu­vo­je. Dis­ku­si­ja dėl Ža­lio­jo til­to skulp­tū­rų li­ki­mo ati­dė­ta. Lyg per ma­žai bū­tų iš­eik­vo­ta pi­ni­gų tuš­tiems ple­pa­lams apie tuš­čia­vi­du­rius balvonus, dar leis­ta pa­sig­ro­žė­ti šiuo sta­li­ni­nio rea­liz­mo še­dev­ru. Ma­tyt, lau­kia­ma rin­ki­mų į me­ro pos­tą, to­dėl vėl pu­čia­ma mig­la. An­tai Gra­ži­na Drė­mai­tė par­eiš­kė no­rin­ti, kad spren­džiant skulp­tū­rų li­ki­mą da­ly­vau­tų spe­cia­lis­tai ir iš už­sie­nio vals­ty­bių - Vo­kie­ti­jos, Ita­li­jos, Len­ki­jos, nes jie tu­rį dau­giau pa­tir­ties. Siū­lau ne­ap­si­ri­bo­ti šio­mis vals­ty­bė­mis - rei­kia siųs­ti laiš­ką į Krem­lių ir pa­klaus­ti, ką apie Ža­lio­jo til­to skulp­tū­ras ma­no Vla­di­mi­ras Vla­di­mi­ro­vi­čius. At­siž­velg­da­mi į il­ga­me­tę jo pa­tir­tį, ga­lė­tu­me pa­si­kon­sul­tuo­ti ir ki­tais klau­si­mais: Lie­tu­vos ener­ge­ti­nės ne­prik­lau­so­my­bės, už­sie­nio ir vi­daus po­li­ti­kos rei­ka­lų etc.

Skaityti daugiau...

Branduolinio karo grėsmė: ką atsakys Vakarai

delfi.lt 2014-10-08

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pagrasino atominiu ginklu, o dabar laikas Vašingtonui nuspręsti, kiek dar laiko bus skirta Rusijai.

2008 m. Hilary Clinton Sergejui Lavrovui įteikė santykių atnaujinimą simbolizuojantį mygtuką – tai suveikė kuo puikiausiai: visi ženklai rodo, kad šaltasis karas tarp Vakarų ir Rusijos gilėja, o į „Selinger 2014“ forumą susirinkusiems mokytojams V. Putinas žarstė pažadus panaudoti atominį ginklą, foreignpolicy.com rašo Jeffrey Lewisas.

V. Putinas surengė pasirodymą Jaunimo forume „Selinger 2014“, sutraukusiame apie 800 Rusijos jaunų mokytojų ir aukštojo mokslo studijas baigusių jaunų žmonių. Paklaustas apie „istorinės atminties“ vaidmenį Rusijos užsienio politikoje, V. Putinas patikino, kad Rusijos priešai turėtų būti atsargūs: „Norėčiau priminti, kad Rusija – viena didžiausių atominių galių. Tai nėra tik žodžiai – tai realybė. Be to, mes stipriname savo atominį galingumą ir plečiame savo ginkluotąsias pajėgas“.

Rugsėjį V. Putinas jau yra žadėjęs nustebinti Vakarus naujosiomis atominių ginklų sistemomis. „Kai kurie dalykai jau atskleisti, pavyzdžiui, strateginiai puolimo ginklai – kalbu apie atominio sulaikymo pajėgas“, – paaiškino V. Putinas. „Dalis informacijos yra įslaptinta, tačiau ją atskleisime, kai tik tam ateis laikas. Daug dirbame, mūsų inžinieriai, mokslininkai ir darbuotojai deda dideles pastangas“, – patikino jis.

Taigi V. Putinas pagrasino mirtį ir destrukciją nešančia jėga, tačiau nevertėtų skleisti nerimo.

Komentarai dėl Krymo liko beveik visiškai nepastebėti, tačiau dėl „The Washington Post“ išleisto Anne Applebaum straipsnio V. Putino grasinimams panaudoti atominį ginklą šiuo metu teko nors šiek tiek dėmesio.

Žvelgdama į 1939 m. vasaros nuotraukas iš Lenkijos, A. Applebaum bergždžiai mėgino rasti artėjantį siaubą pranašaujančių užuominų. Savo straipsnyje ji svarsto, ar esame tokie pat naivūs dėl artėjančios audros kaip ir žmonės tose nuotraukose. Šiuo metu A. Applebaum gyvena Lenkijos sostinėje Varšuvoje, jos vyras – Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis, kuris nutekintame komentare lygina narystę NATO su vienpusiu oraliniu seksu. Galima manyti, kad A. Applebaum yra per arti sovietinių piktadarysčių, todėl negali aiškiai suvokti šiandieninės Rusijos, tačiau taip pat galima teigti, kad ji yra pakankamai arti, kad matytų rudens saulės apšviestas ir blizgančias meškos iltis – tai priklauso nuo požiūrio. Tačiau bet kuriuo atveju A. Applebaum yra teisi, teigdama, kad neįmanoma įsivaizduoti karo, kol jo nėra.

Skaityti daugiau...

Dėl Lietuvos moksleivių vežimo į Rusijos sukarintas stovyklas – kreipimasis į prokurorus

15min.lt 2014-10-09

Vilniaus moksleivių vežimas į sukarintas Rusijos stovyklas „Sojuz“ yra nusikaltimas prieš Lietuvos vaikus ir valstybę. Tai ketvirtadienį pareiškė Seimo konservatoriai, reaguodami į portalo 15min.lt atliktą tyrimą apie tai, kad sostinės mokyklų paaugliai yra stumiami į agresorės Rusijos kariuomenę. Dėl šio fakto parlamentarai kreipsis į Generalinę prokuratūrą, siūlys Baudžiamojo kodekso pataisas ir aiškinsis, ar apie tai žinojo švietimo ir mokslo ministras.

„Tai net ne perspėjantis varpas, tai perspėjantis smūgis į galvą. Todėl labai svarbu, kad tai nebūtų tik nuskambėjęs ir nutilęs skandalas“, – ketvirtadienio rytą surengtoje spaudos konferencijoje sakė Seimo narys Mantas Adomėnas.

Konservatorius pabrėžė – jeigu portalo 15min.lt paviešinti faktai pasitvirtins, tai reikš ne tik nusikaltimus prieš tuos vaikus, bet ir veikimą prieš Lietuvos valstybę. Tai – eilutė iš Baudžiamojo kodekso.

Dėl to politikai žada kreiptis į Generalinę prokuratūrą ir kitas teisėsaugos struktūras, kurios turėtų išsiaiškinti, koks yra mokyklų vadovų vaidmuo verbuojant paauglius į sukarintas Rusijos stovyklas „Sojuz“.

„Pasinaudojus moksleivių brandos stygiumi, juos bandoma indoktrinuoti. Lietuvos piliečiai yra verčiami veikti prieš savo valstybę“, – situaciją komentavo Seimo narys.

Politikas mano, kad dabar svarbiausia yra išsiaiškinti, kiek Lietuvos mokyklų yra įtrauktos į nepilnamečių verbavimo tinklą.

„Manau, kad tai – toli gražu nėra baigtinis skaičius. Reikia labai aktyviai, sakyčiau, netgi agresyviai, ištirti, ar panašus verbavimo tinklas neveikia kitose Vilniaus mokyklose“, – kalbėjo M.Adomėnas.

Tai jis palygino su islamo teroristų bandymais verbuoti Didžiosios Britanijos moksleivius. Net iškėlė klausimą – ar nėra taip, kad Lietuvoje veikia ir islamistų grupuočių indoktrinacijos tinklas, kuris veža jaunus lietuvius į Siriją, Iraką ir kitas Artimųjų Rytų šalis.

„Registruosime Baudžiamojo kodekso pataisas, kad dalyvavimas kariniuose dariniuose, priklausančiuose priešiškoms ar potencialiai priešiškoms valstybėms, ar tai būtų Rusija, ar tai būtų islamistinės teroristinės organizacijos, būtų baudžiamas“, - pareiškė M.Adomėnas.

Skaityti daugiau...

​Lukašenka: reikėtų atiduoti Rusijos žemes Kazachstanui ir Mongolijai

alfa.lt 2014-10-09

Teisinti Krymo prijungimą prie Rusijos istorinėmis pretenzijomis nereikėtų, nes tada galima žengti dar toliau į praeitį ir pareikalauti, kad Rusija grąžintų didžiąją dalį savo žemių Kazachstanui ir Mongolijai, interviu televizijai pareiškė Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka. Apie tai ketvirtadienį skelbia „Laisvosios Europos radijas” (RFE/RL).

„Daugelis sako, kad Krymas kažkada neteisingai atiteko Ukrainai, kad tai – istorinė rusų žemė, ir panašiai. Tai – neteisinga prieiga, – sakė A. Lukašenka „Euronews”. – Tai gal tada grįžkime į chano Batyjaus laikus, į mongolų-totorių jungo laikus… Tada reikės Kazachstanui, Mongolijai ar dar kažkam atiduoti beveik visą Rusijos, Vakarų Europos, Rytų Europos dalį. Išskyrus Baltarusiją – jie iki mūsų atėjo, tačiau nepalietė.”

A. Lukašenka taip pat kategoriškai atmetė galimybę pripažinti Rytų Ukrainoje susikūrusių darinių, vadinamųjų Donecko ir Lugansko liaudies respublikų, nepriklausomybę.

Skaityti daugiau...

Tomas Viluckas: Iššūkiai šeimai veda link kitokios katalikybės

15min.lt 2014-10-09

Praėjusį sekmadienį Vatikane prasidėjo neeilinė Vyskupų sinodo asamblėja skirta šeimai. Ši asamblėja yra neeilinė todėl, kad po metų vyks popiežiaus Pranciškaus sušaukta eilinė asamblėja vėl skirta šeimos temai, o dabartinės asamblėjos išvados bus tarsi parengiamosios po metų vyksiančiai.

Neeilinėje asamblėjoje dėmesys skiriamas šeimos pastoracijai Evangelijos šviesoje, o jau po metų eilinė asamblėja svarstys šeimos pašaukimą ir misiją Bažnyčioje bei pasaulyje. Svarbu pabrėžti, kad šis sinodas yra pirmasis valdant popiežiui Pranciškui ir jis skirtas šeimos klausimams, be to, neeilinis.

Toks dėmesys šeimos problematikai rodo, kad su žmogaus lytiškumu susiję klausimai tampa pagrindiniais šiuolaikinės katalikybės darbotvarkėje. Šeimos situacija nėra paprasta – akivaizdu, kad šeimos institucija patiria krizę ir nebėra tokia stabili kaip prieš penkiasdešimt metų, šeimos dažnai išyra.

Iš viso pasaulio vyskupijų susirinkusiems vadinamiesiems „Sinodo tėvams” – 191 vyskupui – teks per dvi savaites diskutuoti apie temas, kurių spektras siekia nuo gimimo reguliavimo metodų iki vienalyčių sąjungų.

Ekscelencijoms talkina ne tik 16 ekspertų, bet ir 6 sutuoktinių poros. Po diskusijų bus parengtas, dalyvių balsavimu patvirtintas ir paskelbtas sinodo išvadų dokumentas.
Pagalba vyskupams turėtų tapti ir didžiulio dėmesio pasaulio vyskupijose ir tikinčiųjų bendruomenėse sulaukusio sinodo klausimyno šeimos tema medžiaga. Prieš metus iš Vatikano išsiuntinėta anketa kėlė tuos pačius klausimus, kaip ir dabar siūlomi svarstyti vykstančio sinodo diskusijose.

Skaityti daugiau...

G. Landsbergis: faktorius, kodėl V. Putinas diriguoja Europoje

Gabrielius Landsbergis delf.lt 2014-10-09

Karo alinama Ukraina tapo ciniškų žaidimų įkaite Europos Sąjungos politikos centru laikomame Briuselyje.

Bet kokie bandymai palengvinti ekonominę padėtį Ukrainoje susilaukia aršaus dešiniųjų ir kairiųjų radikalų grupių Briuselyje pasipriešinimo. Susitaikėlišką ir itin Kremliaus režimui palankią politiką Europos Parlamente (EP) pirmiausia stumia Prancūzijos radikalių dešiniųjų atstovai, kurių priešakyje – europarlamentarė, karščiausia V. Putino rėmėja Vakaruose vadinama Marine Le Pen.

Būtent ji dirigavo EP narių grupei, blokavusiai supaprastintą ir pagreitintą teisinį procesą, kuris leistų išplėsti Europos Sąjungos vienašališkai taikomas palengvintas prekybos sąlygas ukrainietiškai produkcijai.

„Pastangos užblokuoti ES pagalbą Ukrainai kritišku metu liudija norą sunaikinti ES reputaciją, o Ukrainos ekonomiką atiduoti Rusijos įtakos sferai. Tą reikia aiškiai suprasti bei garsiai įvardinti. Dešiniųjų ir kairiųjų radikalai Europos Parlamente ciniškai išnaudoja demokratines procedūras, siekdami griauti Europą iš vidaus. Ne paslaptis kam būtų naudingiausia turėti susiskaldžiusią ir silpną Europą. Laimei kol kas jie dar neturi kritinės politinės masės, todėl jų sabotavimą įveiksime“, - sakė Lietuvos atstovas Gabrielius Landsbergis po to, kai prancūzės M. Le Pen diriguojami europarlamentarai EP Tarptautinės prekybos komitete blokavo galimybę supaprastintų prekybos sąlygų pratęsimo tvarkai taikyti greitesnę priėmimo procedūrą.

Skaityti daugiau...

Seimas nepanoro mažinti rusiškos produkcijos kiekį televizijose

alfa.lt 2014-10-07

Seimas antradienį nepritarė prezidentės Dalios Grybauskaitės teikiamoms pataisoms, kuriomis siūlyta mažinti rusiškos televizijos produkcijos transliavimą.

Už atitinkamas Visuomenės informavimo įstatymo pataisas balsavo 33 Seimo nariai, prieš buvo 13, susilaikė 49 parlamentarai. Už projektą balsavo opoziciniai konservatoriai ir keli liberalai, prieš ir susilaikė valdantieji ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai. Projektas grąžintas Prezidentūrai tobulinti.

Prezidentė siūlė įtvirtinti, kad ne mažiau kaip 90 proc. Lietuvoje retransliuojamų televizijos programų kiekio turėtų būti oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis, išskyrus specializuotus (teminius) paketus.

 Prezidentė pataisas pateikė reaguodama į „padažnėjusias informacines atakas, priešišką propagandą“. Prezidentūros teigimu, šiuo metu iki 30 proc. visų retransliuojamų programų Lietuvoje sudaro rusiška produkcija.

 Seimo nariai per pataisų pristatymą kėlė klausimus, ar draudimo kelias yra tinkamiausias kovojant prieš propagandą, taip pat nuogąstavo, kad rusiškos produkcijos kiekio ribojimas gali atsisukti visai priešinga kryptimi - transliuojami liks tik propagandiniai kanalai, o ne alternatyvūs.

„Prievartinis kelias nėra tas kelias, kuris išspręstų visas problemas, tuo labiau, kad šiandieninės technologijos, internetas, satelitinės televizijos ir panašūs dalykai šitą veiksmą padaro, galima sakyti, beprasmį. Ar nereikėtų užtikrinti Lietuvos radijo ir televizijos įtakos valstybės gyvenime, kad būtų visuomenė tinkamai informuojama, šviečiama? Daugiau eikime skatinimo keliais, o ne prievartiniais“, - sakė Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininkas socialdemokratas Mindaugas Bastys.

 Pataisas pristačiusi prezidentės patarėja Rūta Kačkutė atkreipė dėmesį, jog ribojimai galiotų pagrindiniam programų paketui, tuo tarpu norintys matyti specializuotus (teminius) paketus, galės juos užsisakyti. „Čia kalbama apie ribojimą iki 10 proc. tik programų pagrindiniame pakete. Iš tikrųjų Lietuvos gyventojai turės galimybę matyti kitas programas, jei norės tai pasirinkti, bet tai nebus pagrindiniame retransliuotojų siūlomame pakete“, - sakė patarėja.

Skaityti daugiau...

Kad šiluma kaulų nelaužytų

lzinios.lt 2014-10-08

Spren­di­mą lai­ki­nai, tik tre­jiems me­tams, įves­ti PVM leng­va­tą šil­dy­mui Sei­mas pri­ėmė dar 2000 me­tais. Ji tu­rė­jo nu­sto­ti ga­lio­ti 2003-ių­jų gruo­džio 31 die­ną. Ta­čiau spren­di­mo įsi­ga­lio­ji­mas vis užs­trig­da­vo, nes pri­trūk­da­vo po­li­ti­nės va­lios. Kas­met, pri­im­da­mas biu­dže­tą, Sei­mas pri­im­da­vo ir įsta­ty­mą dėl šil­dy­mo leng­va­tos pra­tę­si­mo. Per­nai Sei­mo taip pat vie­nin­gai bu­vo nu­spręs­ta, kad leng­va­ta ga­lios tik iki 2014-ųjų pa­bai­gos, ir jos dėl to „nai­kin­ti“, kaip teig­ta – Vy­riau­sy­bei siū­ly­ti, esą nė­ra rei­ka­lo. Ta­čiau to­kia pa­ti si­tua­ci­ja su­sik­los­tė ir šiais me­tais - vi­suo­me­nės ais­tros ir dis­ku­si­jos ly­giai taip pat kai­ti­na­mos.

Vi­suo­me­nė tar­si pa­si­da­li­jo į dvi ba­ri­ka­dų pu­ses: vie­ni kal­ba apie dau­gia­bu­čiuo­se var­ga­nai gy­ve­nan­čius pi­lie­čius, ku­riems ne­pra­tę­sus leng­va­tos šil­dy­mas virs­tų ne­pa­ke­lia­ma naš­ta, ki­ti pik­ti­na­si šios leng­va­tos ne­tei­sin­gu­mu, nes ja nau­do­ja­si tik da­lis vi­suo­me­nės. Esą tie, ku­rie gy­ve­na in­di­vi­dua­liuo­se na­muo­se, šil­do­si du­jo­mis ar­ba kie­tuo­ju ku­ru, jo­kios PVM leng­va­tos ne­gau­na, tad mo­ka vi­są kai­ną. So­cia­li­nės ap­sau­gos spe­cia­lis­tai šią leng­va­tą įvar­di­ja kaip so­cia­liai ne­tei­sin­gą dar ir dėl to, kad ja taip pat nau­do­ja­si pa­si­tu­rin­tie­ji ir net tur­tin­gie­ji. Pa­pras­tai pa­sta­rie­ji ja pa­si­nau­do­ja dau­giau nei ne­pa­si­tu­rin­tie­ji, nes daž­nai gy­ve­na di­des­niuo­se bu­tuo­se ir dau­giau var­to­ja ši­lu­mos.

Rei­kia pri­pa­žin­ti, kad gar­siau pra­by­la be­si­pik­ti­nan­ti vi­suo­me­nės da­lis, o ki­ta pu­sė, ne­va tur­tin­ges­nie­ji, pa­siė­mę pa­sko­las ir nu­si­pir­kę na­me­lius už­mies­ty­je, de­ja, ty­li, nors pa­gal skur­do ro­dik­lius jau­nos šei­mos, tu­rin­čios pa­sko­lą ir au­gi­nan­čios vai­kus, ti­krai ne­ga­li pa­si­gir­ti pra­ban­giu gy­ve­ni­mu. Jei­gu du dir­ban­tys žmo­nės su­dė­jus kar­tu už­dir­ba apie 4-5 tūkst. li­tų per mė­ne­sį, 1,5 tūkst. iš šių pi­ni­gų ati­duo­da ban­kui, iš jiems li­ku­sių lė­šų nė­ra la­bai pa­pras­ta leis­ti vai­kus į mo­kyk­lą ir su­mo­kė­ti už ko­mu­na­li­nes pa­slau­gas (be­je, taip pat ir už šil­dy­mą, ku­riam ne­tai­ko­ma jo­kia leng­va­ta).

Ar nu­ken­tės ti­krai var­gin­gai gy­ve­nan­tys žmo­nės? 2014 me­tais kom­pen­sa­ci­jo­mis už ši­lu­mą nau­do­jo­si 195 tūkst. gy­ven­to­jų ir tam bu­vo skir­ta 127 mln. li­tų. 2015 me­tams nu­ma­to­ma skir­ti net 168,3 mln. li­tų, t. y. 41 mln. li­tų dau­giau.

Skaityti daugiau...