Vilniaus grįžimas

lzinios.lt 2014-10-28

Lie­tu­va vi­suo­me­niš­kai, be par­adų mi­ni svar­bią sa­vo nau­jo­sios is­to­ri­jos da­tą. Tai sos­ti­nės Vil­niaus grį­ži­mas ar­ba sos­ti­nės at­ga­vi­mas vals­ty­bei prieš 75 me­tus - po de­vy­nio­li­kos me­tų (1920-1939) at­skir­ties.

Įdo­mu bū­tų, jei et­nog­ra­fai ir kul­tū­ros is­to­ri­kai pa­ly­gin­tų kai­my­ni­nių tau­tų folk­lo­rą - kiek ir kaip Vil­nius mi­ni­mas gu­dų ir len­kų liau­dies dai­no­se (jei­gu iš vi­so mi­ni­mas), ir ko­kią vie­tą šis is­to­ri­nis bei sim­bo­li­nis var­das tu­ri lie­tu­vių tau­to­sa­ko­je. Nau­jų­jų lai­kų is­to­ri­kai ga­lė­tų pa­ly­gin­ti, kaip kai­my­nai len­kai va­di­na per An­trą­jį pa­sau­li­nį ka­rą At­gau­tą­sias (gal po 700 me­tų) va­ka­ri­nes že­mes ir Lie­tu­vos po 19 me­tų at­gau­tą Vil­nių. O kol kas - tru­pu­tis min­čių bū­tent Vil­niaus grį­ži­mo į sa­vo ša­lį 75-me­čio pro­ga. Taip esu kal­bė­jęs Ry­tų Lie­tu­vos jau­ni­mui.

Tė­vy­nė gra­ži, mie­la ir ma­lo­ni, jo­je mes au­gam, ir pri­si­me­nam kur nors nu­va­žia­vę. Pri­pran­tam ma­ty­ti jos lau­kus, gė­les. Vi­sa tai mums ar­ti­ma, ir ne­bū­ti­na nė daug mąs­ty­ti. Tė­vy­nė gra­ži iš pa­pra­ti­mo, ir mes jo­je ge­rai jau­čia­mės. Ma­tom įpras­tą ap­lin­ką, ma­tom žvaigž­des, gir­dim miš­kų oši­mą, ir mums nė ne­atei­na į gal­vą, kad rei­kia tu­rė­ti ko­kią nors li­ni­ją: čia - mū­sų pu­sė dan­gaus, čia - jū­sų pu­sė dan­gaus; čia - mū­sų žvaigž­dės, o ten - ki­tų žvaigž­dės. Gal jas rei­kia va­din­ti ki­tais var­dais? Ar­ba lau­kai ir miš­kai, iš ku­rių vė­jas at­ne­ša žy­dė­ji­mo ir der­liaus aro­ma­tą. Tai mums pa­žįs­ta­ma, ir mes ne­ma­no­me, kad ten koks nors sve­ti­mas kva­pas. Nė­ra jo­kio sve­ti­mo kva­po - tai Lie­tu­vos kva­pas. Jo pa­siilgs­ta­me vi­si, ku­rie čia užau­go­me, kad ir kur at­si­dur­tu­me. Ar tai Ado­mas Mic­ke­vi­čius, ar Mai­ro­nis, ar Čes­lo­vas Mi­lo­šas - jie jau­čia šią že­mę, jie - jos vai­kai, kad ir kur bū­tų. Bet gre­ta to, kad mums ar­ti­mas tė­vy­nės gro­žis, šios ša­lies, šios že­mės ver­ty­bė kaip ir iš pa­pra­ti­mo, iš pri­gi­mi­mo, ga­li ras­tis dar ir su­pra­ti­mo, kuo ši že­mė ypa­tin­ga, ver­tin­ga, pa­trauk­li, kuo ga­li­me pa­si­di­džiuo­ti, kad mes iš Lie­tu­vos.

Skaityti daugiau...

Dalia Grybauskaitė: viena valstybė labai norėjo sustabdyti SGD terminalo statybas

SGD laivo-saugyklos pašventinimo ceremonijos pradžia15min.lt 2014-10-28

Spalio 27 diena – istorinė diena Lietuvai. Pirmadienio rytą kas tik galėjo rinkosi ant uostamiesčio molo, stebėjo uostą prilipę prie biurų langų – į Klaipėdą įplaukė suskystintųjų gamtinių dujų laivas-saugykla. Popiet šia proga Klaipėdoje surengta didelė šventė – su Lietuvos himnu, specialia muzikine kompozicija, istorinių patrankų šūviais. Garsiausios ovacijos pirmadienį skambėjo energetikos ministrui Rokui Masiuliui, kuris ir vadovavo SGD terminalo statyboms. Ryte klaipėdiečiai ir miesto svečiai stebėjo, kaip SGD laivas-saugykla atplaukia į Klaipėdos uostą ir prisišvartuoja specialiai jam įrengtoje krantinėje. Popiet surengta oficiali laivo pasitikimo ir pašventinimo ceremonija.

Šventė prasidėjo itin pompastiškai – rodyta vaizdo medžiaga „Nepriklausomybės liepsna“, skambėjo Lietuvos himnas.

„Šiandien prie televizijos ekranų susirinko tie, kam Lietuvos nepriklausomybė išlieka svarbiausia gyvenime. Lietuva gali didžiuotis savo politine valia ir drąsa. Tai ir geopolitinis objektas, kuris nulems mūsų, o galbūt ir mūsų regiono ateitį. Tai mūsų valstybės, visų Lietuvos žmonių laimėjimas. Kiek galėjome padaryti per 25 metus, jeigu politinės valios, sąžinės būtų atsiradę anksčiau“, – sakė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Prezidentė dėkojo Andriaus Kubiliaus ir Algirdo Butkevičiaus Vyriausybėms. A.Butkevičius, pasak jos, „tęsė projektą netgi nepaisant šioje salėje esančių žmonių prieštaravimų ir pagalių kaišiojimo į ratus“.

Dėkodama norvegų kompanijai „Hoegh LNG“, kuri statė SGD terminalą Lietuvai, sakė: „Dėkoju jums už drąsą. Viena kaimynė labai norėjo sustabdyti projektą.“

Skaityti daugiau...

E. Lucasas. Naujoji Rusijos žvalgybos aušra žioplinėjančioje Europoje

Vladimiras Putinasdelfi.lt 2014-10-28

 

Lenkijoje šį mėnesį sulaikius du Rusijos šnipus, kilo šokas. Daugeliui infiltracija į šalies Gynybos ministeriją Varšuvoje atrodo skandalinga, kai aukšto rango karinininkas buvo sulaikytas su lenkų – rusų kilmės teisininku, kuris, kaip paaiškėjo, buvo jį prižiūrėjęs asmuo.

Tačiau šiek tiek refleksijos sako, kad šokiruoti turėtų visai kas kita. Lenkija, turėdama tvirtą užsienio politikos poziciją ir didelį gynybos biudžetą, yra tapusi svarbiu Rusijos žvalgybos tarnybų taikiniu. Akivaizdu, kad Kremlių lydės šiokia tokia sėkmė. Tikrasis skandalas yra tai, kad sučiumpama ir baudžiamojon atsakomybėn patraukiama tiek mažai Rusijos šnipų. 

Pastaroji Lenkijos šnipų gaudytojų sėkmė tėra mažytis įspaudas milžiniškoje problemoje. Vakarų kontržvalgybos šaltiniai mano, kad Rusija Europoje turi šimtus žvalgybos pareigūnų, prižiūrinčių tūstančius agentų. Pastarieji varijuoja nuo apmokamų, visiškai sąmoningų šaltinių iki tokių, kurie dėl naivumo ar saviapgaulės neturi supratimo, kad dirba Kremliui. 

Rusijos žvalgybos pareigūnai kartais įsikuria ambasadose ir kitose diplomatinėse misijose po oficialia priedanga, bet dažniau darbuojasi kaip verslininkai, akademikai ar net studentai. Kai kurie iš tokių asmenų būna „nelegalai“: jie naudojasi neteisėtai gautais dokumentais, rodančiais, kad jie yra kitos šalies piliečiai. Kiti gana atvirai demonstruoja savo rusišką tapatybę, bet slepia tą faktą, kad jų darbas tėra šnipinėjimo priedanga. 

 

Vladimiras Putinas, pats dirbęs Sovietų sąjungos šnipu, liūdnai garsėja apetitu žvalgybinei medžiagai. Jis meta lėšas trims Rusijos žvalgybos tarnyboms. Tai Užsienio žvalgybos tarnyba (UŽT, „Služba vnešnei rozvedki“), Federalinė saugumo tarnyba (FST, „Federalnaja služba bezopasnosti“), sprendžianti vidaus saugumo pavojus (įskaitant ir tuos, kuriuos kelia užsienyje gyvenantys rusai), ir Karinės žvalgybos tarnyba (KŽT, „Glavnoje razvedivatelnoje upravlenije“). 

Europa yra šių tarnybų žaidimo aikštelė. Bevizė Šengeno zona reiškia, kad žvalgybos pareigūnas gali gyventi vienoje šalyje ir turėti agentų kitoje, o su jais matytis dar trečioje valstybėje. Užuot veikęs, tarkime, Prancūzijos kontržvalgybos panosėje, Miunchene gyvenantis Rusijos pareigūnas gali sėsti į traukinį ir susitikti su savo šaltiniu Liuksemburge. Vienos Šengeno zonai priklausančios valstybės yra NATO narės, kitos (pavyzdžiui, Austrija) – ne. Vienos šalys turi efektyviai ir sąžiningai dirbančias kontržvalgybos agentūras, tuo tarpu kitoms (vėl, pavyzdžiui, Austrijai) užsienio valstybių šnipinėjimo veikla nerūpi, kol tai neliečia jų pačių valstybės. 

Skaityti daugiau...

​Rusijos provokacijos: Putinas ne tik erzina, bet ir treniruojasi?

 

alfa.lt 2014-10-28

Po Rusijos agresijos prieš Ukrainą Kremlius toliau bando Vakarų nervus. Rusijos karinės pajėgos, žvalgybos ir saugumo tarnybos vykdo įvairiausias provokacijas prieš Baltijos valstybes.

Neatpažintas povandeninis laivas

Švedija po savaitės nutraukė paieškas, įtariama, rusų povandeninio laivo, kurio nuotraukas apie 50 km nuo sostinės Stokholmo padarė turistai. Švedija pranešė, kad jos vandenyse veikė mažiausiai vienas laivas, o narai dugne aptiko apskritimo formos įdubimų, kurių skersmuo maždaug 40 cm, ir jie nutolę vienas nuo kito kelių metrų atstumu. Nepaisant to, Rusija paneigė, kad žvalgė svetimus vandenis. Tai ne vienintelis incidentas: prieš mėnesį švedai kėlė savo naikintuvą dėl rusų padaryto oro erdvės pažeidimo. Pavasarį švedai pranešė, kad rusai suintensyvino oro atakų prieš taikinius Švedijoje simuliacijas, taip pat verbuoja daugiau šnipų ir apsirūpina daugybe žemėlapių.

„Apskritai, ką mes matome ir išsakėme, kad Švedijos gynyba turi didinti savo pajėgumus, atsižvelgdama į tai, kas vyksta pastaraisiais metais. Matome, kad Rusijos karinė galia auga – mes to nelaikome tiesiogine grėsme Švedijai, tačiau stebime, kas vyksta regione, – didesnį aktyvumą Baltijos jūroje. Tad, žinoma, reikia peržiūrėti, kokių pajėgumų mums reikia“, – sakė Vilniuje viešėjęs naujasis Švedijos premjeras Stefanas Loefvenas.

„Manau, kad Švedijoje sustiprėjo dalis politikų ir žmonių, kurie juos palaiko dėl įstojimo į NATO. Aš čia manau, kad Rusija apsiskaičiavo, kadangi tai didelė problema: ir finansinė, ir strateginė“, – sako buvęs Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius Mečys Laurinkus.

Skaityti daugiau...

Karas Ukrainoje skatina baltarusius didžiuotis Baltarusija ir atsisakyti rusų kalbos

Baltarusė su nacionaliniais drabužiais15min.lt 2014-10-28

Dėl prasidėjusio karo Ukrainoje vis daugiau Baltarusijos gyventojų supranta, kad būti rusakalbiu ir gyventi už Rusijos ribų yra pavojinga, nes vieną dieną Maskva gali sugalvoti atsiųsti diversantus tam, kad šie žmonės būtų „apginti“, rašo naujienų svetainė euromaidanpress.com.

Baltarusių tinklaraštininkas Vadimas Dovnaras teigia, kad Ukraina Baltarusijos žmonėms pademonstravo, jog gimtoji kalba ir tauta gali tapti pasididžiavimo šaltiniu. Baltarusijoje susikūrė savanorių judėjimas, kuriam priklausantys žmonės moko rusakalbius baltarusius baltarusių kalbos.

Tai gąsdina Baltarusijos valdžios pareigūnus, kurie nori užgniaužti šį judėjimą. Pasak V.Dovnaro, net jeigu jiems tai ir pavyktų padaryti, didelė dalis baltarusių jau nebesilaikys rusocentrinės pasaulėžiūros kaip prieš keletą mėnesių. Tinklaraštininkas įsitikinęs, kad įvykiai Ukrainoje viską pakeitė.

Baltarusijoje vis labiau domimasi savo kalba, istorija ir kultūra. Dalis žmonių net pasiryžta tatuiruotėms su Baltarusijos nacionaliniais simboliais.

Skaityti daugiau...

„Independence“ atplaukė į Klaipėdą

lzinios.lt 2014-10-27

Šį­ryt Klai­pė­do­je iš­au­šo iš­skir­ti­nė Lie­tu­vos is­to­ri­jo­je die­na. Anks­ti ry­te į uos­tą at­plau­kė su­skys­tin­tų gam­ti­nių du­jų (SGD) ter­mi­na­lo lai­vas-sau­gyk­la „In­de­pen­den­ce“.

Šis mil­ži­nas taps al­ter­na­ty­va vie­nin­te­liam du­jų tie­kė­jui - Ru­si­jos kon­cer­nui „Gazp­rom“.

Iš­skir­ti­nį įvy­kį ne­pra­lei­do pro­gos ste­bė­ti ir klai­pė­die­čiai: dau­gy­bė jų pa­si­ti­ko lai­vą ant šiau­ri­nio mo­lo. Kai ku­rie žmo­nės pa­siė­mė ir Lie­tu­vos tris­pal­ves, o „In­de­pen­den­ce“ įplau­kiant pro uos­to var­tus iš jo pa­si­gir­do il­gas svei­ki­ni­mo gau­di­mas.

„Po Bū­tin­gės ter­mi­na­lo tai - an­tro­sios ener­ge­ti­nės ne­prik­lau­so­my­bės du­rys, ku­rias Lie­tu­vai at­ve­ria Va­ka­rų Lie­tu­va“, - sa­vo as­me­ni­nė­je „Fa­ce­book“ pa­sky­ro­je par­eiš­kė Klai­pė­dos me­ro pa­ta­rė­jas Si­mo­nas Gent­vi­las. Jis kar­tu su bend­ra­min­čiais lai­vo lau­kė nuo anks­ty­vo ry­to.

Skaityti daugiau...

Rokas Masiulis: vienu laivu išspręsime dvi energetikos problemas

15min.lt 2014-10-27

Energetikos ministras Rokas Masiulis teigia, kad suskystintų gamtinių dujų (SGD) laivu-saugykla bus išspręstos dvi didžiausios šalies energetikos problemos - priklausomybė nuo dujų ir elektros importo.

Pasak jo, SGD terminalas šias problemas išspręs, nes šalyje yra didelės elektrinės, gaminančios elektrą iš dujų.

„Su vienu laivu mes išspręsime dvi didžiausias problemas: dujų ir elektros“, – pirmadienį Energetikos saugumo ir dujų prekybos konferencijoje Klaipėdoje sakė R.Masiulis.

Anot jo, laivas-saugykla reiškia energetinę nepriklausomybę ne tik Lietuvai, bet ir Estijai bei Latvijai.

Skaityti daugiau...

Politologas: Ukrainoje laimėjo provakarietiškos jėgos, bet oligarchija nedingo

lzinios.lt 2014 10 27

Ukrai­nos par­la­men­to rin­ki­muo­se lai­mė­jo pro­va­ka­rie­tiš­kos jė­gos, ku­rios už­si­ti­kri­no sta­bi­lią dau­gu­mą, rei­ka­lin­gą im­tis re­for­mų, ta­čiau iš­lie­ka daug klau­si­mų dėl oli­gar­chų įta­kos to­les­nei ša­lies rai­dai, sa­ko Ry­tų Eu­ro­pos stu­di­jų cen­tro eks­per­tas Lau­ry­nas Kas­čiū­nas.

Po­li­to­lo­go tei­gi­mu, Ukrai­nos val­dan­čią­ją koa­li­ci­ją tu­rė­tų su­da­ry­ti pre­zi­den­to Pe­tro Po­ro­šen­kos blo­kas, mi­nis­tro pir­mi­nin­ko Ar­se­ni­jaus Ja­ce­niu­ko Liau­dies fron­tas ir nau­ja Lvo­vo me­ro įkur­ta par­ti­ja. Vi­sos šios po­li­ti­nės jė­gos pa­si­sa­ko už Ukrai­nos na­rys­tę Eu­ro­pos Są­jun­go­je (ES).

„Lai­mė­jo proeu­ro­pie­tiš­kos jė­gos, dek­la­ruo­jan­čios aiš­kią kryp­tį link ES. Mi­nė­tos trys po­li­ti­nės jė­gos teo­riš­kai ga­lė­tų im­tis po­li­ti­nių re­for­mų pa­gal aso­cia­ci­jos ir lais­vos pre­ky­bos su­si­ta­ri­mą“, - BNS pir­ma­die­nio ry­tą sa­kė L.Kas­čiū­nas.

„Vis­gi klaus­tu­kų yra, nes oli­gar­chi­ja iš Ukrai­nos nie­kur ne­din­go. Tie oli­gar­chai, ku­rie da­rė di­džiu­lę įta­ką bu­vu­sio pre­zi­den­to Vik­to­ro Ja­nu­ko­vy­čiaus lai­ko­tar­piu, su­silp­nė­jo, ta­čiau su­ge­bė­jo ras­ti ka­na­lų, kaip in­teg­ruo­ti į Ra­dą sau svar­bių žmo­nių“, - pri­dū­rė jis.

Pa­sak L.Kas­čiū­no, Ru­si­ja ir to­liau ban­dys iš­lai­ky­ti įtam­pą Ukrai­no­je, o mo­ty­va­ci­ją im­tis skaus­min­gų re­for­mų ma­ži­na tai, kad ES ne­ža­da Ukrai­nai na­rys­tės pers­pek­ty­vos.

Skaityti daugiau...